Vikipedijos aptarimas:Vardinimo taisyklės

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Archyvai[redaguoti vikitekstą]

Vardo ir pavardės eiliškumas[redaguoti vikitekstą]

Pagal dabartines taisykles "Visų kalbų, išskyrus vengrų ir japonų, asmenvardžiai rašomi tokia tvarka: „Vardas (vardai) Pavardė“". Korėjiečių kalboje tradicinis vardų užrašymo būdas taip pat yra "Pavardė Vardas". Ar nevertėtų prie vengrų ir japonų įtraukti ir korėjiečių? --LinasD 19:24, 8 sausio 2010 (EET)

Ar čia jau galutinis sprendimas, kad korėjiečių, vengrų ir japonų asmenvardžiai rašomi tokia tvarka: Pavardė Vardas (vardai)? Tada tai turėtų būti parašyta Vikipedija:Vardinimo taisyklėse. --Kusurija 19:00, 11 balandžio 2011 (EEST)
Jei yra taisyklėse, tai yra galutinis, kiek apskritai sprendimai gali būti galutiniai. T.y., jei manai, kad tokia taisyklė bloga, visada gali siūlyti ją keisti ar pildyti. Bet kol nepakeista, tol galioja. --Nomad 07:56, 12 balandžio 2011 (EEST)

Dėl vietovardžių[redaguoti vikitekstą]

Siūlau papildyti ir patikslinti skiltį "vietovardžiai", kuri kol kas yra labai abstrakti ir palieka daug vietos interpetacijoms. Mano siūlomi papildymai neįvestų nieko naujo, tik įtvirtintų dabar paplitusią praktiką.

  1. Užsienio šalių vietovardžiai sulietuvinami iš oficialaus pavadinimo originalo kalba pagal tarimą ar priimtas perrašos taisykles. Išimtis taikoma tradicinę vartoseną įgavusiems vietovardžiams, padarytiems iš originalo šaknies (Paryžius, Ašmena, Balstogė, Daugpilis, Pekinas, etc.).
  2. Esant keliems tokiems pat vietovardžiams jie tikslinami skliaustuose pagal savo geografinį tipą (pvz. Venta (miestas), Maskva (upė)) arba administracinį regioną iki reikiamo lygmens takoskyrai nustatyti (Haidarabadas (Indija), Haidarabadas (Pakistanas); Graužiai (Josvainiai), Graužiai (Gudžiūnai)).
  3. Jei yra keli vietovardžiai tuo pačiu pavadinimu, bet jų reikšmingumas, aktualumas, hierarchinė reikšmė akivaizdžiai skiriasi, pagrindinio pavadinimo erdvė paliekama svarbiausiai reikšmei (pvz. Venecija - Italijos miestas ir Venecija (Jonava) - Lietuvos kaimas; Joniškis - miestas ir Joniškis (Molėtai) - miestelis, Konektikutas - valstija ir Konektikutas (upė) - upė; Čistyje Prudai - gyvenvietė su >500 gyventojų ir Čistyje Prudai (Rostovas) - gyvenvietė <100 gyventojų.
  4. Istoriniai, regioniniai pavadinimai dabar egzistuojantiems objektams neturi būti suteikiami (nebent galimi nukreipimai) ir yra tinkami tik aprašant istorinius, išnykusius objektus (Antakija, bet ne Antiochija, Stambulas - ne Konstantinopolis, Kaliningradas - ne Karaliaučius, Telšiai - ne Telšē, Cherona - ne Žirona).

Hugo.arg 15:49, 26 spalio 2011 (EEST)

Man gerai atrodo, kodėl tokio nepriimti? Siūlau pakeisti frazę su "nebent" (= jei jie reikšmingi, galimi nukreipimai). AudriusA

Manyčiau, nepakenktų parekomenduoti remtis oficialiu lietuvišku lietuvinimu pagal žodyną „Pasaulio vietovardžiai. Europa“ ir kitus iš šios serijos.--rencas 19:28, 26 spalio 2011 (EEST)

