XV amžiaus 1-asis dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XV amžiaus pirmasis dešimtmetis prasidėjo 1401 m. ir baigėsi 1410 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius

Dešimtmečiai: 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as - 1-as - 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as

Metai: 1401 1402 1403 1404 1405 1406 1407 1408 1409 1410

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1401[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 9 d. Marienburge pasikrikštijo ir prisiekė Ordinui ištikimybę apie 80 žymiausių Žemaitijos bajorų. (Jono Posilgiečio kronika)
  • Sausio 18 d. Vilniuje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lietuvos bajorai davė Lenkijai raštus, kad Vytautas valdys Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas ir po mirties grąžins ją Lenkijai.
  • Kovo 11 Radome pasirašyti Vilniaus ir Lenkijos karaliaus tarybos susitarimo aktai, kurie juridiškai patvirtino faktinį Vytauto, kaip LDK valdovo, savarankiškumą. Vytautas su Lietuvos bajorais įsipareigojo laikytis šio susitarimo. Lenkijos taryba įsipareigojo nerinkti naujo karaliaus be Vytauto sutikimo.
  • Kovo 13 d. prasidėjo pirmasis Vytauto remiamas žemaičių sukilimas prieš Vokiečių ordiną. Žemaičiai išvijo kryžiuočius iš Klaipėdos, persikėlė per Nemuną. Kryžiuočiai vėl pradėjo antpuolius prieš Lietuvą. Čia jie rėmė Švitrigailą, kurį norėjo padaryti didžiuoju kunigaikščiu.
  • Rudenį Ldk Vytautas suruošė žygį į sukilusį Smolenską, bet po 4 savaičių nesėkmingos apgulties turėjo pasitraukti.

1402[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 29 d. Krokuvos katedroje 50-mečio Lenkijos karaliaus Jogailos antrosios sutuoktuvės su 16-metė Ona Cylejska.
  • Gedimino anūkas Teodoras Karijotaitis (Fiodoras), sudaręs sąjungą su Liubarto sūnumi Teodoru, Švitrigaila ir Vokiečių ordinu, nesėkmingai bandė atgauti Podolę. Ldk Vytauto kalintas Vilniuje.
  • Kovo 2 d. Marienburge pas kryžiuočius perbėgęs Švitrigaila už paramą kovoje dėl Lietuvos sosto pažadėjo vykdyti Vytauto sulaužytą Salyno sutartį.
  • Birželio mėn. Aleksandras Narimantaitis su kunig. Lengveniu Algirdaičiu pasienyje prie Liubutsko sumušė Riazanės kariuomenę, siekusią užimti LDK Briansko miestą.
  • Liepos – rugpjūčio mėn. Vokiečių ordino kariuomenė, kuriai vadovavo didysis komtūras Vilhelmas fon Helfenšteinas, paskutinį kartą nesėkmingai bandė pulti Vilniaus pilis, žygyje dalyvavo ir Jogailos brolis Švitrigaila.
  • Gardinas nukentėjo nuo kryžiuočių. Kryžiuočiai Medininkų pilį sudegino (pastatyta XIII a. pab.).
  • Lietuviai surengė atsakomuosius žygius ir užgrobė Daugpilį, sugriovė keletą Ordino pilių prie Nemuno ir susigrąžino beveik visą Žemaitiją.
  • Lietuviai vėl sudegino atstatomą Klaipėdos miestą, kuriame po to visiškai neliko gyventojų.
  • Moldavijos gospodarius Aleksandras Gerasis kaip vasalas prisiekė Lenkijos karaliui Jogailai.

1403[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Vytauto pasiustas kunig. Lengvenis Algirdaitis atakavo Smolenską, užėmė Viazmą.
  • Ldk Vytautas leido Krokuvos pirkliams be muitų prekiauti su LDK. Prekybos lengvatomis naudojosi Rygos pirkliai.
  • Birželio 19 d. Ldk Vytautas pasižada be Jogailos žinios nepasirašinėti su Ordinu sutarčių.
  • Vilniuje pastatyta Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia – dominikono Jackaus (1185–1258 m.), apaštalavusio Lietuvoje, garbei. Apie tai liudija padarytas įrašas.
  • Rugsėjo 9 d. popiežius Bonifacas IX uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su lietuviais.
  • Gedimino anūkas Teodoras Karijotaitis (Fiodoras) Ldk Vytauto kalintas Vilniuje, pabėgo ir grįžo į Užkarpatę.
  • Metų pab. Vilniuje, dalyvaujant Ldk Vytautui ir karaliui Jogailai, su Vokiečių Ordinu buvo sudarytos paliaubos bei susitarta su Švitrigaila nutraukti tarpusavio kovą.

