Kankinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viduramžių kankinimo įtaisas

Kankinimas – sąmoningas, nežmoniškas elgesys, sukeliantis dideles kančias. Draudžia įstatymai, tarptautiniai aktai. Pvz., 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminantį jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas, EŽTPLAK 3 str.). Prieglobsčio teisėje kankinimų draudimas ir apsauga nuo grąžinimo – tai papildoma pabėgėlių apsauga, kurios pagrindas išplaukia iš Konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio kankinimus.[1].

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d.). Baudžiamąją atsakomybę numato LR BK.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]