XVI amžiaus 7-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XVI amžiaus septintasis dešimtmetis prasidėjo 1561 metais ir baigėsi 1570 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžiusXVI amžiusXVII amžius

Dešimtmečiai: 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as

Metai: 1561 1562 1563 1564 1565 1566 1567 1568 1569 1570

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1561[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Gimtadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1562[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1563[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Milžiniška Maskvos kariuomenė įsiveržė į pačią Lietuvą, sunaikino Vitebsko apylinkės ir vasario 15 d. užgrobė Polocką, prisiartino prie etnografinių Lietuvos žemių. Polocke buvo žudomi žydai, protestantai ir bernardinų vienuoliai, belaisviai buvo pardavinėjami į nelaisvę Persijai ir kitur.
  • Didžiulės Rusijos armijos, apie 50-60 tūkst. karių, sutelktos prie Dauguvos ties Polocku ir Dniepro aukštupyje ties Orša, laukė įsakymo pulti Vilnių. Ivanas Rūstusis derybose su LDK reikalavo didelių žemės plotų tarp Smolensko ir Berezinos upės. Karas dėl Livonijos peraugo į karą dėl rusų žemių. Vasario pab. buvo pasirašyta paliaubų sutartis.
  • Mikalojaus Radvilos Juodojo rūpesčiu visa Biblija, vadinamoji Biržų Biblija, dedikuota Karaliui Žygimantui Augustui, pirmą kartą buvo išversta į lenkų kalbą ir išspausdinta Brastoje.
  • Gegužį - birželį Vilniuje vyko LDK Seimas. Seimas svarstė šalies gynybos bei unijos klausimus.
  • Birželio 7 d. Ldk Žygimantas Augustas pasirašė naują įsaką (Vilniaus privilegija) dėl katalikų ir stačiatikių teisių sulyginimo.
  • Rugpjūčio mėn. Danija paskelbė karą Švedijai. Kare (iki 1570 m.) Danijos-Norvegijos valstybę palaikė Liubekas bei ATR.
  • Nuo rugpjūčio mėn. pab. Suomijos kunigaikštienė Kotryna Jogailaitė su vyru Jonu III Vaza, apkaltintu išdavyste broliui Švedijos karaliui Erikui XIV Vazai, kalinta Gripsholmo (Švedija) pilyje.
  • Lapkričio 1 d. į Lenkijos seimą Varšuvoje karalius Žygimantas Augustas pakvietė Lietuvos delegaciją derėtis dėl unijos. Po ilgų derybų tebuvo susitarta tik kai kuriais klausimais.

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gegužės 21 d. Ragainėje (Mažoji Lietuva) mirė Martynas Mažvydas Vaitkūnas, lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmusa prasti žadei“ (1547 m.) autorius (g.~ 1510 m.).
  • Lapkričio 16 d. Vilniuje (?) mirė LDK valstybinis veikėjas, teisininkas, diplomatas, Žemaičių vyskupas (nuo 1556 m.) Jonas Domanovskis (g.~1496 m.).
  • Videniškėse mirė LDK valstybinis veikėjas, diplomatas Matas Giedraitis (g. tarp 1480-1490 m.). 1551 m. vadovavo pasiuntinybei į Maskvą. Šią kelionę aprašė rašinyje „Apie būdą priimti pasiuntinius pas maskvėnus“ (lot. De modo recipendi oratores apud Moscavitas).

1564[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 26 d. Lietuvos didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujama 6 tūkst. LDK kariuomenė ties Ulos (prie Polocko) sumušė apie 5 kartus didesnę carinės Rusijos kariuomenę ir sulaikė jos skverbimąsi į Lietuvą.
  • Varšuvos seime derybos dėl unijos užtruko iki vasario 22 d. Ginčai buvo itin karšti, lietuviai reikalavo sau visiško savarankiškumo, sutikdami tik su bendru valdovu.
  • Kovo 13 d. derybose dėl unijos priimtas ketinimų protokolas, pagal kurį numatytas Lenkijos primatas. LDK ponų taryba šio akto nepripažino. Ldk Žygimantas Augustas atsisakė Lietuvos sosto paveldėjimo teisės.
  • Balandžio 30 d. į LDK pusę nuo paranoja apsėsto Ivano Rūsčiojo persekiojimų perbėgo, lydimas gausios palydos, žymus rusų karvedys, kariuomenes vadas, kunig. Andrejus Kurbskis. Lietuva išsikovojo atokvėpį, kurį galėjo išnaudoti vidaus pertvarkymams.
  • Gegužės 31 d. LDK kancleris Mikalojus Radvila Juodasis Olykai suteikė Magdeburgo miesto teises.
  • Birželį - liepą Bielske, Palenkės vaivadijoje, vyko LDK Seimas. Didikai atsisakė teisminių privilegijų ir sutiko paklusti bendram su visais bajorais teismui.
  • Metų vidurį kita Maskvos armija, sužinojusi apie pirmosios pralaimėjimą, pabėgo be kovos, palikdama didelį grobį. Tačiau lietuviai nebepajėgė atsiimti Polocko nei išvaryti caro kariuomenės iš rytinės Livonijos dalies.
  • Administracijos ir teismų reformomis (iki 1566 m.) LDK sukurtas reprezentacijos principas, Seimas tapo aukščiausia įstatymų leidybos institucija. Buvo įsteigti žemesnieji bajorijos teismai, o didysis kunigaikštis išliko vyriausiuoju teisėju.
  • Mikalojus Radvila Rudasis perėjo į kalvinizmą, globojo evangelikus reformatus, steigė reformatų parapijas, kvietė iš užsienio reformatų mokslininkus, mokytojus.
  • Didžiausia ir puošniausia Vilniuje Bernardinų bažnyčia su vienuolynų ir Šv. Onos bažnyčia ypač smarkiai apniokojo gaisras. Atstatymo darbai pradėti tik 1579 m.
  • Sidabrine moneta Auksinis zlotas pirma kartą kaldintas Vilniaus pinigų kalykloje, su nominalų - XXX, tai yra 30 grašių.
  • Lapkritį - gruodį Minske vyko LDK Seimas.

Gimtadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Šekspyras

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vasario 15 d. – Mikelandželas, renesanso menininkas.
  • Gegužės 27 d. – Jonas Kalvinas, šveicarų teologas ir kalvinizmo ideologas.
  • Vilniuje (?) mirė brandžiojo Toskanos Renesanso atstovas Lenkijoje ir Lietuvoje, italų architektas ir skulptorius Džiovanis Činis (it. Cini Giovani, g. 1495 m.). Nuo 1534 m. nuolat lankėsi ir dirbo Vilniuje, apie 1536 m. čia apsigyveno ir kūrė iki mirties.

1565[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

LDK[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Metų pr. Minske įvyko senatorių suvažiavimas, kur buvo tariamasi gynybos nuo Maskvos klausimai.
  • Gegužės 28 d. Vilniuje, savo Lukiškių dvare, mirė LDK didikas, reformacijos veikėjas, kunig. Mikalojus Radvila Juodasis (g. 1515.02.04). Lietuvos didysis etmonas nuo 1553 m. ir Lietuvos didysis kancleris nuo 1550 m. Vienas labiausiai apsišvietusių Lietuvos žmonių. Buvo palaidotas Vilniuje, vėliau jo palaikai perkelti į Dubingius. Po jo mirties popiežiaus pasiuntinys Commendonė rašė: „Mirė žmogus, galingiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visuose tos valstybės kraštuose“.
  • Nuo evangelikų reformatų atsiskyrė arijonai. Įvyko pirmasis LDK arijonų sinodas, Lietuvoje susiformavo kaip atskira bažnyčia. Arijonų bendruomenės gyvavo Vilniuje, Kėdainiuose, Tauragėje. Vasarą radikalieji reformatai (arijonai) Vilniuje sukėlė riaušes, gegužės pab. įsibraudami į Vilniaus pilį. Prasidėjo kalvinistų puolimas prieš radikaliuosius reformatus, daugeliui arijonų teko bėgti iš Vilniaus.
  • Spalį Trobose, Ašmenos apskr. vyko LDK Seimas.
  • Išblėsus vilčiai sulaukti įpėdinio, spalio 18 d. karalius Žygimantas Augustas išsiuntė žmona Kotryna Habsburgaitė atgal į Austriją, pareiškęs popiežiaus legatui, kad greičiau sosto ir gyvybės neteksiąs, nei su ja vėl gyvensiąs.
  • Iš Livonijos į Vilnių buvo atsiųsta 400 švedų belaisvių ir mūšiuose paimtų ginklų, vėliavų, būgnų ir kt. Jie čia perduoti Ldk Žygimantui Augustui.
  • Lapkritį - 1566 m. sausį Vilniuje vyko LDK Seimas. Seime luomai patys iškėlė klausimą apie būtinybę nedelsiant bausti karo tarnybos vengiančius asmenis.
  • Gruodžio 30 d. Ldk Žygimantas Augustas privilegiją Lenkijos pavyzdžių įkūrė pavieto seimelius, kuriuose dalyvavo visi pavieto žemvaldžiai.

1566[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 11 d. Ldk Žygimantas Augustas patvirtino antroji Statuto laida. Joje Ldk galia buvo aprėžta, bajorai įgijo didesnes teises, atleido Lietuvos bajorus nuo vidaus muitų. II Lietuvos Statutas nustatė valdžių pasidalijimą tarp Ponų tarybos ir Seimo.
  • Kovo 28 − įkurta Valeta, Maltos sostinė.
  • Balandžio 28 d. - rugpjūtį Breste vyko LDK Seimas. Įsigaliojus II Lietuvos Statutui į Seimą įeidavo pavietų seimeliuose išrinkti bajorų atstovai, Ponų Tarybos nariai ir kunigaikščiai, o su patariamuoju balsu kviečiami ir didžiųjų miestų atstovai. Seime Lietuvos bajorams suteiktos visos Lenkijos bajorų turėtos teisės.
  • Į Maskvą atvyko Lietuvos pasiuntinybė, siulė Livonijos padalinimą pagal esamą padėtį. Bet birželio 28 d. sušauktame Žemių sobore (Земский собор) buvo palaikytas Ivano IV vyriausybės noras kariauti iki Rygos užėmimo.
  • LDK įkurtos Volynės, Bresto, Minsko ir Mstislavlio vaivadijos.
  • Gruodžio 26 d. Gardino seime buvo sudaryta ketvirta LDK sutartis su Livonija – amžina unija, sukūrusi „Ducatus Ultradunensis“ (Uždauguvio kunigaikštystę). Jonas Chodkevičius paskirtas Livonijos valdytoju ir etmonu.

