Vikipedijos aptarimas:Vardinimo taisyklės

Archyvai

• 2004 - 2009 m. aptarimų archyvas

Vardo ir pavardės eiliškumas

Pagal dabartines taisykles "Visų kalbų, išskyrus vengrų ir japonų, asmenvardžiai rašomi tokia tvarka: „Vardas (vardai) Pavardė“". Korėjiečių kalboje tradicinis vardų užrašymo būdas taip pat yra "Pavardė Vardas". Ar nevertėtų prie vengrų ir japonų įtraukti ir korėjiečių? --LinasD 19:24, 8 sausio 2010 (EET)

Ar čia jau galutinis sprendimas, kad korėjiečių, vengrų ir japonų asmenvardžiai rašomi tokia tvarka: Pavardė Vardas (vardai)? Tada tai turėtų būti parašyta Vikipedija:Vardinimo taisyklėse. --Kusurija 19:00, 11 balandžio 2011 (EEST)

Jei yra taisyklėse, tai yra galutinis, kiek apskritai sprendimai gali būti galutiniai. T.y., jei manai, kad tokia taisyklė bloga, visada gali siūlyti ją keisti ar pildyti. Bet kol nepakeista, tol galioja. --Nomad 07:56, 12 balandžio 2011 (EEST)

Dėl vietovardžių

Siūlau papildyti ir patikslinti skiltį "vietovardžiai", kuri kol kas yra labai abstrakti ir palieka daug vietos interpetacijoms. Mano siūlomi papildymai neįvestų nieko naujo, tik įtvirtintų dabar paplitusią praktiką.

1. Užsienio šalių vietovardžiai sulietuvinami iš oficialaus pavadinimo originalo kalba pagal tarimą ar priimtas perrašos taisykles. Išimtis taikoma tradicinę vartoseną įgavusiems vietovardžiams, padarytiems iš originalo šaknies (Paryžius, Ašmena, Balstogė, Daugpilis, Pekinas, etc.).
2. Esant keliems tokiems pat vietovardžiams jie tikslinami skliaustuose pagal savo geografinį tipą (pvz. Venta (miestas), Maskva (upė)) arba administracinį regioną iki reikiamo lygmens takoskyrai nustatyti (Haidarabadas (Indija), Haidarabadas (Pakistanas); Graužiai (Josvainiai), Graužiai (Gudžiūnai)).
3. Jei yra keli vietovardžiai tuo pačiu pavadinimu, bet jų reikšmingumas, aktualumas, hierarchinė reikšmė akivaizdžiai skiriasi, pagrindinio pavadinimo erdvė paliekama svarbiausiai reikšmei (pvz. Venecija - Italijos miestas ir Venecija (Jonava) - Lietuvos kaimas; Joniškis - miestas ir Joniškis (Molėtai) - miestelis, Konektikutas - valstija ir Konektikutas (upė) - upė; Čistyje Prudai - gyvenvietė su >500 gyventojų ir Čistyje Prudai (Rostovas) - gyvenvietė <100 gyventojų.
4. Istoriniai, regioniniai pavadinimai dabar egzistuojantiems objektams neturi būti suteikiami (nebent galimi nukreipimai) ir yra tinkami tik aprašant istorinius, išnykusius objektus (Antakija, bet ne Antiochija, Stambulas - ne Konstantinopolis, Kaliningradas - ne Karaliaučius, Telšiai - ne Telšē, Cherona - ne Žirona).

Hugo.arg 15:49, 26 spalio 2011 (EEST)

Man gerai atrodo, kodėl tokio nepriimti? Siūlau pakeisti frazę su "nebent" (= jei jie reikšmingi, galimi nukreipimai). AudriusA

Manyčiau, nepakenktų parekomenduoti remtis oficialiu lietuvišku lietuvinimu pagal žodyną „Pasaulio vietovardžiai. Europa“ ir kitus iš šios serijos.--rencas 19:28, 26 spalio 2011 (EEST)

Suprantama. Nors ten vietomis yra netikslumų, bet visgi vlkk patvirtintas, rimtas šaltinis. Aišku, dar galima remtis ir įrašais LTE, TLE bei kituose solidžiuose leidiniuose. Hugo.arg 19:58, 26 spalio 2011 (EEST)

Sutinku, kad 2,3 ir 4 punktuose išdėstyti patikslinimai yra reikalingi, kad būtų suvienodinta rašyba Vikipedijos straipsniuose. Užsienio šalių vietovardžiai turėtų būti rašomi pagal žinyną „Pasaulio vietovardžiai“ arba, jeigu kokio nors vietovardžio žinyne nėra – pagal VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 60, t.y. pridedamos galūnės -as, -is, -ė, -(i)us ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai.

Tačiau yra dar ir Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymu nustatyti lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviški tradiciniai vietovardžiai. Jie pagal techninio reglamento „Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“ (patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1P-15) 8 str. rašomi tradicine (arba transkribuota, verstine) ir greta (žemiau arba skliaustuose) – transliteruota forma. Tradicinis vietovardis (egzonimas) – tai už šalies dabartinės teritorijos ribų esančio geografinio objekto pavadinimas, kurio forma nesutampa su oficialiąja ir adaptuota, bet yra savita nuo seno lietuvių kalboje įsigalėjusi. Juos, tiesa, ne visus, o tik išlikusių gyvenviečių, galima rasti VLKK svetainėje. Buvau net susilaukęs kai kurių kalbininkų ir istorikų priekaištų dėl 2007 m. pareikštos nuomonės ir dėl rusiška transkripcija pavadintų kelių straipsnių apie didesnes Karaliaučiaus krašto gyvenvietes. Pagal poįstatyminius aktus pirmenybė turėtų būti teikiama tradiciniam (lietuviškam) vietovardžiui, skliaustuose rašant transkribuotą rusišką pavadinimą. Taip, beje daro ir wikimapia.org projektas, kuriame, pav., netgi Jasnojės kaimo gyvenvietė pavadinta Kaukėnų (Jasnojės) kaimiškoji apylinkė. Pirmenybė tradiciniam lietuviškam pavadinimui teikiama ir Lietuvoje sudaromiems žemėlapiams; prekyboje esantys kelių žemėlapiai rengti Latvijoje, todėl ten greta transkribuoto rusiško skliaustuose rašomi vokiški, 1938 m. įvesti pavadinimai. Tačiau, pav., piliakalnių žemėlapyje, žymint esančias gyvenvietes, pirmenybė teikiama transkribuotai rusiškai formai, nes taip lengviau jas surasti žinynuose. Ir netgi Karaliaučiaus krašte leidžiamuose žemėlapiuose greta rusiškos formos skliaustuose pateikiama iki 1938 m. buvusi oficiali vokiška forma. Tai leidžia ir geriau identifikuoti vietovę, nes srityje yra po 8 gyvenvietes, pavadintas Sosnovka ir Sadovojė, po 7 Dalnejė, Nekrasovo, Lugovojė, Sovchoznojė, po 6 Lužki, Malinovka, Nagornojė ir t.t. Todėl, nepaisant, jog lietuviškos Vikipedijos straipsniuose dažniau būtų naudojamos tradicinės lietuviškos formos, priėmiau „rusišką variantą“ su lietuviška forma skliaustuose išlikusioms gyvenvietėms (iš buvusių 3000 – 460), lietuvišką formą su rusiška transkripcija skliaustuose – po 1946 m. apgyvendintoms, bet dabar išnykusioms gyvenvietėms (apie 400) ir lietuvišką formą su oficialiau vokišku pavadinimu skliaustuose – kitoms. Taip lengviau gyvenvietes rasti ir pagal kategorijas. O, beje, Čistyje Prudai rusams – tai ne kažkoks kaimelis Kaliningrado srityje, o Maskvos miesto parkas. Todėl pirmenybė turi būti teikiama šiai reikšmei. --lazdynas 17:00, 3 lapkričio 2011 (EET)

Palaikau. Matau, yra taisyklės, nutarimai, galima visu tuo vadovautis tai ir šitaip visai tvarkingai atrodys. AudriusA 17:13, 3 lapkričio 2011 (EET)

Nelabai sutikčiau dėl 3. punkto, nors tai jau nusistovėję Vikipedijoje, skliaustuose turėtų būti administracinis vienetas. pvz., Venecija (Jonavos rajonas), o ne Venecija (jonava), nebent Venecija vadintųsi Jonavos miesto dalis. Dėl 4. punkto taip pat siūlyčiau naudoti tradicinius lietuviškus vietovardžius Karaliaučiaus sričiai (pvz., Ragainė), Lenkijai (pvz., Lykas) ir Latvijai (pvz., Liepoja), kaip nustatyta VLKK. Iš rusiškų, lenkiškų ar latviškų variantų daryti nukreipimus, o ne rašyti skliaustuose, nes tai iškreiptų bendrą tvarką su skliaustų naudojimu pavadinimuose.--Dirgela 07:58, 9 lapkričio 2011 (EET)

Gautas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsakymas į užklausimą dėl Karaliaučiaus krašto vietovardžių:

DĖL TRADICINIŲ LIETUVIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ „VIKIPEDIJOJE“ 2011-11-15 Nr. Sl-571 (1.7)

Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 (Žin., 1997, 63-1490) nustatytus kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principus tradicinės lietuviškos formos turi būti visuose lietuviškuose tekstuose išlaikytos (žr. 3.4 punktą). Tradicinių vietovardžių, arba egzonimų, pirmenybė oficialiųjų vietovardžių, kitaip endonimų, atžvilgiu privaloma mokykliniuose leidiniuose, žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1999 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 3 (72) „Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose 2 punktą: „Mokykliniuose leidiniuose vartojami lietuviški tradiciniai baltų etninių žemių vietovardžiai. Greta jų arba prieduose gali būti pateikiami dabartiniai oficialieji vietovardžiai.“ Kitais atvejais, kuris variantas teiktinas pirmas, kuris pagrečiui, nenustatyta (išskyrus sostinių pavadinimus – visada teikiama pirmenybė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ (Žin., 1996, Nr. 49) nustatytoms formoms).

