Tomás de Torquemada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Tomas de Torkemada

Tomas de Torkemada (Tomás de Torquemada, g. 1420 m. Valjadolide – m. 1498 m. rugsėjo 16 d. Aviloje) – Ispanijos dominikonų ordino vienuolis, karalienės Izabelės nuodėmklausys, pirmasis ir žymiausias Ispanijos generalinis inkvizitorius.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiksli gimimo vieta nėra žinoma. Laikoma, kad gimė Valjadolide ar šalia šio miesto esančiame Torkemados kaimelyje dominikonų ordino tarnautojo šeimoje. Labai jauname amžiuje tapo dominikonų vienuoliu, įgijo bažnytinį išsilavinimą. Nuo 1459 m. tapo dominikonų vienuolyno Santa Cruz la Real prioru. Maždaug šiuo metu susipažino su būsimąja Ispanijos karaliene Izabele, padėjo sudaryti jos ir Aragono karaliaus Ferdinando II santuokos. Tapo karalienės nuodėmklausiu, taip pat artimiausiu jos sąjungininku ir patarėju. 1483 m. popiežius Sikstas IV T. de Torkemadą paskyrė Kastilijos ir Aragono, o nuo 1486 m. Valensijos ir Katalonijos generaliniu inkvizitoriumi. Siekdamas Ispanijos politinės ir religinės vienybės plėtė inkvizicijos veiklą. Suformavo inkvizicijos kodeksą, organizacinę struktūrą, inkvizicijos teismo eigą. Kiekvienas krikščionis nuo 12 (mergaitės) ir 14 (berniukai) metų buvo tinkamas patraukti inkvizicijos teisman. Persekiojo musulmonus, 1492 m. iš Ispanijos išvarė žydus. Torkemada pasižymėjo fanatizmu ir neperkalbamumu, buvo itin asketiškas, nepaperkamas, nekreipė dėmesio į autoritetus. Per savo valdymo laikotarpį Torkemada ~2200 žmonių autodafė būdu atvedė į tikėjimą.

Po mirties Tomas de Torkemada tapo inkvizicijos ir krikščioniškojo fanatizmo simboliu. Sebastiano de Olmedo kronikoje aprašomas kaip „eretikų kūjis, Ispanijos šviesa, savo šalies išganytojas ir ordino garbė“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. de Torquemada Tomas (Tomasas de Torkemada). Visuotinė lietuvių enciklopedija, . 42 psl.