1404[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijoje siautė epideminė liga.
  • Sausio mėn. kunig. Švitrigaila grįžo į Lietuvą. Iki 1408 m. Briansko, Černigovo ir Trubčevsko kunigaikštis.
  • Gegužės 22 d. Racionžo taikos sutartimis Ldk Vytautas ir karalius Jogaila pripažino Vokiečių ordino teises į Žemaitiją, buvo uždrausta žemaičių prekyba su Lietuva. Lenkija gavo teisę už 40 000 auksinų išsipirkti Dobrynę. Vytautas gavo teisę iki gyvos galvos laikyti vakarinę Palenkę.
  • Birželio 27 d. Ldk Vytautas, padedamas Lengveniui, Švitrigailai ir Kaributui Algirdaičiams, su didžiulė kariuomenė ir patrankomis, po dviejų mėn. apgulties užėmė Smolenską ir galutinai prijungė jį prie LDK.
  • Rugpjūčio 17 d. Kaune Ldk Vytautas, dalyvaujant Vilniaus vyskupui, paskelbė Vokiečių ordinui Racionžo taikos nuostatus ir leido jam Nevėžio krantuose statyti malūnus.
  • Moldavijos gospodarius Aleksandras Gerasis kaip vasalas atnaujino sutartį su Lenkijos karaliumi Jogaila.

1405[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijoje siautė epideminė liga, maru mirė „daug vaikų, mergaičių, senių".
  • Vokiečių Ordinas vėl pradėjo karo žygius į Lietuvą. Įvairiais būdais Ordinas bando susigrąžinti Žemaitiją, sulaikė visus jam duotus įkaitus ir net paėmė naujų.
  • Ldk Vytautas užpuolė Pskovo respubliką. Užpuolimą lydėjo taikių gyventojų žudinės. Maskvos kunig. Vasilijus nutraukė taikius santykius su Vytautu.
  • Ldk Vytautas Senuosiuose Trakuose apgyvendino vienuolius benediktinus, pastatė jiems bažnyčią.
  • Gegužės 29 d. Paryžiuje mirė prancūzų riteris, diplomatas, rašytojas, istoriografas Filipas de Mezjeras (pranc. Philippe de Mézières). 1364 m. lankėsi Prūsijoje. 1389 m. parašė politinį veikalą „Senojo maldininko sapnas“ (Songe du vieil pelerin). Veikale aprašytos ir smulkiai apibūdintos lietuvių karaliaus laidotuvių apeigos.
  • Birželio 14 d. mirė vokiečių kunigas Jonas Posilgė (Johann von Posilge), „Prūsijos žemės kronikos“ (vok. Chronik des landes Preussen) autorius. Kronikoje smulkiai aprašyti Prūsijos įvykiai nuo 1360 m.
  • Mirė Dmitrijus Kaributas – lietuvių kunig., Ldk Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos Tverietės sūnus (g.~1350 m.).
  • Spalio 30 d. Tvėrėje mirė Birutės ir Ldk Kęstučio dukra Miklausė Marija. 1377 m. ištekėjo už Tvėrės dk Ivano Michailovičiaus. Miklausė Marija pagimdė tris sūnus: Aleksandrą, Ivaną ir Jurijų. Palaidota Tvėrės Šventojo Išganytojo cerkvėje.

1406[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausį žemaičiai antrą kartą pasidavė Vokiečių ordinui.
  • Pavasarį kryžiuočiai piliakalnyje pastatė Dubysenburgą. Jis buvo kryžiuočių administruojamos Žemaitijos vaito Mykolo Kiuchmeisterio rezidencija.
  • Ldk Vytautas paskyrė kunig. Lengvenį Algirdaitį Severėnų Naugardo valdovu (iki 1411 m.). Lengvenis buvo vienas geriausių Vytauto karvedžių.
  • Liepos 1 d. Ldk Vytautas patvirtino Rygos ir Polocko prekybos sutartį.
  • Liepos 25 d. Ldk Vytautas su didele kariuomene išžygiavo prieš Maskvos kunigaikštį. Susitikę prie Plavos upės, į mūšį ne stojo. Vytautas ir Mdk Vasilijus I pasirašė paliaubos metams.
  • Per Smolensko kunig. Jurijaus Sviatoslavičiaus kariuomenės antpuolius, Lyda buvo sudeginta, bet Lydos pilies neįveikė.

