XVI amžiaus 2-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XVI amžiaus antrasis dešimtmetis prasidėjo 1511 metais ir baigėsi 1520 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžiusXVI amžiusXVII amžius

Dešimtmečiai: 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as

Metai: 1511 1512 1513 1514 1515 1516 1517 1518 1519 1520

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1511[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pr. Krymo totorų chanas Mengli-Girei su 40 tūkst. kariuomenė puolė siaubti pietines LDK ir Lenkijos valdas – Podolė, Voluinė ir Kijevo žemė.
  • Įkurta Vitebsko vaivadija.
  • Karaliaus privilegijomis Brestui ir Naugardukui buvo patvirtintos miestų savivaldos teisinę padėtis.
  • Karalius ir Ldk Žygimantas Senasis patvirtino Kijevo, Galicijos ir visos Rusios mitropolitą Josifą II Soltaną visų rytų apeigų cerkvių valdovu Lietuvoje ir Lenkijoje.
  • Geguže - rugpjūtį Breste vyko LDK Seimas. Ldk Žygimantas Senasis pasiūlė įvesti atstovybė - po du šlėchtos atstovus nuo kiekvieno pavieto.
  • Liepos 14 d. Ldk Žygimantas Senasis pasirašė privilegija dėl svečių tarpusavio prekybos Vilniuje draudimo.
  • Kijevo vaivada Jurgis Radvila Heraklis prie Ragainės sumušė kryžiuočius.
  • Ldk Žygimantas Senasis Losicuose (Palenkėje) įsteigė pirmąją špitolę LDK.
  • Įkurtas Daugėliškis, dabar vadinamas Senuoju Daugėliškiu, kaimas Ignalinos rajone, praeityje buvęs svarbus prekybos ir strategijos centras.

1512[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ypatingai žiaurus badas Rusijoje.
  • Sausį Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Vasario 8 d. karalius ir Ldk Žygimantas Senasis vedė pirmą karta, vengrų kunig. Stefano Zapolyo dukrą Barborą Zapolyą. Su ja sulaukė dvi dukras.
  • Balandžio 28 d. – Lopušnos mūšis netoli Višnioveco (Lvovo sr.). Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio ir Lenkijos didžiojo etmono Mikalojaus Kameneckio 6 tūkst. pajėgos sumušė Perekopo (Krymo) totorių chano Mengli-Girėjaus 20 tūkst. kariuomenę. Žuvo iki 5 tūkst. totorių. Po šios pergalės nutraukta Krymo ir Maskvos sąjunga prieš Lietuvą.
  • Spalio 5 d. mirė Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė Sofija Jogailaitė (g. 1464.04.06). 1479 m. ištekėjo už Ansbacho bei Bairoito markgrafo Frydricho V. Ji buvo Albrechto Brandenburgiečio motina.
  • Lapkričio mėn. Maskva paskelbė karą ir patraukė Smolensko, Vitebsko, Polocko link. Prasidėjo ketvirtasis LDK karas su Maskva. Karo pretekstu laikomos Maskvos kunigaikščio sesers Elenos įkalinimas, LDK sutartis su Krymo chanatu ir gegužės-spalio mėnesiais pradėti reidai į Maskvos valdas.
  • Vitebsko vaivada Ivanas Sapiega Lenkijoje vedė derybos dėl pagalbos LDK. Lenkijos vasalas (Torunės taika (1466)) Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis atsisakė suteikti LDK karinę pagalbą.