Kalbos komisija yra protokoliniais nutarimais patvirtinusi tradicinių lietuviškų vietovardžių, lokalizuojamų dabartinės Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos Kaliningrado srityje, sąrašus. Sąrašai paskelbti leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002; Kalbos komisijos svetainės „Svetimvardžių“ skyriuje skelbiami atvirkštiniai vietovardžių sąrašai, žr. vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/tradiciniai-lietuviski-vietovardziai.).

Patvirtintųjų sąrašų pavadinimai atskleidžia tam tikrą tradicinių vietovardžių plačiąja prasme nevienodumą: lenkiški ir lietuviški (plg. Sejny ir Seinai), baltarusiški ir lietuviški (plg. Narač ir Naročius), latviški ir lietuviški (plg. Bauska ir Bauskė), pagaliau vokiški ir lietuviški (plg. Rossitten ir Rasytė) vietovardžiai dažniausiai skiriasi formos savitumais, bet dabartiniai Karaliaučiaus krašto, tiksliau – dabartinės Kaliningrado srities vietovardžiai iš esmės pakeisti, tai visiškai kitos leksemos. Todėl tam tikra prasme lietuviškus tradicinius Kaliningrado srities vietovardžius jau turbūt galima laikyti istoriniais (pavyzdžiui, negalima būtų sakyti, kad knygnešiai keliavo į Kaliningrado sritį Sovetske spausdintų knygų parnešti, o Kristijonas Donelaitis kunigavo Čistyje Pruduose, o ne Tolminkiemyje), dabartiniame kontekste lietuviški vietovardžiai greičiau variantiniai nei pagrindiniai. Kas kita, pavyzdžiui, Čenstakava Lenkijoje, Cėsys Latvijoje ar Gardinas Baltarusijoje – jų pirmenybė endoniminių formų atžvilgiu lietuviškuose tekstuose neabejotina.

Taigi „Vikipedijoje“ lietuviškus tradicinius vietovardžius būtina minėti, be to, siūlytina pagal galimybes juos teikti pirma kitų kalbų variantų. Ir vis dėlto gali būti suprantama, jei pagal tarptautinės enciklopedijos bendruomenės nusistatytus bendruosius principus tradicinių lietuviškų vietovardžių pirmumas būtų su tam tikromis išlygomis (plg.: vokiškoje enciklopedijoje pirmenybė teikiama endonimui Klaipėda, skliaustuose Memel, bet kaip pagrindiniai pavadinimai teikiami Breslau ir Danzig – dabartiniai oficialieji lenk. Wrocław, Gdańsk tik skliaustuose; atitinkamai lenkiškoje enciklopedijoje – pirmenybė lenkiškoms formoms, bet skliaustuose pateikiami ir variantai kitomis kalbomis).

Pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė

--lazdynas 15:57, 15 lapkričio 2011 (EET)

• Aš už dabartinį naudojamą pavadinimą, pagal kurį galima miestą surasti žemėlapiuose, žinynuose, kitokioje literatūroje. Skliaustuose manau reikia nurodyti geografinę poziciją, jei yra keli vienodi pavadinimai. Kitaip tariant, kad jis būtų surandamas, o nebenaudojamus vietovardžius dėti kaip nukreipiamuosius ("redirect") straipsnius. Ta-Ntalas 16:04, 15 lapkričio 2011 (EET)

Bet kokiu atveju, vienas dalykas yra pavadinimų užrašymas žemėlapyje, kitas dalykas - straipsnio pavadinimas. Taisyklės nurodo, kad pavadinimas turi būti aiškus ir vienareikšmis, o tokie griozdai kaip "Tolminkiemis (Čistyje Prudai)" nepriduoda jokio aiškumo. Geriausia būtų pasirinkti ir naudoti tik vieną pavadinimą, tačiau tokiu atveju bus paliktos tokios nesąmonės kaip "Tilžė", kuriuos vartoja tik smetoninės ideologijos veikėjai, tai manau, kad optimaliausias variantas yra rašyti per brūkšnelį ar pasvirą brūkšnį: "Sovetskas − Tilžė" arba "Sovetskas/Tilžė". Tada abu pavadinimai bus lygiaverčiai, nekils jokios painiavos (nes skliaustuose paprastai nurodomas adm. vienetas arba kitas patikslinimas), galiausiai, tokia yra kitų vikipedijų praktika (en:Biel/Bienne, es:Lago O'Higgins/San Martín). Hugo.arg 16:16, 15 lapkričio 2011 (EET)

Įkišiu truputį savo trigrašį. Biel/Bienne naudojama taip visur, nuo žemėlapių iki traukinių stočių, bilietų, etc., čia jokiu būdu ne tas pats, kas Tilžė/Sovietskas. Ir šiaip nemanau, kad reikalinga "lygevertiškumas" čia kažkoks, jei jau tikrai du pavadinimai nepaprastai populiarūs ir abu naudojami, galime monetos metimu nuspręsti kuris pagrindinis, kuris nukreipiamasis. Nežaiskim čia ideologijų. Skliaustuose kaip ir iki šiol turėtų būti patikslinimas. Daugiau kaip ir nežinau, nesu čia specialistas. Kol sistema vieninga ir atitinka sveiką protą bei Vikipedijos precedentus, na ir tas VLKK rekomendacijas, tol man tinka. --Nomad 18:14, 15 lapkričio 2011 (EET)

Angliškas straipsnis teigia: „Since January 1, 2005, the official name has been "Biel/Bienne", unofficially also "Biel-Bienne". Until then, the city was officially named Biel (BE).“ ([1]). Tai – visai kas kita. Jokiame normaliame tekste niekas nerašo „Karaliaučius/Kaliningradas“, VLKK tokio varianto irgi nė pasmerkti nesivargino. Išties, pagal VLKK siūlymą turbūt straipsnis vadintųsi „Karaliaučius“, pirmas sakinys būtų maždaug „Karaliaučius, kitaip Kaliningradas (rus. [...]) arba Keningsbergas ar Kioningsbergas (vok. [...]) [...]“... Šiaip ar taip, reikia, kad straipsnis būtų pasiekiamas vardais „Karaliaučius“, „Kaliningradas“, „Keningsbergas“, gal ir „Kioningsbergas“, „Kaliningradas (Kaliningrado sritis)“ ar pan. Kuris iš jų bus „tikras“, o kurie – nukreipimai, ne taip jau svarbu (išties, iš principo galima nuspręsti nors ir monetos metimu). Bet apie jokius „Karaliaučius/Kaliningradas“ ar „Kaliningradas (Karaliaučius)“ negali būti ir kalbos. Reikalai dar ne tokie beviltiški. --Martynas Patasius 01:35, 16 lapkričio 2011 (EET)

Kai kurių vietovių pavadinimai, ko gero, turi būti ne šiaip tvarkingi bet dar ir atspindėti kompromisą tarp dviejų Vikpedijos skaitytojų grupių, taip, jog nė viena jų, skaitydama enciklopediją, nepasijaustų įžeista. Diskusijos dalyviai atstovauja tas grupes. Tokiam kontekste dvigubi pavadinimai gali būti ir priimtinas neutralumo principo pasireiškimas nes daugumai skaitytojų matyt bus aišku kodėl taip padaryta. Gali būti jog tokių vietovių nėra labai daug. AudriusA 09:38, 16 lapkričio 2011 (EET)

Vikipedijoje neturėtų būti interesų grupių ir jų atstovų. Jei čia kas nors kažką atstovauja, tai siūlyčiau eiti atstovauti kur nors kitur. Mano siūlomas neutralumo principo pasireiškimas yra nedaryti iš nieko problemos ir nesureikšminti tokios smulkmenos, kaip pavadinimai. Turime daug kriterijų (VLKK rekomendacija, nusistovėjęs pavadinimas, lietuviškas > kitoks ir pan.), sakyčiau, jų pilnai užtenka. Daryti dvigubą pavadinimą vien tam, kad kažkas neįsižeistų, yra absurdas. Įsižeidžiantys dėl to kuris pavadinimas yra nukreipiamasis kuris pagrindinis gali eiti įsižeidinėti kur nors kitur, Vikipedija - enciklopedija, o ne mažvaikių klubas. Pilnai pakanka, kad straipsnyje paminėti abu pavadinimai ir paaiškinta kodėl du (ar daugiau), kuris iš kur kilęs ir kas kurį naudoja. O čia jau daroma problema tarsi vieno pavadinimo kažkas siūlytų išvis nei neminėti straipsnyje, o kitą pateikti kaip vienintelį naudojama visos žmonijos nuo istorijos pradžios. --Nomad 01:50, 20 lapkričio 2011 (EET)

Balsavimas

Atsižvelgiant į tai, jog straipsnių pavadinimų skliaustuose paprastai rašomas patikslinimas pagal administracinį suskirstymą, taip pat į VLKK rekomendaciją naudoti lietuviškus tradicinius vietovardžius aprašant Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities gyvenvietes, bei į tai, jog ir Kaliningrado srities žemėlapiuose naudojami dvigubi pavadinimai (paprastai viršuje rusiškas, po juo – vokiškas), vietoje mano iki šios naudotos formos dar egzistuojančioms gyvenvietėms, pav. Furmanovas (Stanaičiai), pasirinkti vieną iš variantų:--lazdynas 12:52, 17 lapkričio 2011 (EET)

Pirmas variantas

Stanaičiai/Furmanovas (viršuje tradicinis lietuviškas, apačioje oficialus dabartinis ar iki 1946 m. buvęs pavadinimas) tiek egzistuojančioms (jų kartu su miestais – 1090), tiek ir išnykusioms gyvenvietėms (jų apie 1900, bet jų aprašymų gali prireikti tik biografiniuose bei žymių įvykių straipsniuose).