1407[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 21 d. Ldk Vytautas su Lietuvos, Lenkijos ir Vokiečių ordino kariuomene antrą kartą išžygiavo prieš Maskvos kunigaikštį. Susitikę prie Viazmos, į mūšį ne stojo. Vytautas ir Mdk Vasilijus I pasirašė paliaubos dar metams.
  • Vasario 7 Vilniuje mirė antrasis Vilniaus vyskupas nuo 1398 m., pranciškonas, lietuvis Jokūbas Plichta. Po gaisro mieste atstatė Vilniaus katedrą.
  • Pavasarį Krokuvos universiteto rektorius Mikalojus Gožkovskis išrinktas Vilniaus vyskupu (iki 1414 m.). Aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, siekė artimesnių Lietuvos ryšių su Lenkija.
  • Kunig. Lengvenis Algirdaitis prijungė prie LDK Vorotynsko kunigaikštystė. Tais pačiais metais buvo vėl pakviestas kunigaikščių į Novgorodą (iki 1412 m.)
  • Moldavijos gospodarius Aleksandras Gerasis kaip vasalas atnaujino sutartį su Lenkijos karaliumi Jogaila.

1408[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Visa Baltijos jūra, ypač tarp Gotlando ir Elando salų, taip pat tarp Rostoko ir Geserio, buvo sukaustyta labai storo ledo.
  • Sausio 29 d. Mikalojus Gožkovskis popiežiaus Grigaliaus XII patvirtintas Vilniaus vyskupu.
  • Vasario 14 d. Ldk Vytautas Kauno miestui suteikė savivaldą (Magdeburgo teises). Suteikdamas privilegiją, perleido Kaunui svarstykles, vaškinę ir karpyklą.
  • Pradėta statyti Kauno parapinė bažnyčia (katedra), pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1413 m.
  • Ordinas labai aukštai vertino didžiosios kunigaikštienės Onos Vytautienės politinį vaidmenį Lietuvoje. Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas pasiuntė jai muzikos instrumentus − klavikordą ir portatyvą.
  • Vytauto žvėryną Trakuose papildė liūtas, kurį padovanojo Ordino didysis magistras. Atsilygindamas už tai Vytautas kitais metais magistrui dovanojo keturis gyvus taurus.
  • Liepos 26 d. Švitrigaila, sudeginęs valdytas pilis, drauge su būriu rusinų kunigaikščių pabėgo į Maskvą. Gavo valdyti Vladimirą prie Kliazmos ir kitus miestus.
  • Rugsėjo 14 d. tarp Ldk Vytauto ir Maskvos kunigaikščio Vasilijaus sudaryta Ugros taika užbaigė karą. Švitrigaila pabėgo pas totorius.
  • Ldk Vytautas bandė badmečio išvengti užpirkdamas Lenkijoje javų, kurie į Lietuvą buvo siunčiami Vysla, jūra ir Nemunu. Krovinys (20 laivų) ties Ragaine kryžiuočių buvo užgrobtas, nes kryžiuočiai norėjo priversti javus brangiau pirkti iš Prūsijos. Tai buvo ir viena iš 1410 m. karo su kryžiuočiais priežasčių.
  • Metų pab. Naugarduke įvykusiame Ldk Vytauto ir karaliaus Jogailos pasitarime buvo nutarta, pasinaudojus Žemaitijos gyventojų nepasitenkinimu, išprovokuoti Ordiną sulaužyti Racionžo taiką ir tokiu būdu diskredituoti jį Vakarų Europos visuomenės akyse. Ldk Vytautas ryžosi pradėti naują karą su Ordinu.
  • Mirė Andrius Goštautas – LDK valstybės ir karinis veikėjas, didikas, 1387–1389 m. Vilniaus vaivada.
  • Gruodžio 12 d. Vengrijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis įkūrė Slibino ordiną kovai prieš turkus. Tarp 24 narių buvo Lenkijos karalius Jogaila ir Ldk Vytautas.