1513[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1514[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario mėn. Maskva pasirašė sutartį su Šv. Romos imperijos imperatorium Maksimilijonu I dėl bendros kovos prieš Lenkiją ir LDK. Į Maskvą imperatorius nusiuntė daugybę karo specialistų inžinierių ir artileristų. Kad Lenkija neitų į pagalba Lietuvai, prieš ją buvo sukelta Moldavija ir kryžiuočiai.
  • Vasarį – kovą Vilniuje vyko LDK Seimas. Seimas kreipėsi į Ldk Žygimantą Senąjį, prašydamas išleisti LDK įstatymų rinkinį. Iki tol teismai rėmėsi sena papročių teise, Jogailos ir Vytauto privilegijomis ir Kazimiero Jogailaičio Teisynu.
  • Kovo 28 d. – Žygimantas Senasis išleido nuostatus, kaip tvarkyti dvarų ir valstiečių pajamas.
  • Birželio 27 d. Narevas gavo miesto savivaldos (Kulmo) teises.
  • Liepos 29 d. prasidėjo trečia Smolensko miesto apgultis.
  • Mykolui Glinskiui sukėlus viduje sąmokslą, rugpjūčio 1 d. Smolenskas kapituliavo. Įvyko aukštuomenės emigravimas, kadangi Mdk Vasilijus III išleido visus norinčius išvykti. Mykolas Glinskis buvo suimtas už bandymą persimesti atgal į Ldk pusę. Kalėjime išbuvo iki 1527 m. vasario.
  • Rugpjūčio mėn. įvyko Konstantino Ostrogiškio ir Čeliadnino vadovaujamų kariuomenių dalinių kariniai susidūrimai.
  • Rugsėjo 8 d. - Oršos mūšis. Konstantino Ostrogiškio vadovaujama triskart mažesnė Lietuvos kariuomenė, padedama lenkų, sutriuškino 80 tūkst. Maskvos kariuomenę. Amžininkai teigia, kad mūšio lauke žuvo apie 40 tūkst. priešų. Vakarų Europoje tuo metu tai buvo neįsivaizduojamas karių skaičius.
  • Medicinos daktaras Martynas Dušnickis (iš Dušnikų) Vilniuje Lukiškėse įsteigė 10 lovų šv. Jono (vėliau Marijos Magdalenos) špitolė su vaistinė, pirmą Lietuvoje.
  • Krymo totoriai puolė niokoti pietines LDK valdas.
  • Albrechtas Brandenburgietis – paskutinysis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis, su LDK sudarė amžinosios taikos sutartį, kuri buvo pratęsta.
  • Ldk ir Lenkijos karaliaus Žygimantas Senasis suteikė savo ir Kotrynos Ochstat Telničankos nesantuokiniui sūnui Jonui titulą „iš Lietuvos kunigaikščių“.

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1515[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 28 d. rusų kariuomenė netikėtai užėmė Roslavlį, taip pat užpuolė Mstislavlį ir Vitebską.
  • Pavasarį Maskvos kariuomenė sudegino Braslavą ir Drują. Atsakydama LDK kariuomenė nusiaubė Seversko žemė.
  • Lietuvoje siautėjo maro epidemija.
  • Gegužės mėn. Bratislavoje įvyko preliminarios valdovų Maksimilijono Habsburgo ir brolių Vladislovo II Jogailaičio bei Žygimanto Senojo derybos.
  • Vasarą Maskvos kariuomenė suruošė žygį į Vitebską ir Polocką, bet buvo sutriuškintą. LDK kariuomenė sėkmingai nusiaubė Velikije Lukus ir Toporėco žemes.
  • Vokietijos imperatorius Maksimilijonas Habsburgas sukvietė į Vieną Europos valdovus tartis dėl gynimosi nuo gresiančio Europai turku pavojaus. Į kongresą Vienoje atvyko gausi Lietuvis ponų delegacija. Visus nustebino didžiulis, net iš 100 muzikantų susidedąs, Mikalojaus Radvilos ir Stanislovo Goštauto atvežtas orkestras, kuris linksmino ne tik pačius lietuvius bei jų svečius, bet per vienas pamaldas grojo bažnyčioje.
  • Liepos 15 – 26 d. Vienos kongrese Lenkijos karalius ir Ldk Žygimantas Senasis iš principo atsisakė Jogailaičių dinastijos pretenzijų į Čekijos ir Vengrijos sostus. Čekijos ir Vengrijos karalius Vladislovas II Jogailaitis patvirtino, kad, išmirus jo vyriškosios giminės palikuonims, Vengrijos ir Čekijos sostas atiteks Habsburgams. Imperatorius Maksimilijonas I iškilmingai pažadėjo neremti Vokiečių ordino didžiąją magistrą Albrechtą Brandenburgietį ir nutraukti savo santykius su Maskvos dk Vasilijum III.
  • Spalio 2 d. Krokuvoje mirė Ldk ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona Barbora Zápolya (g. 1495 m.).
  • Krymo totoriai nusiaubė Podolės žemę.
  • Žiemą rusų kariuomenė puolė rytinės LDK žemės, stipriai nusiaubė Vitebsko vaivadiją.

Gimtadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1516[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • LDK ir Maskvos DK didžioji dalis kariuomenių kariavo pietinėse žemėse su jas užpuolusiais 60 tūkst. Krymo totorių. Tai sutrukdė Ldk Žygimantui Senajam suruošti žygį į Smolenską.
  • Lietuvoje siautėjo maro epidemija.
  • Kovo 13 d. Budoje mirė Čekijos (nuo 1471 m.) ir Vengrijos (nuo 1490 m.) karalius Vladislovas II Jogailaitis (g. 1456 m.). Buvo palaiduotas karalių rezidencijoje Sėkešfehėrvare. Aukso Vilnos ordino kavalierius nuo 1515 m.
  • Liudvikas II, Vladislavo II Jogailaičio sūnus, Vengrijos ir Čekijos karalius (iki 1526 m.). Formaliai jį globojo Šv. Romos imperatorius Maksimilijonas I ir Ldk ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, faktiškai šalis valdė didikai.
  • Vasarą Maskvos kariuomene bandė užimti Vitebską. Krymo totoriai irgi siaubė pietinės LDK žemes.
  • Rugpjūčio 4 d. Ldk Žygimantas Senasis išleido privilegiją įsikurti jungtiniam Vilniaus kalvių, katilių ir šaltkalvių cechui.
  • Rugpjūčio 9 d. Vilniuje Ldk Žygimantas Senasis leido rengti Trakuose du metinius prekymečius, per kuriuos pirkliai galėjo prekiauti be rinkliavos.
  • Ukrainiečių bajoras Eustachijus Daškevičius pats puldinėjo Rusijos žemes, žygiavo į Maskvą, laimėjo mūšį prie Okos upės. Vėliau taip pat puolė turkų valdomą Belgorodą.
  • Rudenį Krymo totoriai siaubę Podolės žemes ir buvo nublokšti atgal.
  • Kilus pasienio konfliktui Stanislovo Kęsgailos vadovaujami žemaičiai prie Ragainės sumušė kryžiuočius ir iš ordino valdžios išvadavo Katyčius ir jų apylinkes.

1517[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vakarų Europoje pradėta Martyno Liuterio reformacija.
  • Vilniaus Valdovų rūmuosė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono I pasiuntinys Sigizmundas Herberšteinas (Sigismund von Herberstein) susitarė dėl Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos, Milano kunigaikščio Džianio Galeaco Sforcos (Gian Galeazzo Sforza) dukters, jungtuvių.
  • Kovo 10 d. Maskvoje Vokiečių ordinas ir Rusijos DK pasirašė sąjunginė sutartį bendrai kovai su LDK ir Lenkiją. Maskvos dk Vasilijus III pasižadėjo globoti Vokiečių ordiną, apie tai pranešė Prancūzijos karaliui Pranciškui I.
  • Nuo birželio mėn., tarpininkaujant imperatoriaus Maksimilijono I pasiuntiniui Sigizmundui Herberšteinui, Maskvoje prasidėjo derybos dėl taikos su LDK. Vasilijus III atsisakė gražinti Smolenską.
  • Padėtis darėsi vis sunkesne, nes į karą prieš Lietuvą įsitraukė Livonijos ordinas. Tuo metų dar Krymo totoriai užpuolė LDK ir Konstantinas Ostrogiškis patyrė nuo jų pralaimėjimą.
  • Rugsėjo mėn. LDK pradėjo karinius veiksmus prieš Maskvą, bet nesėkmingai. Spalio mėn. kariuomene atsitraukė į Polocką.
  • Rudenį lietuvių ir lenkų kariuomenė sutriuškino Krymo totorius, puolančius Podolė ir Voluinė.
  • Lapkričio 12 d. LDK derybos su Maskva buvo nutrauktos ir prasidėjo kariniai veiksmai.
  • Pranciškus Skorina Prahoje, turtingų Vilniaus miestelėnų padedamas, įkūrė spaustuvę ir kirilicą išspausdino „Psalmyną“.