1. --lazdynas 12:52, 17 lapkričio 2011 (EET)
2. AudriusA 13:12, 17 lapkričio 2011 (EET)
3. Hugo.arg 11:23, 29 lapkričio 2011 (EET)

Antras variantas

Kaliningrado srities 22 miestams naudoti oficialų rusišką pavadinimą, tradiciniam lietuviškam pavadinimui sukuriant nukreipimą; kitoms dar egzistuojančioms gyvenvietėms naudoti formą Furmanovas/Stanaičiai (viršuje oficialus dabartinis pavadinimas, apačioje tradicinis lietuviškas), išnykusioms arba aglomerizuotoms gyvenvietėms – formą Vandyčiai/Furmanovas (jeigu gyvenvietė išnyko po 1945 m.) arba Vandyčiai/Wonditten (jeigu gyvenvietė išnyko iki 1945 m.).

Prieš abu variantus

1. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 16:49, 17 lapkričio 2011 (EET)
2. --Nomad 19:25, 17 lapkričio 2011 (EET)
3. Jei jau kalbam apie lietuvybę ir kovojam už ją, tai nuo kada lietuvių kalboje naudojamas skyrybos ženklas „/“? O čia abu variantai skiriasi tik tuo, kuris pavadinimas rašomas prieš jį, o kuris – po jo... Be to (kaip minėjau anksčiau), pavadinimas turi būti vienas (galbūt su paaiškinimu). O ir pats balsavimas šiaip jau turėtų būti paskelbtas negaliojančiu: variantai aiškiai neišsamūs, o ir formaliai ne viskas gerai (jei tai kam nors labai rūpi). Pagal Vikipedija:Taisyklių ir tvarkų priėmimas ([2]), „Po to, kai po paskutinio pasisakymo aptarimo puslapyje praeina mažiausiai trys dienos, taisykles ir tvarkas galima pasiūlyti balsavimui.“. Čia tiek nepraėjo ([3]). --Martynas Patasius 01:11, 18 lapkričio 2011 (EET)
4. --wejdas 23:12, 2011-11-20 (EET)

Pastabos

Puslapio pavadinimas, kurio forma yra „Stanaičiai/Furmanovas“ MediaWiki aplinkoje, kurią naudoja Vikipedija, yra klaidingas. Šiuo atveju MediaWiki programinė įranga tokį pavadinimą supranta kaip du puslapius puslapį „Stanaičiai“ ir jo detalizavimo puslapį „Stanaičiai/Furmanovas“. Tokiu atveju iš karto reikėtų nuspręsti, kas būtų rašoma į pagrindinį puslapį, o kas į detalesnį. Kadangi abu pasiūlyti variantai prieštarauja Vikipedijoje veikiančiai programinei įrangai, tai siūlau šį balsavimą nutraukti. Nei vienas iš šių variantų negalės būti naudojamas. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 13:48, 17 lapkričio 2011 (EET)

Nesuprantu. Patikrinau, lyg ir niekas nekliūva. Kur visa tai aprašyta? AudriusA 14:00, 17 lapkričio 2011 (EET)

Aprašymas „Wikipedia:Subpages“. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 15:31, 17 lapkričio 2011 (EET)

Citata:

Disallowed uses: liet. Nenaudotina: Writing ... Writing ... Using subpages for permanent content that is meant to be part of the encyclopedia. liet. Nenaudoti detalesnių puslapių pagrindiniam enciklopedijos turiniui. ... Wikipedia:Subpages

-- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 15:39, 17 lapkričio 2011 (EET)

Savaime suprantama, bet ten neparašyta jog esant reikalui negalima "/" naudoti pagrindinės erdvės straipsnio pavadinime. Priešingai, parašyta jog jei reikalingas, jį naudoti galima. Angliškoje Vikipedijoje yra ne vienas toks straipsnis, pavydžiui en:OS/2, en:GNU/Linux. Cituojant, angl. Some topics have a slash in the name, and should be named accordingly. Čia ne detalesni puslapiai, čia puslapis kurio pavadinime yra "/" ženklas. Detalesnių puslapių palaikymas pagrindiniuose straipsniuose seniai atjungtas. AudriusA 15:48, 17 lapkričio 2011 (EET)

Na savaime suprantamas simbolio „/“ panaudojimas tuose puslapiuose, kurie aprašo objektus, kurių oficialiuose pavadinimuose toks simbolis yra naudojamas. Tačiau šis simbolis „/“ lietuvių kalboje yra nenaudojamas (nėra skirtukas). O „Stanaičiai/Furmanovas“ nėra joks oficialus ar neoficialus miesto ar gyvenvietės pavadinimas, o greičiau du to pačio miesto ar gyvenvietės pavadinimai, kurie galiojo ir buvo ar yra naudojami skirtingais istorijos etapas. O ką daryti jei tas pats miestas ar gyvenvietė yra turėjęs pvz. 10 pavadinimų, ką juos reikės visus ir nurodyti „a/b/c/d/e/f/g/h/i/j“, o kokia tvarka. Tai neišsprendžia problemos, kad į tokį puslapį turi būti sukurti nuorodiniai straipsniai iš visų jo istorinių pavadinimų, šiuo atvejų iš „Stanaičiai“ ir „Furmanovas“, o jei kuris nors „Stanaičiai“ ar „Furmanovas“ yra ne vienintelis, tai nuorodinio straipsnio vietoje turi būti sukurtas nukreipiamasi straipsni. Jei būtų priimtą straipsnius vadinti naudojant tokią formą „Stanaičiai/Furmanovas“, tai tuomet ir kitų straipsnių tekstuose gal reikėtų tokią formą naudoti, bet to neleidžia rašybos taisyklės, kurios siūlo esant reikalui patikslinti pavadinimą tokį patikslinimą rašyti skliaustuose. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 16:48, 17 lapkričio 2011 (EET)

Be to naudojant formą „Stanaičiai/Furmanovas“ iškils problemų su tokio puslapio aptarimo puslapiais. Pervadinant puslapius jų aptarimų puslapiai gali atsiskirti ir pan. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 16:55, 17 lapkričio 2011 (EET)

Na, čia visokia įvairi kritika kuri gali būti svarbi bet labiau susijusi su organizaciniais dalykais. AudriusA 17:12, 17 lapkričio 2011 (EET)

Tada prašyčiau vietoje kritikos pasiūlyti konstruktyvų variantą, kaip spręsti šią problemą. Man priimtina buvo ir forma Furmanovas (Stanaičiai), kuri leidžia straipsnį rasti ir pagal Kategorija:Gumbinės apskrities gyvenvietės, ir pagal Kategorija:Gusevo rajono gyvenvietės, bet Hugo.arg pradėjo naikinti tradicinius pavadinimus, nors biografiniuose ar istoriniuose straipsniuose, bent jau tuose, kuriuos esu parašęs ar rengiausi rašyti, gali būti naudojamas tik tradicinis pavadinimas, nes iki 1946 m. jokių Furmanovų nebuvo. Todėl ir kreipiausi patarimo į VLKK. Ir labai abejoju, kad dabartiniai tų gyvenviečių pavadinimai bus naudojami kituose Vikipedijos straipsniuose, nes daugelis jų tebenyksta, jose likę vien seneliai. Be to, krašte vis stiprėja judėjimas už iki karo buvusių pavadinimų sugrąžinimą.--lazdynas 10:33, 18 lapkričio 2011 (EET)

Man nelabai aišku kodėl skliaustelių variantas, Furmanovas (Stanaičiai), nebuvo iškeltas balsavimui. Kad techniškai ir galima tą / naudoti, o kuo jis geresnis? AudriusA 12:29, 18 lapkričio 2011 (EET).

Kaip supratau yra noras kad atitinkamose kategorijose būtų rodomas pavadinimas, kuris atitiktų tos kategorijos istoriniame periode naudotą pavadinimą. Tokiems tikslams pvz. kitose vikipedijose yra leidžiamą kategorijai priskirti ir nuorodinius straipsnius. Šiuo atveju vienai iš kategorijų būtų priskiriamas pats straipsnis, o kitai į tą straipsnį rodantis nuorodinis straipsnis, aišku tokiu atveju, reikėtų pasekti, kad tai pačiai kategorijai nebūtų priskiriamas pats straipsnis ir jo nuorodinis straipsnis. Tokiu atveju manau dažnai galima būtų apsieiti be dvigubų straipsnių pavadinimų, o tik esant reikalui patikslinti straipsnio ar nuorodinio straipsnio pavadinimą. Tokiu atveju manau tokie patikslinimai galėtų ir toliau būti kaip kad ir naudojama pagal administracine (dabartinį arba istorinį) priklausomybę. Tiesa nuorodiniai straipsniai kategorijose būtų rodomos pasvirusiu šriftu. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 13:48, 18 lapkričio 2011 (EET)

Todėl, kad skliausteliai pagal vardinimo taisykles naudojami geografiniam patikslinimui.--lazdynas 12:54, 18 lapkričio 2011 (EET)

Man visada atrodė jog jie naudojami tiesiog patikslinimui, o kokiam, priklauso nuo straipsnio (pavyzdžiui, Mėnulis (mitologija) ). Šiuo atveju miestams galimas patikslinimas būtų dvejopas - arba istorinis pavadinimas, arba geografinis patikslinimas (kas konkrečiai matyt matytusi iš straipsnio pirmųjų žodžių). Betgi gal neprotinga kiekvienam patikslinimo tipui ieškoti vis kito spaudos ženklo. AudriusA

Tai pala, aš turbūt ne iki galo suprantu (žr. [4])... Dėl ko čia bet kokia kaina reikia dvigubo pavadinimo? Kur čia kokios problemos, kurias reikėtų spręsti? Apie „Ir labai abejoju, kad dabartiniai tų gyvenviečių pavadinimai bus naudojami kituose Vikipedijos straipsniuose, nes daugelis jų tebenyksta, jose likę vien seneliai. Be to, krašte vis stiprėja judėjimas už iki karo buvusių pavadinimų sugrąžinimą.“ nė nekalbu – ne Vikipedijos darbas rūpintis kokių nors pavadinimų populiarinimu. „[B]iografiniuose ar istoriniuose straipsniuose, bent jau tuose, kuriuos esu parašęs ar rengiausi rašyti, gali būti naudojamas tik tradicinis pavadinimas, nes iki 1946 m. jokių Furmanovų nebuvo“ – juk straipsniuose šiuos pavadinimus galima naudoti, niekas nedraudžia. Paties straipsnio pavadinimas nieko nekeičia – vis viena reikia nukreipimų (jei prireikia – ir nuorodinių straipsnių). Ir prie ko čia tos kategorijos? „Man priimtina buvo ir forma Furmanovas (Stanaičiai), kuri leidžia straipsnį rasti ir pagal Kategorija:Gumbinės apskrities gyvenvietės, ir pagal Kategorija:Gusevo rajono gyvenvietės.“... Kaip čia vienas ar kitas pavadinimas gali leisti ar neleisti kažko rasti pagal kategoriją? Ir kokia prasmė išvis ko nors ieškoti „pagal kategorijas“? Juk paieškai yra paieška! Na, ir turbūt vietoj kategorijų senų apskričių (ir pan.) gyvenvietėms reikėtų kurti sąrašus, ar ne? --Martynas Patasius 20:44, 19 lapkričio 2011 (EET)