1409[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Naujuosiuose Trakuose kartu su bažnyčia buvo įsteigta Ldk Vytauto funduotą parapinė mokykla, miestui suteiktos miesto savivaldos Magdeburgo teisės.
  • Krokuvos universitete buvo įsteigtą lietuvių studentų bendrabutis – bursa. XV a. čia studijavo vien didikų Giedraičių giminės šeši atstovai.
  • Balandžio mėn. Ordino didžiojo magistro dvarą pasiekė Vytauto tarnų atgabentas baltasis sakalas ir kiti paukščiai. Šias dovanas kartu su tarnais magistras per Dancigą persiuntė Burgundijos hercogui.
  • Gegužės 24 d. Ldk Vytautas paties funduotai Trakų Švč. Mergelės Marijos aplankymo bažnyčiai padovanojo Dievo Motinos paveikslą, kuri jam 1390 m. perdavė Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas. Paveikslas greitai ėmė garsėti stebuklais ir imtas garbinti bei lankyti maldininkų.
  • Gegužės 26 d. prasidėjo antrasis žemaičių sukilimas prieš Vokiečių ordino, kurį parėmė Ldk Vytautas. Į konfliktą įsitraukė ir Lenkija.
  • Klaipėdos miestas iš naujo pradėtas statyti ir tvirtinti. Sukilę žemaičiai apnaikino statomą miestą.
  • Liepos 27 d. Ldk Vytautas sudarė Amžinosios taikos sutartį su Pskovu.
  • Rugpjūčio 6 d. Vokiečių ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas skelbia karą Lenkijos Karalystei ir LDK. Arbitru ginče buvo kviestas Šventosios Romos imperijos imperatorius Vaclovas IV Liuksemburgietis, kuris buvo šališkas ordino naudai.
  • Rugsėjį Švitrigaila grįžo į Lietuvą ir vedė derybas dėl bėgimo pas kryžiuočius.
  • Spalio 2 d. Ulrichas fon Jungingenas su Švitrigaila sudarė sutartį dėl paramos siekiant Ldk sosto. Tačiau Ldk Vytautas lapkritį suėmė Švitrigailą ir iki 1418 m. kalino Kremenece.
  • Rudienį Vokiečių ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas sudarė sąjungą su Šventosios Romos Imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Žygimantų Liuksemburgiečių, tuo pačių gavo palaikymą iš vakarų europos šalių. Į tarnybą taip pat atėjo samdiniai. Į 1410 m. pradžia Ordino kariuomenė sudarė 60 tūkst. karių.
  • Gruodį Breste, Vytauto su Jogailos bendros medžioklės metu, buvo sudarytas karo planas. Jis numatė, kad LDK ir Lenkijos kariuomenės susijungs prie Vyslos ir užims Kryžiuočių ordino sostinę Marienburgą.
  • Mirė kryžiuočių ordino diplomatas Prūsijoje Vygandas Marburgietis (vok. Wigand von Marburg). Vokiečių kalba eiliuotai parašė Teutonų ordino kroniką (baigė 1394 m.). Liko lotyniškas variantas (Chronica nova Prutenica). Daug rašė apie prūsus ir lietuvius, apie 1336 m. Pilėnų įvykius, apie 1382 m. įvykusias Ldk Kęstučio laidotuvės Vilniuje.

1410[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. Prahoje paskelbtas arbitražinis sprendimas, pripažįstąs teritorinį status quo buvo palankus Vokiečių Ordinui. Vienas jo straipsnis skelbė, kad ateityje Lenkijos karalystė niekada daugiau nerinks karaliumi kandidato iš Lietuvos arba kitų Rytų kraštų, o vieną kurį nors Vakarų.
  • Šv. Romos imperijos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis Kežmarke, Žalgirio mūšio išvakarėse, siūlė Ldk Vytautui karaliaus karūną už karinės sąjungos su Lenkija nutraukimą. Vytautas pasiūlymą atmetė.
  • Liepos 3 d. prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės žygis prieš Vokiečių ordiną. Lenkijos ir LDK kariuomenės susitiko prie Červinsko ir liepos 9 d. kirto sieną su ordinu, traukė Marienburgo link.
  • Liepos 13 d. prie Dombravnos susidūrė abejų armijų avangardo buriai. Po mūšio kryžiuočiai paliko kovos lauką. Miestas buvo sąjungininkų kariuomenės sudegintas.
  • Liepos 15 d. Žalgirio mūšyje Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Vokiečių ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas mūšyje žuvo.
  • Liepos 18 d. – rugsėjo 19 d. nesėkmingas Jogailos vadovaujamų Lenkijos-Lietuvos pajėgų bandymas užimti Teutonų ordino sostinę, Marienburgo pilį. Kariuomenėje prasidėjo maras.
  • Rugsėjo 19 d. Ldk Vytautas paliko Lenkų karalių Jogailą vieną ir su kariuomene patraukė namo.
  • Artinosi Vokiečių Ordino iš vakarų samdytoji kariuomenė, o iš šiaurės – Livonijos ordino maršalas. Pietuose į Lenkiją įsiveržė Vengrų karalius Zigmantas. Per trumpą laiką visos Ordino užkariautos žemės vėl sugrįžo į Ordino valdžią.
  • Spalio 10 d. Žemaitijos vaitas (fogt) Mykolas Kiuchmeisteris, surinkęs 4 tūkst. kariuomenės, bandė taisyti situaciją: užpuolė jungtinę armiją, bet pralaimėjęs prie Kronės mūšį (dab. Koronovas) pakliuvo į nelaisvę.