Šokoladas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie filmą skaitykite – Šokoladas (filmas).
Šokolado plytelė ištirpusiame šokolade

Šokoladas – vienas dažniausiai naudojamų ingredientų įvairiems konditeriniams gaminiams, pagamintas iš fermentuotų skrudintų maltų kakavos pupelių. Dažniausiai šokoladas saldinamas cukrumi, taip pat maistiniame šokolade naudojamos kitos sudėtinės dalys. Šokolado aktyvioji medžiaga – teobrominas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kakavmedžiai, iš kurių gaunamos kakavos pupelės, auga Lotynų Amerikoje, vėliau dėl didelės paklausos pradėti auginti Afrikoje.

  • apie 1500 m. pr. m. e. – olmekai pirmieji Vidurio Amerikoje ėmė auginti kakavą, jos pavadinimas irgi atėjo iš šios kalbos.
  • Ant 1150 m. pr. m. e. datuojamų molinių indų šukių iš Hondūro rasta teobromino pėdsakų, o šios medžiagos tose platumose gali būti tik kakavoje. Radiniai neleidžia spręsti, ar gėrimas buvo gaminamas iš minkštimo, ar iš pupelių.
  • 300 m. e. m. – majų kultūros palikimas (piešiniai ant sienų, išlikę raštai bei indai) byloja apie kakavos vartojimą. Šokoladas buvo geriamas, kakava vartojama kaip prieskonis valgiams. Kakavos gėrimas nebuvo saldinamas, prieinamas tik kilmingiesiems. Majams, o vėliau – actekams, ypač gardžios buvo gėrimo putos. Kakavos pupelės buvo ir majų, ir actekų piniginis vienetas. Kakava buvo svarbi ir religiniuose actekų ritualuose.
  • 1502 m. – per ketvirtąją kelionę Kolumbas stebėjosi, kad Guanajoje nukritusios kakavos pupelės paimti lenkėsi ne vienas čiabuvys. Nors ir buvo pirmasis europietis, pamatęs ir lietęs kakavą. Kolumbas šokolado niekad neragavo.
  • 1521 m. ispanams užkariavus Jukataną (dabartinė Meksika), kakavos pupelės tebekursavo kaip valiuta, tačiau kakavos gėrimo ispanai dar nevertino. Tik sumanę pasaldinti cukrašvendrių cukrumi konkistadorų palikuonys jį pamėgo. Tada kakava pasklido Europos turtingųjų namuose kaip prabangus gėrimas.

Šokoladas ėmė populiarėti tik antrojoje XIX a. pusėje, kai pramonės pažangos dėka tapo įmanoma masinė gamyba. Reikšmingiausi Europos išradėjų darbai, prisidėję prie šokolado tobulinimo:

  • 1826 m. šveicaras Filipas Sušaras (Philippe Suchard) pirmasis panaudojo kakavos melanžerį (kakavos ir cukraus malyklę);
  • 1828 m. olandų chemikas Konradas Johanesas van Hutenas (Coenraad Johannes van Houten) sukūrė hidraulinį kakavos presą, leidusį iš sumaltų pupelių išspausti kakavos sviestą, kurį maišant su kakava bei priedais jau buvo galima gaminti šokolado plyteles;
  • 1839 m. seniausiame Vokietijos šokolado fabrike „Halloren“ Halėje pagamintas pirmasis pieninis šokoladas;
  • 1853 m. Anglijos firma „Fry“ pirmoji pramoniniu būdu ima gaminti saldainius;
  • 1875 m. šveicarai Danielis Peteris ir Henris Nestlé pateikė rinkai šveicarišką pieninį šokoladą (su pieno milteliais);
  • 1879 m. šveicaras Rudolphas Lindtas atrado šokolado končavimą (ilgą šokoladui skirtų produktų minkymą specialioje mašinoje – končėje) šokoladas pagaliau tapo glotnus, burnoje tirpstantis, maloniai saldus ir aromatingas.

1888 m. šokolado gamyba atkeliavo į Lietuvą, Kaune pradėjo veiklą pirmoji šokolado ir cukrinės konditerijos įmonė.

Šokolado klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingas šokoladas skiriasi savo skoniu, sudėtimi.

Įvairus šokoladas

Pieninio šokolado gamyboje naudojami pieno milteliai.

Juodasis šokoladas gaminamas be pieno. JAV juoduoju šokoladu vadinamas šokoladas, kuriame yra 15 % sausųjų kakavos medžiagų. Europos sąjungoje juodajam šokoladui yra nustatytas minimalus 35 % sausųjų kakavos medžiagų kiekis.[1] Šokoladas paskaninamas riešutais, razinomis.

Baltojo šokolado gamyboje naudojami kakavos riebalai, pienas ir cukraus milteliai. Dažnai vietoje kakavos riebalų dedami pigesni pakaitalai – konditeriniai taukai, palmių aliejus, kokoso pieno riebalai.

Šokoladiniai triufeliai gaminami iš šokolado, sviesto, grietinės, likerio, romo ar brendžio. Suformuoti triufelio kauburėliai apvoliojami smulkintuose riešutuose.

Faktai ir skaičiai apie šokoladą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kakavos augintojų (ūkių) visame pasaulyje – 5-6 milijonai.

Žmonių, kurių pragyvenimas ir išgyvenimas priklauso nuo kakavos, visame pasaulyje – 40-50 milijonų.

Kasmet visame pasaulyje surenkama 3 milijonai tonų kakavos pupelių.

Kasmetinis kakavos paklausos augimas – 3% visus pastaruosius 100 metų.

Laikas, kurio reikia, kad kakavmedis subrandintų pirmuosius vaisus (pupeles) – 5 metai.

Derlingiausias kakavmedžio periodas trunka vidutiniškai 10 metų.

Kasmet kakavmedis subrandina 20-30 vaisių, itin derlingais metais – iki 50.

Viename vaisiuje būna 25-50 kakavos pupelių.

Kilogramui šokolado reikia 300–600 kakavos pupelių.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas šokoladas