Wagner (grupuotė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Wagner (reikšmės).
„Wagner“ grupuotė
Группа Вагнера, ЧВК «Вагнер»

Oficialus logotipas
Vadovai
Veiklos data2014–dabar
BūstinėSankt Peterburgas, Rusija
Veiklos teritorijaRusija, Ukraina, Sirija, Centrinės Afrikos Respublika, Libija, Sudanas, Pietų Sudanas, Venesuela, Mozambikas, Malis, Nigeris
Dydis
  • 50 000+ (2022 m. gruodžio mėn.)[1]
  • 8 000 (2022 m. balandžio mėn.)[2]
  • 6 000 (2017 m. gruodžio mėn.)
  • 1 000 (2016 m. kovo mėn.)
  • 250 (2014 m.)[3]
Sąjungininkai Rusijos ginkluotosios pajėgos
DLR
LLR
Sirijos ginkluotosios pajėgos
Islamo revoliucinė gvardija
Priešininkai
Karai ir mūšiaiKaras Donbase
Krymo aneksija
Sirijos pilietinis karas
2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą
2023 m. Vagnerio grupuotės maištas
Pripažino kaip teroristinę grupuotę

„Wagner“ grupuotė (rus. Группа Вагнера = Gruppa Vagnera, angl. Wagner Group), oficialiai PKK[a] „Vagner“ (rus. ЧВК «Вагнер» = ČVK «Vagner») – privati karinė kompanija iš Rusijos. Organizacija įkurta 2014 m., jai vadovavo rusų oligarchas Jevgenijus Prigožinas.

Organizacija aktyviai dalyvavusi šiuose kariniuose konfliktuose: kare Donbase, Sirijos pilietiniame kare, Centrinės Afrikos Respublikos pilietiniame kare, Sudano revoliucijoje, Malio kare, Rusijos–Ukrainos kare (Rusijos invazija į Ukrainą).

2023 m. birželio 23 d. grupuotė pradėjo maištą prieš valstybines Rusijos ginkluotąsias pajėgas.[9][10][11][12]

2023 m. rugpjūčio 23 d. grupės lyderis J. Prigožinas bei jo pavaduotojas Dmitrijus Utkinas žuvo lėktuvo katastrofoje netoli Maskvos. Manoma, kad lėktuvą numušė Rusijos gynybos sistemos.[13] [14][15]

„Wagner“ veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Organizacijos tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasinaudodama tarptautinės teisės spragomis, „Wagner“, kaip privati įmonė, siūlo samdinių (pagal sutartį) karines paslaugas neribojamiems politiniams, vyriausybiniams ir ekonominiams veikėjams dviejose pagrindinėse srityse:

  1. gynybinė veikla, įskaitant apsaugą, teikiamą neoficialioms ir oficialioms politinėms ir vyriausybinėms organizacijoms bei ekonominiams veikėjams, taip pat Afrikos genčių karo vadams,
  2. puolamoji veikla, kurią sudaro užduotys, susijusios tik su teritorijų prievartiniu užgrobimu, jų išlaikymu ir neteisėtu užgrobtos teritorijos stabilizavimu užsakovo naudai.

Be to, daroma prielaida, kad organizacija standartiškai teikia paslaugas visoje karinėje srityje, įskaitant karinių instruktorių darbą ir jų mokymą, karinių struktūrų organizavimą rangovams ir ginklų tiekimą.