Jokios prasmės dėl dvigubų pavadinimų nėra. Esmė paprasta - tiek tradicinis lietuviškas Tilžė, tiek naujadaras Sovietskas ar Sovetskas yra daugmaž lygiaverčiai, todėl reikėtų apsispręsti ar kaip pagrindinį naudojame vieną, o iš kito darome nukreipimą ar atvirkščiai. Iš VLKK darbuotojos atsakymo galima suprasti, kad ji rekomenduotų prioritetą skirti tradiciniam lietuviškam pavadinimui. Dėl to ir būtų prasmė prabalsuoti. O dėl šito balsavimo tai net abejoju ar verta jame reikšti savo nuomonę, kadangi tai skubotai be jokios diskusijos pateiktas pasiūlymas. Matyt prasmingiau būtų prabalsuoti ar kai kuriems dalyviams nereikėtų atimti teisės skelbti balsavimų, nes net per ilgą laiką jie negali įsisavinti paprasto principo - prieš balsavimą klausimas turi būti išdiskutuotas, ypač balsavimui pateikiamos alternatyvos, kad nesigautų, kad pateikiamos dvi alternatyvos vienodai absurdiškos ir tenką įtraukti balsavimą prieš abu variantus.--Dirgela 22:43, 19 lapkričio 2011 (EET)

Sutinku su Dirgela. Nematau prasmės naudoti dvigubo pavadinimo. Balsuoti reikėtų nebent dėl to, kuriam pavadinimui teikti pirmenybę – egzonimui ar endonimui. Kitas(-iems) variantui(-ams) būtų sukurti nukreipimai, todėl vietovardį būtų galima rasti pagal bet kurį variantą. Be to, visos vietovardžio formos būtų paminėtos straipsnio tekste. O dėl pirmenybės straipsnio tekste, manau, kad, užuot aklai taikius vieną ar kitą taisyklę, reikia taikyti sveiko proto principą ir atsižvelgti į kontekstą: kaip minėta aukščiau, istoriniuose šaltiniuose taikyti istorinį variantą, šiuolaikiniame kontekste – šiuolaikinį variantą. --wejdas 23:18, 2011-11-20 (EET)

Asmeniškai palaikyčiau VLKK rekomendaciją naudoti tik tradicinį lietuvišką pavadinimą, rusiškam variantui kuriant nukreipimą bei paminint jį straipsnio pirmo sakinio pradžioje (Google užteks). Dvigubi pavadinimai buvo siūlomi kaip kompromisas su tais kurie siūlo naudoti vien rusišką („oficialų“) pavadinimą, bet atrodo abi pusės nelabai linkę prie tokio sprendimo. AudriusA 10:03, 21 lapkričio 2011 (EET)

Sprendimas

Balsavimas baigėsi ([5]). Trims balsavus už pirmąjį variantą ir keturiems – prieš abu, abu pasiūlyti variantai atmesti. --Martynas Patasius 23:51, 1 gruodžio 2011 (EET)

Balsavimas II

Siūlau surengti normalų balsavimą, nes dabartiniame per mažai variantų, ir matosi, kad nieko nebus nuspręsta ir beprasmiai ginčai tęsis toliau. Siūlau balsuoti dėl 4 variantų: su brūkšniu, su skliaustais, už originalo k., už istorinį pavadinimą. Hugo.arg 11:23, 29 lapkričio 2011 (EET)

Tai pala, pirmiausiai variantai su brūkšniu jau atmesti (bent kokia nauda iš ankstesnio balsavimo). Klausimas tėra tik vienas: ar straipsnio pavadinime naudoti lietuviškos kilmės pavadinimą, ar rusiškos. Vadinti kurį nors iš jų „originalo k.“ nesiūlyčiau – tam tikra prasme jie abu tokie yra. Taip pat nesiūlyčiau jų vadinti tiesiog „lietuvišku“ ir „rusišku“ – jie abu gali būti naudojami lietuvių kalboje, tad yra kaipo ir lietuviški. --Martynas Patasius 23:58, 1 gruodžio 2011 (EET)

Sutinku - brūkšniai ir skliausteliai netinka iš principo ir nėra prasmės apie tai rengti balsavimus. Todėl realios alternatyvos dvi - tradicinis ar oficialus pavadinimas. Kad nereikėtų papildomų balavimų siūlau tuo pasiu išspręsti ir baltarusiškų bei latviškų ir lenkiškų vietovardžių klausimus, nes esmė ten ta pati. Prašau pasisakyti.--Dirgela 07:39, 22 gruodžio 2011 (EET)

I variantas

Lietuviški tradiciniai vietovardžiai Baltarusijoje, Karaliaučiaus krašte, Latvijoje ir Lenkijoje naudojami straipsnių pavadinimuose. Kiti oficialūs pavadinimai minimi straipsnio pradžioje, iš jų daromi nukreipimai. Tekste pavadinimai naudojami sinonimiškai, atsižvelgiant į kontekstą. Remiamasi VLKK paskelbtais tokių vietovardžių sąrašais, žr. čia.

1. --Dirgela 07:39, 22 gruodžio 2011 (EET)
2. --Snooker apt. 09:14, 22 gruodžio 2011 (EET)
3. --lazdynas 10:32, 22 gruodžio 2011 (EET)
4. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 11:32, 22 gruodžio 2011 (EET)
5. --Ta-Ntalas 12:11, 22 gruodžio 2011 (EET)
6. --Nomad 13:24, 22 gruodžio 2011 (EET)
7. --Jaspis 12:29, 28 gruodžio 2011 (EET)
8. --CD 11:06, 30 gruodžio 2011 (EET)
9. --AudriusA 13:12, 30 gruodžio 2011 (EET)

II variantas

Aplinkiniams kraštams išimtys nedaromos ir straipsnių pavadinimuose naudojami dabartiniai oficialūs pavadinimai, nebent yra aiškiai nusistovėjusios kitokios jų formos, pvz., Gardinas ir Daugpilis.

1. --Submixster 15:24, 26 gruodžio 2011 (EET)
2. Hugo.arg 14:01, 30 gruodžio 2011 (EET)

Komentarai

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Gardino, Ašmenos, Daugpilio ir pan. atvejais mes turime bendrą VIENĄ vietovės pavadinimą, tik skirtingai tariamą įvairių tautų. Pavadinimo šaknis yra ta pati. Karaliaučiaus atveju turime "tradicinio" lietuvisko pavadinimo vietoje vertini is vokisko zodzio "Konigsberg". Tai yra, jokio "tradicinio" lietuvisko pavadinimo Kenigsbergas niekuomet ir neturejo. (kitu atveju galime teigti, kad Kalinigradas egzistuoja jau 50 metu ir ko nera "tradicinis" lietuviskas ?)

Balsavimo kriteriju nustatymai yra klaidingi. Zinom, kas yra Latvija, Lenkija (tai teritorijos, apribotos valstybine siena), o kas yra Karaliauciaus krastas ? Kiti oficialus pavadinimai ? Manau miestai ir gyvenvietes turi tik viena oficialu pavadinima.--Submixster 14:24, 26 gruodžio 2011 (EET). P.S., o ir nuoroda i vlkk puslapi neveiksni. Pacios vlkk as nekritikuosiu, tik man idomu, kada lietuviai gyveno kokio Rybačij vietovėje, kad turėtų "lietuvišką" šio kaimo pavadinimą.

Pridėčiau, kad Baltarusija, Latvija čia yra ne prie ko, nes Liepoja, Daugpilis, Ašmena, Gardinas yra tokie patys naturalūs (jei norit, tradiciniai) pavadinimai kaip Paryžius, Genuja. Tai yra vieno ir to paties pavadinimo, galima sakyti, priimtas lietuviškas variantas. Pagrindinė problema yra su vad. Karaliaučiaus kraštu, todėl ir balsavimą siūlyčiau apriboti tik juo. Kalbant apie vlkk, manau butu gerai, kad tradicija nebūtų painiojama su archaiškumu, o tai gaunasi, kad Sankt Peterburgas galima pervadinti į Petrapilis --Submixster 16:24, 30 gruodžio 2011 (EET).

Kas yra lietuviški tradiciniai vietovardžiai aiškiai nurodyta VLKK sąraše. Prie ko čia tos šaknys tai nelabai aišku. Jeigu manote, kad tai yra neteisinga tai kitas klausimas, bet Vikipedija nesiima atstatinėti istorinio teisingumo ar panašių misijų. Miestai ir gyvenvietės gali turėti ir daugiau nei vieną oficialų pavadinimą, tačiau Vikipedijoje niekas neverčia naudoti toje valstybėje priimtų oficialių pavadinimų - prioritetas turi būti bendrai nusistovėjusiai kalboje tvarkai. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad "lietuviškas" pavadinimas reiškia "pavadinimas lietuvių kalba" ir tiesiogiai nėra susijęs su lietuviais kaip etnine grupe, todėl tie "gyveno" ar "negyveno" argumentai yra gana ne į temą. Dėl Latvijos ir Baltarusijos nesutiksiu - jei kalbėti apie Gardiną ir Liepoją tai atrodo viskas aišku, bet jei pasižiūrėti smulkesnes vietoves klausimų bus nemažiau nei su Karaliaučiumi.--Dirgela 19:33, 30 gruodžio 2011 (EET)

Jei tamsta pavartytumete spauda ar oficialius LT valstybes instituciju pareiskimus ir pan., tai jums tikrai nekiltu klausimu apie nusistovejusia bent jau viesojoje kalboje jusu vad. Karaliauciaus miesto pavadinima --submixster 19:45, 30 gruodžio 2011 (EET). Beje, as nesu koks rusofilas.