1518[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio pab. Bona Sforza, raita nukeliavusi didesnė kelionės dalį iš Italijos, atvyko į Krokuvą su gausia puošnia palyda.
  • Į vestuvių iškilmes Bonos Sforcos palydoje atvyko garsios muzikų dinastijos atstovas, žymus vargonininkas, kilęs iš Veronos, Alesandro Pesenti (Pesenti). Į karališkąjį dvarą jis buvo pakviestas kaip „musicus et organista Sacrae Reginalis Maiestatis“.
  • Vasario 25 d. Imperatorius Maksimiljanas I suteikė Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą Mikalojui Radvilai II Amor Poloniae.
  • Balandžio 18 d. - Ldk ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis vedė antrą kartą - Milano kunigaikščio dukterį Boną Sforcą. Su ją turėjo penkis vaikus.
  • Liepos 29 d. Alberto Goštauto ir lenkų algininkų daliniai prie Polocko atrėmė didelį Maskvos kariuomenės puolimą.
  • Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis pareikalavo iš Lenkijos karaliaus gražinti Varmiją ir Karališkąją Prūsiją ir sumokėti kompensaciją.
  • Tarp lietuvių ir lenkų karių dalyvavusių Polocko žygyje ir apgultyje, pasklido pasakojimai apie mirusio karalaičio Kazimiero pagalbą. Jis pasirodęs sutemose ir nurodęs brastą per Dauguvą. Tai davė jo broliui Ldk ir Lenkijos karaliui Zigmantui Senajam papildomą pretekstą iškelti Kazimierą kandidatu į šventuosius.
  • Konstantinas Ostrogiškis ir ukrainiečių bajoras Eustachijus Daškevičius Olšanicos mūšyje atrėmė totorių antpuolius.
  • Lapkričio 11 d. - 1519 m. sausio 3 d. Vilniuje vyko LDK Seimas.

1519[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

LDK[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kaune prie Vytauto Didžiojo bažnyčios pradėjo veikti 12 lovų viešoji ligoninė (špitolė).
  • Popiežius Leonas X išleido bulę, kuria Vilniaus auksakalių cechui suteikė teisę laikyti pamaldas savo cecho koplyčioje parapinėje Šv. Jonų bažnyčioje ir nustatė apeigų tvarką.
  • Lenkijos karalius ir Ldk Žygimantas Senasis buvo priimtas į Aukso Vilnos ordino gretas.
  • Vasarą Maskvos kariuomenė greitais plėšikiškais puolimais atakavo visą LDK pasienį ir pasiekė net Vilniaus priemiesčių. Maskvos kariuomenė užėme Krėvos pilį. Vasilijus III iš LDK reikalavo Kijevo, Vitebsko ir Polocko.
  • Rugpjūčio 2 d. Krymo chanato 18 tūkst. totorių sumušė daug mažesnes 7 tūkst. LDK ir Lenkijos karalystės jungtinės pajėgas mūšyje prie Sokalės (Lvovo sr.) Galicijoje.
  • Matydama Vokiečių ordino ir imperijos rengimąsi naujam karui, Lenkija gruodžio mėn. pati jį pradėjo ir pasiuntė savo pajėgas į Karaliaučių. LDK atsisakė padėti Lenkijai, nes karaiavo su Maskvos DK.

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1520[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Krymo chanas Muchamed-Girėjus išdavė karaliui Žygimantui Senajam įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
  • Maskvos kariuomenė plėšikiškais puolimais atakavo LDK pasienį ir Vitebsko ir Polocko priemiesčius.
  • Popiežius Leonas X pavedė vyskupui italui benediktinui Zacharijui Ferrerui sukaupti duomenis apie karalaičio Kazimiero gyvenimą. Rugsėjo mėn. jis atvyko į Vilnių, o 1521 m. Krokuvoje išleido trumpą šv. Kazimiero biografiją.
  • Klaipėdos pilį ir miestą sudegino trys Dancigo karo laivai, paskandinę Danės žiotyse akmenų pakrautus laivus.
  • Vilnių ir Vilniaus pilį nusiaubę gaisrai. Ldk Žygimantas Senasis po gaisro pradėjo statyti modernius renesansinius rūmus, pakviesdamas architektu italą B. Berecį.
  • Žiemą Klaipėdos pilį puolė žemaičiai.
  • Vilniuje, vietoj sudegusios medinės, pastatyta mūrinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. Architektas Mykolas Enkingeris.
  • Mirė LDK poetas Jonas Vislickis (baltar. Ян Вісліцкі, g. 1485 m.). Rašė poemas, epigramos, elegijas. 1515 m. parašė epinė istorinė drama „Prūsijos karas“.

Gimtadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]