Dalyvavimas kariniuose konfliktuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Wagner“ siūlo savo samdinių paslaugas daugelyje pasaulio vietų, kur politinė padėtis nestabili, dažniausiai Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose. Dėl organizacijai priskiriamų ryšių su Kremliumi, „Wagner“ priskiriamos užduotys, kurios atitinka Rusijos Federacijos interesus.[16] Tai ypač pasakytina apie visas operacijų sritis, kuriose Rusijos kariuomenė dėl teisinių priežasčių negalėtų dalyvauti ir kurios domina Rusijos vyriausybę.[17][18]

Afrikai tapus vienu iš Rusijos užsienio politikos prioritetų, „Wagner“ 2015 m. pasirodė Libijoje,[19] 2017 m. – Sudane,[20] 2018 m. – Centrinės Afrikos Respublikoje[21] ir Madagaskare,[22] 2019 m. – Mozambike[23] ir 2020 m. – Malyje;[24] „Wagner“ saugo valdantįjį elitą ir ypatingos svarbos infrastruktūrą visoje Afrikoje mainais į galimybę gauti gamtos išteklių, sudaryti pelningas komercines sutartis, naudotis strategine infrastruktūra ir į paramą Rusijos užsienio politikos tikslams.

Grupuotės ideologiniai elementai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Wagner“ grupuotė siejama su kraštutiniu dešiniuoju ekstremizmu, įskaitant baltųjų viršenybę ir neonacizmą.[25][26] Daugelis „Wagner“ įkūrėjų priklauso kraštutinių dešiniųjų ultranacionalistų judėjimui „Rusijos imperijos judėjimas“ (rus. Русское Имперское Движениe). Pats pavadinimas „Wagner“ kilęs iš vieno grupuotės įkūrėjų – Dmitrijaus Utkino – pravardės „Vagneris“ (rus. Вагнер).[27] Teigiama, kad šią pravardę jis pasirinko pagal vokiečių kompozitoriaus Richardo Vagnerio, nes Adolfas Hitleris žavėjosi jo muzika. „Wagner“ grupuotės nariai teigė, kad Utkinas buvo rodnoveris – slavų neopaganizmo tikėjimo išpažinėjas. „Vagnerio“ pogrupį „Rusič“ įkūrė save neonacistu pasiskelbęs Aleksejus Milčakovas ir atvirai skelbia savo kraštutinių dešiniųjų ideologiją.[28][29] „Wagner“ nariai mūšio lauke taip pat yra palikę neonacistinių grafičių, tokių kaip svastikos ir SS emblema.[30]

Tačiau Erika Gaston (Erica Gaston), JT universiteto Politikos tyrimų centro vyresnioji patarėja politikos klausimais, pažymėjo, kad „Wagner“ nesivadovauja ideologija, o veikiau yra samdinių tinklas, „susijęs su Rusijos saugumo valstybe [security state]“.[31]

Sankcijos ir organizacijos vykdomi karo nusikaltimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grupuotės veiklos žemėlapis:
  Rusija
  Patvirtinta veikla
  Įtariama arba pranešta, bet nepatvirtinta veikla

2016 m. gruodį Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamentas Jevgenijui Prigožinui pritaikė sankcijas dėl Rusijos dalyvavimo kare Ukrainoje,[32] o 2020 m. spalį – Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė dėl sąsajų su „Wagner“ veikla Libijoje.[33] 2017 m. birželį JAV Iždo departamentas „Wagner“ grupuotei ir asmeniškai Dmitrijui Utkinui pritaikė papildomas sankcijas. Jungtinių Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro sąraše grupuotė ir D. Utkinas buvo įtraukti į sąrašą pavadinimu „Ukrainos separatistų įvardijimas (EO 13660)“ ir pavadinti „Wagner“ samdinių įkūrėju ir vadovu“. 2018 m. rugsėjį ir 2020 m. liepą „Wagner“ grupei buvo įvestos papildomos sankcijos. 2021 m. gruodį Europos Sąjungos Taryba pritaikė sankcijas „Wagner“ ir aštuoniems su ja susijusiems asmenims bei trims subjektams už „sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant kankinimus ir neteismines, skubias ar savavališkas egzekucijas ir žudynes, arba už destabilizuojančią veiklą kai kuriose šalyse, kuriose jie veikia, įskaitant Libiją, Siriją, Ukrainą (Donbasą) ir Centrinės Afrikos Respubliką.“[34][35][36]