Pavartau ir nematau aiškiai nusistovėjusios tradicijos. Va jums tipiškas pavyzdys, kai viename straipsnyje rasime kelias formas. Tai pripažįsta ir VLKK, kuri vienuose kontekstuose siūlo vadinti vienaip, kituose neturi aiškios nuomonės. Galima rasti net skirtumų ant kelio ženklų bei autobusų maršrutų lentelių. Dėl to ir siūlau šį klausimą vikipedijoje spręsti balsavimu, nes variantai daugmaž tolygūs, reikia apsispręsti tik dėl naudojimo pavadinimuose nuoseklumo.--Dirgela 21:39, 30 gruodžio 2011 (EET)

Noriu atkreipti dėmesį į dar vieną iškilsiančią problemą: jei Kaliningradą pavadinam Karaliaučiumi, tada reikia keisti ir visos teritorijos pavadinimą. Toks junginys kaip Karaliaučiaus sritis nenaudojamas tėra archajizmas Karaliaučiaus kraštas. Bet tada gauname visišką logikos klaidą, nes teritorija pagal Rusijos administraciją yra sritis, o ne kraštas (kaip Užbaikalės kraštas ar Krasnojarsko kraštas). Lygiai taip pat, tokie dariniai kaip "Tilžės rajonas" bus visiškas nesusipratimas. Pritariu Submixster minčiai, kad jau geri 60 metų yra pakankamas laiko tarpas esamus pavadinimus laikyti tradiciniais, jie kur kas plačiau naudojami šnekamojoje, neoficialioje kalboje, o 50 metų buvo naudojami ir oficialiojoje kalboje. Su bandymu pervadinti įnešime tik daugybę painiavos, daugybę bereikšmių redakcijų, o naudos iš to jokios nebus. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad nei vienas iš balsavusiųjų nenurodė jokių argumentų, tiesiog subalsavo, o apie pasėkmes nepagalvojo. Hugo.arg 14:01, 30 gruodžio 2011 (EET)

Nematau jokios problemos. Jei jau tinka pavadinimas Gardino sritis, tai tiks ir Karaliaučiaus sritis. Ir nedramatizuokite situacijos - kalba eina tik apie straipsnių pavadinimus Vikipedijoje, padarius tinkamus nukreipimus ir straipsnio pradžioje suminėjus visas esmines formas jokios painiavos niekur nebus.--Dirgela 21:39, 30 gruodžio 2011 (EET)

Pagalvojo. Nieko čia tokio, jei kas bus neaišku vėl VLKK paklausim. Vis viena ką nors pasakys. AudriusA 16:07, 30 gruodžio 2011 (EET)

Niekas nekvestionuoja pavadinimų Kaliningrado sritis ar Nemano rajonas, kurių nei tradiciniame, nei kitokiame lietuviškame vardyne nėra, nors, pav., „Vikimapia“ ir naudoja kai kurias dvigubas formas. Tačiau niekas nerašo, kad, pav., Johanesas Bobrovskis gimė Sovietske. Tiesa, o tokio Sovietsko (Tilžės) rajono niekada ir nebuvo, o formos „Karaliaučiaus kraštas“ ir „Klaipėdos kraštas“ Lietuvoje 1918-1940 m. buvo naudojama ir oficialiai. -- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo Lazdynas (aptarimas • indėlis)

Neina kalba apie "buvo", o eina kalba apie "dabar". Kodėl Stambulas yra ne Konstantinopolis ? Pvz. viki ir dabar dar yra Dramblio Kaulo Krantas, nors jau bus 10 metų kaip niekas spaudoje, oficialiai nenaudoja šio pavadinimo. Arba Birma ?

Prašyčiau į temą, nes gana sunku suprasti ką šie pavyzdžiai turi bendro su diskutuojamu klausimu. Jei norite išsiaiškinti, kodėl vadinama Stambulu, o ne Konstantinopoliu tai pasiklauskit atitinkamo straipsnio aptarime.--Dirgela 21:39, 30 gruodžio 2011 (EET)

As tik pateikiau pavyzdzius, valstybiu, kurios ne per seniausiai pakeite "oficialu" savo pavadinima ir niekam pasaulyje tai neuzkliuvo nepaisant to, kad jos turi ir "tradicinius" pavadinimus (tik Lietuviskoje Viki vis dar yra Dramblio kaulo krantas, kaip 1980-uju geografijos vadovelyje). Miesto oficialu pavadinima tvirtina to miesto savivaldybe, administracija ar pan. ir abejoju, kad "Karaliaučius" jų yra pasirinktas, kad ir kokiu antruoju oficialiu miesto pavadinimu. Karaliaučius, kaip ir Petrapilis, yra lietuviškas vertinys ir neetiška iš jo daryti Nr.1 miesto pavadinimą. Jei vlkk cia palieka betvarke, tai tautine Vikipedija - tautine tvarka.--submixster 23:20, 30 gruodžio 2011 (EET)

Na, ramiau, ramiau. Nieko taip jau baisiai „neetiško“ nei vienu, nei kitu atveju nėra, nereikia perdėti.

A, o dėl „valstybiu, kurios ne per seniausiai pakeite "oficialu" savo pavadinima ir niekam pasaulyje tai neuzkliuvo“... Na, ne visai neužkliuvo. Birmą Mianmaru vadina tie, kurie nenori peštis su esama karine chunta, o tie, kurie nenori peštis su jos nuversta vyriausybe, ir toliau vadina ją Birma. Ką jau bekalbėti apie „Buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją“... --Martynas Patasius 23:51, 30 gruodžio 2011 (EET)

Sprendimas

Devyniems naudotojams balsavus už pirmąjį variantą ir dviem – už antrąjį variantą, priimtas pirmasis (naudoti tradicinius, lietuviškos kilmės vietovardžius). --Martynas Patasius 00:21, 10 sausio 2012 (EET)

Korėjietiškų vardų taisyklės

Šiuo metu korėjietiški vardai užrašomi bet kaip padrikai, siūlau priimti vieningas taisykles ir visur suvienodinti. Klausimai svarstymui:

1) Pirmiausia rašyti vardą ar pavardę? Originalo kalba pirmiausia rašosi pavardė; lietuvių kalboje pirmiau priimta vardas. (Pvz. Kim Young-sam, pavardė yra Kim)

1a) Jei pirmiausia pavardę, gal reikia šablono "čia yra korėjietiškas vardas, pirmas žodis - pavardė", kaip turi anglų Vikipedija?

2) Vardas ir generation name rašomas kartu (Youngsam) ar atskirai (Young-sam)?

2a) Jei atskirai, su brūkšneliu (Young-sam) ar be (Young sam)?

3) Kaip dėl lietuvinimo, Young-sam ar Jong-sam ar dar kaip kitaip?

• Kiti klausimai?

--Nomad 07:21, 20 gruodžio 2011 (EET)

1) Neturiu stiprių argumentų kažkuriam vienam pasirinkimui. Kadangi tai korėjietiški vardai, labiau linkčiau prie tvarkos pavardė vardas. Tokiu atveju šablonas būtų naudingas.

2) Vėlgi neturiu stiprių argumentų, bet linkstu link rašymo kartu. Pirmiausia, ne visi dabartiniai korėjietiški vardai sudaromi iš dviejų dalių, nors ir būna iš dviejų skiemenų. Antra, šiaip ar taip tai yra vientisas vardas, nors jį parenkant viena dalis tradiciškai ir yra nusprendžiama pagal giminystės ryšius. Trečia, panaši tradicija egzistuoja ir Kinijoje, tačiau kiniški vardai kažkodėl neskaidomi į dvi dalis (gal kas žino kaip tas skaidymas susiformavo istoriškai ir kodėl palietė korėjiečius, bet ne kinus?)

3) Pasisakau už užrašymą pagal skambesį. T.y. jeigu pavardė yra 이 (raidė „i“, tariama kaip tarpinis variantas tarp „i“ ir „y“), ją ir rašyti kaip I, o ne pagal anglų k. užrašymą "Lee" arba "Rhee". Pačiame straipsnyje galima pateikti papildomą informaciją, kad anglų k. vardas užrašomas kitaip. --LinasD 08:47, 20 gruodžio 2011 (EET)

Tekste minimi vengrai ir japonai, gal užtektų papildyti korėjiečiais.--Dirgela 19:57, 19 sausio 2012 (EET)

Slapyvardžiai

Toks sakinys skamba kiek keistai: „Straipsniai apie asmenis, kurie išimtinai žinomi tik pagal savo slapyvadžius, gali būti vardijami pagal pseudonimą.“ Jei asmenys žinomi tik slapyvardžiu, tai nėra kitos išeities, kaip ir straipsnį užvadinti slapyvardžiu. Gal būt turėta omenyje - labiausiai, geriausiai žinomi slapyvardžiu. Bet ne „išimtinai, tik“ :) --Nomad (aptarimas) 13:48, 10 spalio 2020 (EEST)

Čia, manau, kaip ir užtektų bendros taisyklės – „Vartokite įprastus žmonių bei daiktų vardus“. Jei įprastas būtent pseudonimas, taip ir įvardijame. --Homo ergaster (aptarimas) 14:13, 10 spalio 2020 (EEST)

Sutinku --Nomad (aptarimas) 22:34, 20 spalio 2020 (EEST)

Sutrumpinimai

„Reikia vengti pavadinimuose vartoti sutrumpinimus, nebent sutrumpinimas yra žymiai geriau žinomas. Pavyzdžiui, galima vartoti sutrumpinimą NASA (ne Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija), tačiau turi būti Federalinis tyrimų biuras (ne FTB)“ - siūlau šalinti visą sakinį, nes jis bereikalingas (perteklinis), o duotas pavyzdys kad NASA OK o FTB staiga jau ne, apskritai tėra kažkieno asmeninė nuomonė geriausiu atveju. --Nomad (aptarimas) 04:03, 6 lapkričio 2020 (EET)