1567[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Popiežius Pijus V naikina bažnyčios prekybą nuodėmių atleidimais, uždrausdamas indulgenciją susieti su bet kokiu finansiniu aktu – netgi su išmaldos davimu.

LDK[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1568[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Tuvalu salose apsilankė pirmieji europiečiai.

LDK[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kovo 24 d. Lenkijos karalius ir Ldk Žygimantas Augustas įsteigę vieną pirmųjų Europoje admiralitetų – Jūrų komisiją (lenk. Komisję Morską). Jis laikomas ATR karinio laivyno įkūrėju.
  • Balandžio 25 – liepos 12 d. Lietuvos seimas Gardinė pareikalavo iš valdovo įsteigti Vilniuje ar Kaune aukštąją mokyklą – kolegiją.
  • Lietuvių delegacijai Žygimantas Augustas buvo išdavęs privilegiją su pažadu apsaugoti Lietuvos valstybę, o nutarimus laikyti galiojančius tik su Lietuvos antspaudais.
  • Liepos 1 d. Lenkijos karalius ir Ldk Žygimantas Augustas Vilniuje pasirašė raštą, kuriuo stačiatikių tikėjimo didikams patvirtinamos lygios su katalikais teisės valstybės valdymo srityje. Taip pat patvirtinama dokumentų, rašytų kanceliarine slavų kalba, juridinė galia.
  • Ldk Žygimantas Augustas patvirtino LDK maršalkai ir Livonijos valdytojui Jonui Chodkevičiui grafo titulą.
  • Lietuvos didysis etmonas Grigalius Chodkevičius savo dvare Žabludove prie Balstogės globojo iš Rusijos 1566 m. pabėgusius spaustuvininkus I. Fiodorovą ir P. Mstislavecą, įsteigė jiems slavišką spaustuvę.

1569[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Abiejų Tautų Respublikos herbas
  • Sausio 11 d. – Londono Šv. Povilo katedroje pradėti traukti pirmosios Didžiojoje Britanijoje nacionalinės loterijos laimingieji skaičiai. Gautos lėšos buvo panaudotos įtvirtinimams, uostams taisyti bei kitiems visuomeniniams darbams.

LDK[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1570[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sunkūs badmetis Lietuvoje ir Rusijoje. Badmečiai dažniausiai buvo susiję su karais ir marais.
  • Sudarytas ATR kalvinistų, liuteronų ir čekų brolių Sandomiro susitarimas, skelbęs, kad kiekviena savarankiška protestantizmo srovė išpažins savąjį tikėjimą, bet toleruos ir kitų protestantų pažiūras, sutelks jėgas kovoti su katalikais bei arijonais.
  • Kovo mėn. Rusijos caras Ivanas Rūstusis išdavė liudijimą («царскую грамоту») danui Karstenui Rodė, kuris iki rugsėjo mėn. plėšikavo Baltijos jūroje prieš Švedijos ir Lenkijos pirklius.
  • Balandžio 29 d. - liepos 11 d. Krokuvoje ATR Seime Senatoriai ir vyskupai atmetė „Sandomiro išpažinimą“ ir atsisakė protestantams suteikti religijos laisvę.
  • Gegužės 12 d. Vilniaus kapitulos akte įrašyta, kad vyskupo Valerijono Protasevičiaus siūlymu Vilniaus jėzuitų kolegijai perduodama mirusio Metonos vyskupo ir Vilniaus vyskupo sufragano Georgijaus Albinijaus knygų kolekcija. Šis įrašas – dabartinės Vilniaus universiteto bibliotekos įkūrimo ženklas.
  • Birželio mėn. Maskvoje caras Ivanas Rūstusis paskelbė Danijos karaliaus Kristijono III sūnų Magnusą Livonijos karaliumi.
  • Liepos 17 d. – Vilniuje įkuriama jėzuitų kolegija. 1579 m. ji pertvarkoma į akademiją (Vilniaus universitetą).
  • Rugpjūčio 21 d. Magnuso danų kariuomene su Rusijos daliniais apgulė Taliną (Revelis).
  • Rugsėjo 8 d. karalius Žygimantas Augustas Vištyčiui suteikė miesto savivaldos teises ir herbą.
  • Kovodami su kontrreformacija dėl įtakos visuomenei, evangelikai reformatai įsteigė Vilniuje aukštesniąją mokyklą (veikė iki 1640).