Po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, Kanados Globalių reikalų ministerija, Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerija, Australijos Vyriausybė, Japonijos Užsienio reikalų ministerija ir Šveicarijos Vyriausybė pritaikė šiai grupei sankcijas.[37][38]

Estijos Respublikos Rygikogas (parlamentas) 2022 m. spalį pareiškė, kad, jo nuomone, „būtina vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų ginkluotąsias pajėgas, kurias įsteigė Rusijos Federacija, taip pat privačią karinę bendrovę „Wagner“ apibrėžti kaip teroristines organizacijas.“[39]

2023 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas oficialiai pripažino „Wagner“ grupuotę teroristine organizacija.[40]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ PKK – privati karinė kompanija (rus. ЧВК).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Watson, Ben; Hlad, Jennifer (2022-12-22). „Today's D Brief: Zelenskyy thanks Americans, lawmakers; North Korea sent arms to Wagner, WH says; Breaking down the omnibus; Germany's year ahead; And a bit more“. Defense One.
  2. ↑ Rai, Arpan (2022-04-21). „Nearly 3,000 of Russia's notorious Wagner mercenary group have been killed in the war, UK MPs told“. Independent.
  3. ↑ Сергей Хазов-Кассиа (2018-03-07). „Проект 'Мясорубка'. Рассказывают три командира "ЧВК Вагнера"“. Радио Свобода (rusų). Radio Free Europe/Radio Liberty.
  4. ↑ „Estonia's parliament declares Russia a 'terrorist regime'“. www.aljazeera.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-02.
  5. ↑ „French parliament designates Wagner a 'terrorist group“. Politico. 2023-05-11.
  6. ↑ „Privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ Seimas pripažino teroristine organizacija“. lrt.lt. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2023-03-14. Nuoroda tikrinta 2023-10-10.
  7. ↑ „Seimas: „Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ yra teroristinė organizacija““. Seimas. 2023-03-14. Nuoroda tikrinta 2023-10-10.
  8. ↑ „Ukraine's Parliament Recognizes Wagner as Transnational Criminal Organization“. Kyiv Post. 2023-02-06. Nuoroda tikrinta 2023-05-25.
  9. ↑ Įtampa Rusijoje. Rusijos saugumo pajėgos aptvėrė „Wagner“ centrą Sankt Peterburge, „Wagner" skelbia perėmusi Rusijos karinių objektų Voronežo mieste kontrolę
  10. ↑ Putinas kreipėsi į tautą: Prigožino maištą pavadino „smūgiu ir išdavyste“ ir pažadėjo „žiaurų atsaką“
  11. ↑ Wagner group heading for Moscow - UK Ministry of Defence
  12. ↑ Ukraine-Russia war live: Wagner boss claims his troops shot down Russian helicopter
  13. ↑ Seddon, Max (2023-08-23). „Yevgeny Prigozhin was passenger on crashed plane, Russian officials say“. Financial Times. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.
  14. ↑ „Wagner chief Yevgeny Prigozhin presumed dead after Russia plane crash“. BBC News (britų anglų). 2023-08-23. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.
  15. ↑ „Wagner boss Prigozhin believed killed in jet crash in Russia“. POLITICO (anglų). 2023-08-23. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.
  16. ↑ „Band of Brothers: The Wagner Group and the Russian State“. Center for Strategic and International Studies (anglų). 2020-09-21.
  17. ↑ Klein, Margarete (2019). „Private military companies – a growing instrument in Russia's foreign and security policy toolbox“ (PDF). Hybrid CoE Strategic Analysis. European Centre of Excellence for Countering Hybrid Threats.