Puiki mintis.--Dirgela (aptarimas) 19:00, 6 lapkričio 2020 (EET)

Vardo rašymo tvarka

Yra tokia taisyklė „Visų kalbų, išskyrus vengrų ir japonų, asmenvardžiai rašomi tokia tvarka: „Vardas (vardai) Pavardė“. Tačiau straipsniuose apie korėjiečius visur rašome pavardė - vardas, pvz., Mun Džėinas. Turbūt derėtų papildyti taisykle, ir gali būti, kad korėjiečių vardai net ne vienintelė nepažymėta išimtis, tiesiog vienintelė, kurią kol kas pastebėjau. Alternatyviai, reikėtų pervadinti visus straipsnius apie korėjiečius, bet nematau kodėl japonams turėtų būti daroma išimtis, o korėjiečiams ne. Tuo labiau, kad korėjietiškas vardų rašymas pagal korėjietišką tvarką pavardė - vardas kartu atitinka ir kitą svarbų Vikipedijos principą - rašyti taip, kaip rašo dauguma šaltinių. --Nomad (aptarimas) 04:10, 6 lapkričio 2020 (EET)

Dabar tik pastebėjau, kad Naudotojas:LinasD dar prieš dešimt metų į tai atkreipė dėmesį. Tai gal jau pats laikas kažką daryti ;) --Nomad (aptarimas) 04:28, 6 lapkričio 2020 (EET)

Kad kaip tik japoniški vardai Vakarų šalyse paprastai rašomi Vardas Pavardė principu, patys japonai tai praktikuoja prisistatydami užsienyje ir pan. Tuo tarpu kiniški ir korėjietiški vardai išlaiko Pavardė Vardas tvarką: Mun Džėinas (pavardė Mun), Si Dzinpingas (pavardė Si), Mao Dzedongas (pavardė Mao) ir t.t. Tai galima pamatyti ir peržvelgus išleistas šių šalių autorių knygas lietuvių kalba: japonų autoriai ant viršelio bus parašyti Vardas Pavardė, o kinų ir korėjiečių – Pavardė Vardas. Aišku, čia galima dar plėstis ir kalbėti apie Pavardė Vardas tvarką turinčius vietnamietiškus vardus (pvz., Ngujen Suan Fukas), kinų kilmės asmenis Singapūre, Malaizijoje ir kitur. --LinasD (aptarimas) 09:32, 6 lapkričio 2020 (EET)

Aš manau geriausias sprendimas būtų visai naikinti šią dalį, nes principas rašyti kaip rašo dauguma šaltinių yra pilnai pakankamas ir neturėtų kilti neaiškumų. Juk ir dabar realiai vadovaujasi visi tokiu principu o ne šia taisyklės dalimi, ir problemų nekyla. --Nomad (aptarimas) 16:05, 6 lapkričio 2020 (EET)

Pritarčiau. --LinasD (aptarimas) 16:19, 6 lapkričio 2020 (EET)

Japonų vardai kartais rašomi pavardė vardas angliškuose tekstuose, bent jau "The Economist" neseniai perėjo prie tokios rašybos (Abe Shinzo), bet lietuviškuose tekstuose tai nežinau. O va vengriški matyt niekada nebuvo rašomi pavardė vardas eiliškumu kaip įprasta vengrų kalbai, pvz., Imrė Nadis, tai matyt ir vengrų reikia mesti iš šito sąrašo.--Dirgela (aptarimas) 19:05, 6 lapkričio 2020 (EET)

Gyvūnai, augalai...

Taisyklėse nurodyta „Straipsnius apie konkrečią rūšį (taip pat, jei reikia, ir gentį) vardinti laikantis vienaskaitos taisyklės, o straipsniams apie rūšių grupes vartojama daugiskaita.“ - taisyklė prieštarauja pati sau, nes gentis ir yra „rūšių grupė“. O čia kažkodėl sugalvota, kad ją reikėtų rašyti vienaskaita. Literatūroje irgi gentis paprastai rašoma daugiskaita (puikiažygiai), todėl siūlau šią išimtį naikinti, nebent yra kažkokia aiški man nežinoma priežastis --Nomad (aptarimas) 04:15, 6 lapkričio 2020 (EET)

Spėju, kad yra genčių pavadinimų, kurie realiai naudojami įvardinant rūšis, tarkim ne koks paprastasis skraidukas, o skraidukas, kai yra gentis skraidukai. Bet čia gal aš klystu, nebeatsimenu ar tikrai tai buvo pagrindine mintimi.--Dirgela (aptarimas) 19:07, 6 lapkričio 2020 (EET)

Sugramatintos formos

Kadangi Vikipedija:Stilius aptarime jau buvo iškeltas klausimas dėl šių taisyklių keitimo, būtų galima, kaip buvo siūlyta, surengti balsavimą dėl to, ar palikti esamą variantą, ar visgi įteisinti sugramatintas formas, dalį skliaustuose „nes lietuvių kalboje nėra w raidės, taip pat nėra ir apostrofo, brūkšnelio, dedamo viduryje žodžio“ pakeičiant „tas taikytina tik straipsnių pavadinimams“. --Homo ergaster (aptarimas) 12:02, 5 gegužės 2021 (EEST)

Reikia labiau sukonkretinti. Pavadinime negramatinamos lotynų abėcėle rašomos originalios pavardės. Kirilica ir kitomis sistemomis rašomos pavardės pavadinimuose paprastai visiškai adaptuojamos (pridedamos lietuviškos galūnės, pvz., Leonas Somovas), bet pasitaiko neadaptuotų užrašymų (Leon Somov).--Ed1974LT (aptarimas) 12:54, 5 gegužės 2021 (EEST)

Balsavimas III

Kadangi ne kartą yra iškilęs klausimas dėl vadinamųjų sugramatintų formų vartojimo Vikipedijoje, reikėtų apsispręsti dėl jų įteisinimo. Dabar asmenvardžiai arba adaptuojami, arba paliekami originalo kalba. Priėmus pakeitimą, tekste (pavadinimuose – ne) būtų galimos ir sugramatintos formos (Wolfgangas arba Wolfgang'as).

Siūloma pakeisti taisyklių dalį, ją išdėstant taip: „Taip pat reikėtų „elgtis“ ir su kitais terminais: Wolfgang arba Volfgangas, bet ne Wolfgangas arba Wolfgang'as, Metawiki arba Metaviki, bet ne Meta-viki ar Metawikis (šios taisyklės taikomos tik straipsnių pavadinimams, tekste sugramatintos formos galimos).“ --Homo ergaster (aptarimas) 16:04, 29 kovo 2022 (EEST)

Už

1. --Vilensija (aptarimas) 21:46, 29 kovo 2022 (EEST). Prieštarautojai galėtų reikštis darbais, o ne žodžiais (taisyti tekstus)
2. --Ed1974LT (aptarimas) 22:28, 29 kovo 2022 (EEST)
3. --Homo ergaster (aptarimas) 22:42, 1 balandžio 2022 (EEST)

Prieš

1. Prieš, nes šita rašyba, kad ir gana išplitusi, labai paini, apsunkinanti skaitymą (ypač, su apostrofų gausa). Kita vertus, jei jau kas taip tekste rašė, tai nebūtina taisyti, jei nėra tam ūpo, ir pulti dėlioti šablonų, tiesiog galima prirašyti, jog tokia rašyba galima, bet nerekomenduotina. Be to, straipsnio pavadinime, antraštėje bei šablonuose neteiktina. Hugo.arg (aptarimas) 16:25, 29 kovo 2022 (EEST)

2. Pritariu Hugo.arg. Patogu tik rašantiems, ne skaitantiems. De facto tokių formų straipsniuose ir taip nemažai, o jei bus įteisinta, tai taisyti kaip ir ranka nebekils. Sutikčiau ir su tuo, kad tokia forma būtų leistina, bet nerekomenduotina, t. y., prioritetas adaptuotai formai (1) ir originaliai rašybai (2). --Obivan Kenobi (aptarimas) 17:06, 29 kovo 2022 (EEST)

3. Manau, kad dabartinė asmenvardžių rašymo tvarka yra patenkinama. --Viskonsas (aptarimas) 21:39, 29 kovo 2022 (EEST)

4. Prieš. Sakytinėje kalboje naudojame arba nekaitomą originalo formą, arba kaitomą verstinę, tad taip ir rašykime tekstuose, kam dar ta tarpinė forma. Be to, „sugramatinta“ forma ir taip tiks tik lotyniškais rašmenimis rašomiems asmenvardžiams, juk nerašysime „孔夫子'aus mokymai“ („Konfucijaus mokymai“). O jei jau imamės perrašos, tai kodėl neišvertus į lietuvių kalbą pilnai? Powermelon (aptarimas) 08:15, 30 kovo 2022 (EEST)

Būtent 85.206.244.172 20:40, 11 balandžio 2022 (EEST)

5. Prieš, tie hibridai tiesiog jungia abiejų variantų trūkumus - nei tikslumo, nei lietuviškumo. Galima palikti kaip toleruojamą bet nerekomenduojamą. AudriusA (aptarimas) 19:13, 31 kovo 2022 (EEST)

6. Prieš, VLKK beprotystė (jau geriau originalas nei Mozart‘as).--Vaidila (aptarimas) 14:13, 7 balandžio 2022 (EEST)

7. Prieš. Manau, kad vardus ir pavardes reika būtinai adaptuoti tam, kad skaitytojas, kaip taisyklė, mokantis ne visas pasaulio kalbas, galėtų teisingai ištarti, nes įvairiose kalbose tos pačios lotyniškos raidės tariasi skirtingai, pav "S" vengrų kalboje tariama kaip "Š". "J" - anglų kalboje kaip "dž", o ispanų - "ch". --AndriejūnasK (aptarimas) 12:39, 9 balandžio 2022 (EEST)