  18. ↑ Bukkvoll, Tor; Østensen, Åse G. (2020-01-02). „The Emergence of Russian Private Military Companies: A New Tool of Clandestine Warfare“. Special Operations Journal (anglų). 6 (1): 1–17. doi:10.1080/23296151.2020.1740528. ISSN 2329-6151. S2CID 216478229.
  19. ↑ „Putin-Linked Mercenaries Are Fighting on Libya's Front Lines“.
  20. ↑ „Появилось видео из Судана, где российские наемники тренируют местных военных“. Nuoroda tikrinta 2017-12-12.
  21. ↑ „Beyond Syria and Ukraine: Wagner PMC Expands Its Operations to Africa“. Jamestown.
  22. ↑ „Новая газета – Novayagazeta.ru“. Новая газета – Novayagazeta.ru. Suarchyvuotas originalas 2022-03-09. Nuoroda tikrinta 2020-05-28.
  23. ↑ „War 'declared': Report on latest military operations in Mocimboa da Praia and Macomia – Carta“. Mozambique.
  24. ↑ „Exclusive-Deal allowing Russian mercenaries into Mali is close – sources“. Yahoo! News.
  25. ↑ Faulkner, Christopher (June 2022). Cruickshank, Paul; Hummel, Kristina (eds.). „Undermining Democracy and Exploiting Clients: The Wagner Group's Nefarious Activities in Africa“ (PDF). CTC Sentinel. West Point, New York: Combating Terrorism Center. 15 (6): 28–37. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-07-19. Nuoroda tikrinta 2022-08-16.
  26. ↑ „Russia's Paramilitary Mercenaries Emerge from the Shadows“.
  27. ↑ „Putin Chef's Kisses of Death: Russia's Shadow Army's State-Run Structure Exposed“. bellingcat. 2020-08-14.
  28. ↑ Townsend, Mark (2022-03-20). „Russian mercenaries in Ukraine linked to far-right extremists“. The Guardian.
  29. ↑ Šmíd, Tomáš & Šmídová, Alexandra. (2021). Anti-government Non-state Armed Actors in the Conflict in Eastern Ukraine. Czech Journal of International Relations, Volume 56, Issue 2. pp.48–49.
  30. ↑ Candace Rondeaux; Jonathan Deer; Ben Dalton (2022-01-26). „Neo-Nazi Russian Attack Unit Hints It's Going Back Into Ukraine Undercover“. The Daily Beast – via www.thedailybeast.com.
  31. ↑ Baker, Nick (2022-04-13). „The Wagner Group: Who are the shadowy Russian mercenaries in Ukraine?“. ABC News. Australian Broadcasting Corporation. Nuoroda tikrinta 2022-04-13.
  32. ↑ Eckel, Mike; Schreck, Carl (2016-12-21). „U.S. Adds More Russians To Sanctions List, Including 'Putin's Chef'“. Radio Free Europe/Radio Liberty. Nuoroda tikrinta 2017-12-12.
  33. ↑ „EU and UK sanction Russian oligarch Evgeny Prigozhin over support for mercenaries in Libya“. Meduza.
  34. ↑ „EU imposes restrictive measures against the Wagner Group“ (anglų). Europa (web portal). Nuoroda tikrinta 2021-12-14.
  35. ↑ „EU imposes sanctions on Russia mercenary Wagner Group“. Middle East Monitor (britų anglų). 2021-12-14. Nuoroda tikrinta 2021-12-14.
  36. ↑ „EU slaps sanctions on Russian mercenary group Wagner“. Politico (amerikiečių anglų). 2021-12-13. Nuoroda tikrinta 2021-12-15.
  37. ↑ Staff (2022-03-25). „UK sanctions notorious Russian Wagner mercenary group“. The New Arab.
  38. ↑ „A look at Canada's sanctions and other actions against Russia“. CityNews Halifax.
  39. ↑ „Estonia’s parliament declares Russia a ‘terrorist regime’“. www.aljazeera.com (anglų). Al Jazeera. 2022-10-18. Nuoroda tikrinta 2023-08-24.
  40. ↑ „Privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ Seimas pripažino teroristine organizacija“. www.lrt.lt. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2023-03-14. Nuoroda tikrinta 2023-08-24.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Wagner_(grupuotė)&oldid=7073695"