8. Prieš.--Nycteola (aptarimas) 14:31, 9 balandžio 2022 (EEST)

Komentarai

Tai už kad leisti naudoti hibridinę rašybą, o prieš - ne? Be to, kalbama tik apie tekstą, o ne pavadinimus? Hugo.arg (aptarimas) 16:15, 29 kovo 2022 (EEST)

Būtent taip. --Homo ergaster (aptarimas) 16:16, 29 kovo 2022 (EEST)

Dar keletas pastabų:

• Nežinia, ar balsavimas adekvatus būtent šičia, nes tai yra vardinimo taisyklės, t. y., kaip užvadinti patys straipsniai. Apie straipsnių pavadinimus juk kalba neina (ten seniai nutarta rašyti originalu, tik su nelotyniškais asmenvardžiais likusi betvarkė), o tik apie tekste vartojamas asmenvardžių formas;
• Vilensijos pastaba netaikli: jei būtų priimtos tokios taisyklės, tai tada taisyti kaip ir nebūtų ko - straipsnio autorius galėtų keitimus atmesti, motyvuodamas, kad taisyklės leidžia rašyti taip, kaip parašęs;
• Dėl Obivian Kenobi pastabos - nemanau, kad lengviau skaitančiam. Gi rašančiam, išvis, paprasčiausia tiesiog rašyti originalų asmenvardį. Sulietuvinimui jau reikia žinių. Tačiau hibridinės formos rašyba irgi baisiai paini: gerai, kai Wolfgangas, Husseinas ar pan., bet, pvz., Giffey > Giffeyus, Giffey'us? Lecomte > klm. Lecomtui, Lecomte'ui? Hugo.arg (aptarimas) 09:47, 30 kovo 2022 (EEST)

Na, kažkas kažkada įrašė būtent čia, kad „lietuvių kalboje nėra w raidės, taip pat nėra ir apostrofo, brūkšnelio, dedamo viduryje žodžio“, kitose taisyklėse tas nėra reglamentuojama, tad belieka balsuoti čia. Homo ergaster (aptarimas) 09:52, 30 kovo 2022 (EEST)

@Hugo.arg: Turbūt, turėjot omeny „lengviau rašančiam“, nes kaip tik rašiau, kad skaityti sugramatintas formas sunku? @Vilensija: Nesutinku su Jūsų pastaba – visados taisydamas straipsnius stengiuosi ir svetimvardžius sulietuvinti (tiesa, specialiai po Vikipediją jų neieškau). Tą patį darant esu ne kartą ir Hugo.arg matęs. --Obivan Kenobi (aptarimas) 10:18, 30 kovo 2022 (EEST)

Na, taip. Kad sunkumų iškyla ir skaitančiam, ir rašančiam. Hugo.arg (aptarimas) 10:27, 30 kovo 2022 (EEST)

Ką tik buvau Fredrik Ljungberg pusl. O ten radau Ljungberg`as. Žinote, kai alyga.lt taip aprašo visą egzotiką su tais `as, `is, man darosi bloga. Jeigu jau yra orginalai aka Fredrik Ljungberg, tai dar nieko žiūrisi Fredrikas Ljungbergas. Visokių kitokių (nesuprantu, ką reiškia gramatinį forma) aka Fredrik`as Ljungberg`as, nesuprantu ir nepateisinu. Jau Olof Unogård tie `as nieko nebeduotų, arba orginalas, arba Unogordas... nekalbu apie tas kalbas, kur ch, x, ir kitos raidės. Xavi, vis Čabiai, šabiai, machadai. Su Ed1974 ilgai dusinomės su Ukrainos didvyriais. A lygos oficialus puslapis alyga.lt šiais metais pateikia žaidėjų vardus ir pavardes, kaip jie taria, net lietuvių žaidėjai pateikiami. Klausom Maksym Pyrogov rašo taip, pats taria anaip, o taisyklės dar kitaip. Pasižiūrėjau pas lenkus, tai jie net miesto pavadinimą Vittsjö rašo orginalo kalba. Tik iš Jonavos Janow padaro. // Va, kad ir kiek klausausi, taip ir nesuprantu, kaun on`s murma Gabriel Brilhante, gal visai neturiu klausos, bet girdisi Gabrijel Brigandž. // Josipas Tadičius ir Mathiasas Oyewusi,alyga.lt: jeigu Josifą dar suprantu, tai mathiasusų neįkertu. /// Vienas gudročius pervardino Artūras Dolžnikovas į neva orginalą a la rus Artūr Dolžnikov. Kurių galų? Tas pats su Fedor Černych. Tipo, pagal pasą. Pagal visas taisykles, turėčiau kiekvienam pažvelgti į dantis ir pasą, o tada sėsti ir kurti straipsnius. Jorge Eduardo, man bus Žoržė Eduardu, o ne Chorche Eduardas. Taip, kad balsuokit, dikutuokit. -- Makenzis Aptarimas Indėlis

Tai ko pats balso neatiduodi?--Vaidila (aptarimas) 17:39, 8 balandžio 2022 (EEST)

Iš klausimo formuluotės man neaišku: ar aš UŽ, ar prieš. :) Atiduočiau, mielai. Makenzis (aptarimas) 01:03, 9 balandžio 2022 (EEST)

Daug kalbat, bet balso niekaip neatiduodat kaip koks užburtas pasakų veikėjas…--Vaidila (aptarimas) 13:47, 9 balandžio 2022 (EEST)

Aš iš pradžių norėjau balsuoti, bet supratau, kad iš aprašymo neaišku už ką atiduosiu balsą. Spėju, kad ir be manęs buvo tokių, kurie dviprasmiškai suprato visą šį reikalą. Tikiuosi, kad tokie nebalsavo, bet matydamas „prieš“ kategorijoje pasisakymus, suabejojau. Todėl ir nebalsavau. CD (aptarimas) 15:38, 9 balandžio 2022 (EEST)

Na, nieko čia sudėtingo, pateiktas pakeitimas, „už“ – už pateiktą pakeitimą, „prieš“ – už esamą tvarką. --Homo ergaster (aptarimas) 15:42, 9 balandžio 2022 (EEST)

Kuo daugiau prabalsuosit dabar, tuo mažiau kils abejonių ateityje.--Vaidila (aptarimas) 16:04, 9 balandžio 2022 (EEST)

Jei nesinori balsuoti, galima ir šiaip komentare išdėstyti savo požiūrį į sugramatintas formas. --Homo ergaster (aptarimas) 16:34, 9 balandžio 2022 (EEST)

Mano nuomonė trumpa: tekstuose pirmenybė adaptuotajai formai (Izaokas Niutonas), antrasis variantas – originali arba lotynizuota (Isaac Newton). Straipsnio pavadinimui pirmenybė originaliai formai. CD (aptarimas) 17:12, 9 balandžio 2022 (EEST)

Sprendimas

Trims balsavus už ir aštuoniems prieš, taisyklių pakeitimas nepriimtas. --Homo ergaster (aptarimas) 17:55, 12 balandžio 2022 (EEST)

Formuluotė

Siūlyčiau, nekeičiant jos prasmės, pataisyti formuluotę skirsnyje „Lotyniška abėcėlė“. Manau, netikslu tvirtinti, kad „lietuvių kalboje nėra w raidės, taip pat nėra ir apostrofo, brūkšnelio, dedamo viduryje žodžio“. Juk apostrofas lietuvių kalboje vartojamas (žr. [6]). Vietoj to siūlau rašyti taip: „Taigi, svetimvardžiai Vikipedijoje rašomi dvejopai: arba adaptuojami, arba paliekama originalo forma. Svetimvardžiai Vikipedijoje negramatinami.“ --Homo ergaster (aptarimas) 22:58, 18 vasario 2023 (EET)

Per savaitę prieštaraujančių neatsirado, taip ir pataisiau. --Homo ergaster (aptarimas) 10:13, 25 vasario 2023 (EET)

Balsavimas (Tarybų vs Sovietų)

Ar sutinkate, kad straipsnis Tarybų Sąjunga būtų pervadintas į "Sovietų Sąjunga"?

Pastaba: bandymus spręsti klausimą ir diskusijas skaitykite straipsnio aptarime.

Už

• Mindaur (aptarimas) 21:48, 17 kovo 2024 (EET)
• Zygimantus (aptarimas) 22:28, 17 kovo 2024 (EET)
• --Ispanas (aptarimas) 23:06, 17 kovo 2024 (EET)
• Argumentai „už”, švelniai tariant, gana įtikinantys. --Obivan Kenobi (aptarimas) 07:57, 30 kovo 2024 (EET)

Prieš

• Eilinis bandymas klastoti istoriją, vadinant daiktus ne taip, kaip jie iš tikrųjų vadinosi. Hugo.arg (aptarimas) 22:50, 17 kovo 2024 (EET)
• Laukiu siūlytojo žadėtų vertimų iš angliškų taisyklių. --Vilensija (aptarimas) 13:21, 18 kovo 2024 (EET)
• Būtų daug darbo pervadinti eilę str., nei už, nei prieš.--Vaidila (aptarimas) 20:47, 28 kovo 2024 (EET)

Komentarai

• Pateikiu šaltinių apžvalgą:

• Google paieška: "sovietų sąjunga" – 209 tūkst. rezultatų; "tarybų sąjunga" – kiek daugiau nei 22 tūkst. rezultatų. Panašų rezultatą gauname Bing bei Yahoo paieškose (panašus skirtumas ir naudojant "site:.lt" filtrą). "Sovietų Sąjunga" taip pat dominuoja ir knygos.lt, pegasas.lt bei vaga.lt knygynų paieškos rezultatuose.
• Pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos priemonės (pvz. žr. paieškų rezultatus lrt.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt) vartoja abu pavadinimus, tačiau "sovietų" pastaruoju metu yra labiau dominuojantis, o kai kuriuose portaluose ir labai vienareikšmiškai (pvz. lrt.lt rezultatai: 4968 vs 842).
• Šis pavadinimas naudojamas Lietuvos institucijų, ne tik viešojoje komunikacijoje (šaltinių tiesiog apstu), bet ir Lietuvos įstatymuose, pvz. [7] (beje, netiesiogiai ir Lietuvos Konstituciniame akte, kuriame vartojamas žodis "postsovietines" [8]). "Sovietų Sąjunga" taip pat naudojamas Lietuvos mokyklose, pvz. "Istorija. Vadovėlis 11 klasei, 1 dalis" (Černiauskas ir kt) [9].
• Vartojamas akademiniuose šaltiniuose bei tarp istorikų, pvz. reikšminguose veikaluose kaip Eidinto ir kt. "Lietuvos Istorija" (2013) [10] bei Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje [11]. Google Scholar rezultatas taip pat vienareikšmis (2680 vs 534). Taip pat ir, pavyzdžiui, atlikus paiešką su lituanistika.lt filtru.
• Jau minėtame VLKK aiškinime [12] užsimenama, kad žodžiai "Sovietai" ir "sovietinis" buvo naudojami laisvojo pasaulio lietuvių bei pogrindyje, tad vadinasi – ir jų rašytiniuose šaltiniuose. Pavyzdžiui: tarpukario laikraščiai Lietuvos aidas [13] ar Varpas [14]; Lietuvos partizanų periodiniai leidiniai, žr. archyvus [15]; nuo 1909-ųjų metų leidžiamas pasaulio lietuvių laikraštis Draugas, žr. archyvus [16]; pogrindinis sovietų okupacijos metu leistas leidinys Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, žr. archyvus [17]. Tad apstu ir istorinių lietuviškų šaltinių, o tarpukario šaltiniai demonstruoja precedentą. Tai, kad dabartiniai šaltiniai grįžo prie originalaus pavadinimo greičiau rodo tai jog sovietmečiu naudojamas pavadinimas buvo anomalija.

Primenu pagrindines Vikipedijos taisykles taikomas tokiais klausimais:

• Naudojame įprastus žmonių bei daiktų vardus (dar žinoma kaip en:WP:COMMONNAME);
• Remiamės šaltiniais, pagal Vikipedija:Patikrinamumas ir Vikipedija:Patikimi šaltiniai (dar žinoma kaip en:WP:RS), kas yra kertinės taisyklės.

Pavadinimas "Sovietų Sąjunga" yra plačiai vartojamas ir šiuo metu dominuojantis tarp pirminių, antrinių ir tretinių šaltinių. Taigi, remiantis šiuo pagrindu, raginu pervadinti. --Mindaur (aptarimas) 20:35, 17 kovo 2024 (EET)

Nieko tai nelems, kas norės google ras du pavadinimus. Pats vartoju SSRS, bet pervadinimas srautų nepakeis. Google veda pirmu psl. į lt.viki, nors vle SSRS padadintas straipsnis.--Vaidila (aptarimas) 13:28, 18 kovo 2024 (EET)

@Vaidila: Balsuodamas "prieš" pateikėte techninį argumentą dėl pervadinimo, bet: 1) nebūtina pulti visur pervadinti, juk tą galima daryti palaipsniui, atliekant kitus pakeitimus (bent jau toks būtų mano pasirinkimas); 2) vis dėlto jei dėl kažkokių priežasčių yra poreikis pervadinti visur, tuomet tą nesunkiai galima atlikti su botu. -- Mindaur (aptarimas) 15:50, 30 kovo 2024 (EET)

Sprendimas

4 balsavus už ir 3 prieš, pervadinimui pritarta. --Homo ergaster (aptarimas) 22:41, 31 kovo 2024 (EEST)

P.S. Ko vertas „Ragintojo“ surengtas balsavimas, jei savo balso nepadėjo nei vienas administratorius? ):--Vilensija (aptarimas) 08:11, 1 balandžio 2024 (EEST)

Vieno balso persvara labai jau maža, gal bent jau nebūtina visų iš eilės respublikų pervadinėti.--Vaidila (aptarimas) 10:00, 1 balandžio 2024 (EEST)

Jei jau atidavėt balsą, turėjot ir pastebėti, kad balsuojama tik už vieno straipsnio pervadinimą. --Obivan Kenobi (aptarimas) 10:20, 1 balandžio 2024 (EEST)

Nėra čia didžiosios daugumos. Kitaip nei ankstesniuose balsavimuose.--Vaidila (aptarimas) 14:59, 1 balandžio 2024 (EEST)

Pagal Vikipedija:Balsavimas, „Tad, jei konkrečiam balsavimui nenustatyta kitaip, sprendimas privalomajame balsavime priimamas paprastąja balsų dauguma (daugiau balsavusių už, nei prieš), jei balsuojama už ar prieš sprendimą.“ Tokios persvaros užtenka. --Homo ergaster (aptarimas) 15:01, 1 balandžio 2024 (EEST)

Kaip suprantu, apie balsavimą sužinojo tik Aptarimas:Tarybų Sąjunga, Vikipedijos aptarimas:Vardinimo taisyklės ir kategorijos Kategorija:Balsavimai stebėtojai. Tad toks ir balsavimo dėl klausimo, kuris nebuvo išspręstas per beveik 20 metų, aktyvumas. Apie balsavimus už pavyzdinius straipsnius pranešama garsiau. Powermelon (aptarimas) 10:13, 8 balandžio 2024 (EEST)

Matyti, kad En viki marginalinis kontributorius pats sau parengė balsavimą. Akivaizdu, Ragintojas lieka susijųsių En taisyklių išvertimo pažaduku.--Vilensija (aptarimas) 21:20, 8 balandžio 2024 (EEST)

Medicinos terminai

Naujai sukurtas straipsnis Epstein–Barr virusas buvo pervadintas į Epšteino–Bar virusas (ir įvade dar įklijavus keturias gramatines formas, nes matyt tai labai praverčia). Tačiau yra esamų precedentų, pvz. Burkitt limfoma (tiesa, tas pats redaktoriaus jau spėjo pervadinti straipsnį į Berkito limfoma) ar Lowe sindromas (pamatęs, matyt, lėks irgi pervadint). Iš vienos pusės, taisyklėse galioja įprastų vardų principas (medicinos terminų kontekste galima ginčytis kas yra "įprasta"), tačiau iš kitos pusės asmenvardžiai negramatinami. Ar šiuo klausimu turim konsensusą? -- Mindaur (aptarimas) 17:57, 22 kovo 2024 (EET)

Galima rasti visokių variantų, pagal Vikipedija:Vardinimo_taisyklės#Lotyniška_abėcėlė tinka ir Epstein–Barr virusas, ir Epšteino–Bar virusas. Sindromai, atrodo, dažniau sulietuvinti: Tureto sindromas, Viljamso sindromas, Aspergerio sindromas, Evanso sindromas ir kiti (Kategorija:Genetiniai sutrikimai). Homo ergaster (aptarimas) 18:13, 22 kovo 2024 (EET)

Asmenvardžiai negramatiniami, bet jei yra kitokio tipo pavadinime (žr. eponimas), pvz., vietovardžiuose (Presidensija Roke Saens Penja, Hadsono įlanka, Tristanas da Kunja), augalų (ficroja, bugenvilija), gyvūnų (Darvino lapė), statinių (pvz., Eifelio bokštas) pavadinimuose - gramatinami. Ligos - ne išimtis (Dauno sindromas, Alzhaimerio liga, Parkinsono liga ir kt.). Netgi žalinga vadinti be tarimų - ligos tampa kasdienės vartosenos žodžiais, tai tik painiava įnešama, kai neaišku, kaip tarti. Hugo.arg (aptarimas) 18:30, 22 kovo 2024 (EET)

Konsensuso matomai nėra. Jūs tiesiog įkyriai ir agresyviai peršate savo nuomonę. Man netrukdo sugramatinimas, bet vėl gi, jūs parinkote "Epšteino–Bar virusas". Pažvelkime į šaltinius, pvz. Google paieškos rezultatus: a) "Epšteino–Bar virusas" – 103; b) "Epštein–Bar virusas" – 829; c) "Epšteino–Baro virusas" – 929; d) "Epštein–Baro virusas" – 14 100. Taigi, savo nuožiūra įpiršote mažiausiai vartojamą variantą. Vėl gi, Vikipedija turi vadovautis dominuojančiais šaltiniais, o ne asmeninėmis interpretacijomis, kurios pastaruoju metu savo išmąstymais jau gerokai perspjauna VLKK. -- Mindaur (aptarimas) 18:18, 24 kovo 2024 (EET)

Na, jei šaltiniuose akivaizdi klaida, tai ją reikia pataisyti, o ne platinti. Tas, kas pirmieji pradėjo vartoti šitą pavadinimą, akivaizdžiai nepažiūrėjo, kad Barr yra moteris, o ne vyras. Jūs gi siūlote užuot informavus skaitytoją apie esamą nesusipratimą, rašyti klaidingą pavadinimą ir nematyti tame bėdos. Hugo.arg (aptarimas) 18:26, 24 kovo 2024 (EET)

Iš Vikipedija:Patikrinamumas taisyklės: "Teiginių vertinimui Vikipedijoje pagrindinis kriterijus yra ne teisingumas, o galimybė verifikuoti (patikrinti)." (paryškinimas ne mano, o taip paryškinta pačioje taisyklėje). Yra visiškai nesvarbu ar kažkoks terminas yra gramatiškai netaisyklingas, ar "baisus" svetimžodis, ar VLKK išaiškino jog reikia rašyti kitaip ar net jei valstybinė kalbos inspekcija kokį piktą laišką dėl jo mums parašytų. Pagal Vikipedijos principus, jei tas terminas prigijo patikimuose šaltiniuse, tai jį ir dera vartoti. Vikipedijos tikslas niekada nebuvo užsiimti tų šaltinių perauklėjimu. Kažkodėl kai kuriems redaktoriams tai sunku įsisavinti. -- Mindaur (aptarimas) 13:37, 25 kovo 2024 (EET)

Epstein-Barr Virus: Who was the woman who discovered..The Epstein–Barr virus was named after M.A. Epstein, and Yvonne Barr, who discovered the virus together with Bert Achong.

Nu bet jei žurnalistai ar net mokslininkai durni, kad nepasigilino, jog moteris, tai čia jau būtų netgi seksizmas laikyti moterį vyru Baru.--Vaidila (aptarimas) 20:49, 28 kovo 2024 (EET)