Suprantama. Nors ten vietomis yra netikslumų, bet visgi vlkk patvirtintas, rimtas šaltinis. Aišku, dar galima remtis ir įrašais LTE, TLE bei kituose solidžiuose leidiniuose. Hugo.arg 19:58, 26 spalio 2011 (EEST)
Sutinku, kad 2,3 ir 4 punktuose išdėstyti patikslinimai yra reikalingi, kad būtų suvienodinta rašyba Vikipedijos straipsniuose. Užsienio šalių vietovardžiai turėtų būti rašomi pagal žinyną „Pasaulio vietovardžiai“ arba, jeigu kokio nors vietovardžio žinyne nėra – pagal VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 60, t.y. pridedamos galūnės -as, -is, -ė, -(i)us ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai.
Tačiau yra dar ir Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymu nustatyti lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviški tradiciniai vietovardžiai. Jie pagal techninio reglamento „Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“ (patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1P-15) 8 str. rašomi tradicine (arba transkribuota, verstine) ir greta (žemiau arba skliaustuose) – transliteruota forma. Tradicinis vietovardis (egzonimas) – tai už šalies dabartinės teritorijos ribų esančio geografinio objekto pavadinimas, kurio forma nesutampa su oficialiąja ir adaptuota, bet yra savita nuo seno lietuvių kalboje įsigalėjusi. Juos, tiesa, ne visus, o tik išlikusių gyvenviečių, galima rasti VLKK svetainėje. Buvau net susilaukęs kai kurių kalbininkų ir istorikų priekaištų dėl 2007 m. pareikštos nuomonės ir dėl rusiška transkripcija pavadintų kelių straipsnių apie didesnes Karaliaučiaus krašto gyvenvietes. Pagal poįstatyminius aktus pirmenybė turėtų būti teikiama tradiciniam (lietuviškam) vietovardžiui, skliaustuose rašant transkribuotą rusišką pavadinimą. Taip, beje daro ir wikimapia.org projektas, kuriame, pav., netgi Jasnojės kaimo gyvenvietė pavadinta Kaukėnų (Jasnojės) kaimiškoji apylinkė. Pirmenybė tradiciniam lietuviškam pavadinimui teikiama ir Lietuvoje sudaromiems žemėlapiams; prekyboje esantys kelių žemėlapiai rengti Latvijoje, todėl ten greta transkribuoto rusiško skliaustuose rašomi vokiški, 1938 m. įvesti pavadinimai. Tačiau, pav., piliakalnių žemėlapyje, žymint esančias gyvenvietes, pirmenybė teikiama transkribuotai rusiškai formai, nes taip lengviau jas surasti žinynuose. Ir netgi Karaliaučiaus krašte leidžiamuose žemėlapiuose greta rusiškos formos skliaustuose pateikiama iki 1938 m. buvusi oficiali vokiška forma. Tai leidžia ir geriau identifikuoti vietovę, nes srityje yra po 8 gyvenvietes, pavadintas Sosnovka ir Sadovojė, po 7 Dalnejė, Nekrasovo, Lugovojė, Sovchoznojė, po 6 Lužki, Malinovka, Nagornojė ir t.t. Todėl, nepaisant, jog lietuviškos Vikipedijos straipsniuose dažniau būtų naudojamos tradicinės lietuviškos formos, priėmiau „rusišką variantą“ su lietuviška forma skliaustuose išlikusioms gyvenvietėms (iš buvusių 3000 – 460), lietuvišką formą su rusiška transkripcija skliaustuose – po 1946 m. apgyvendintoms, bet dabar išnykusioms gyvenvietėms (apie 400) ir lietuvišką formą su oficialiau vokišku pavadinimu skliaustuose – kitoms. Taip lengviau gyvenvietes rasti ir pagal kategorijas. O, beje, Čistyje Prudai rusams – tai ne kažkoks kaimelis Kaliningrado srityje, o Maskvos miesto parkas. Todėl pirmenybė turi būti teikiama šiai reikšmei. --lazdynas 17:00, 3 lapkričio 2011 (EET)
Palaikau. Matau, yra taisyklės, nutarimai, galima visu tuo vadovautis tai ir šitaip visai tvarkingai atrodys. AudriusA 17:13, 3 lapkričio 2011 (EET)
Nelabai sutikčiau dėl 3. punkto, nors tai jau nusistovėję Vikipedijoje, skliaustuose turėtų būti administracinis vienetas. pvz., Venecija (Jonavos rajonas), o ne Venecija (jonava), nebent Venecija vadintųsi Jonavos miesto dalis. Dėl 4. punkto taip pat siūlyčiau naudoti tradicinius lietuviškus vietovardžius Karaliaučiaus sričiai (pvz., Ragainė), Lenkijai (pvz., Lykas) ir Latvijai (pvz., Liepoja), kaip nustatyta VLKK. Iš rusiškų, lenkiškų ar latviškų variantų daryti nukreipimus, o ne rašyti skliaustuose, nes tai iškreiptų bendrą tvarką su skliaustų naudojimu pavadinimuose.--Dirgela 07:58, 9 lapkričio 2011 (EET)

Gautas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsakymas į užklausimą dėl Karaliaučiaus krašto vietovardžių:

DĖL TRADICINIŲ LIETUVIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ „VIKIPEDIJOJE“ 2011-11-15 Nr. Sl-571 (1.7)

Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 (Žin., 1997, 63-1490) nustatytus kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principus tradicinės lietuviškos formos turi būti visuose lietuviškuose tekstuose išlaikytos (žr. 3.4 punktą). Tradicinių vietovardžių, arba egzonimų, pirmenybė oficialiųjų vietovardžių, kitaip endonimų, atžvilgiu privaloma mokykliniuose leidiniuose, žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1999 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 3 (72) „Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose 2 punktą: „Mokykliniuose leidiniuose vartojami lietuviški tradiciniai baltų etninių žemių vietovardžiai. Greta jų arba prieduose gali būti pateikiami dabartiniai oficialieji vietovardžiai.“ Kitais atvejais, kuris variantas teiktinas pirmas, kuris pagrečiui, nenustatyta (išskyrus sostinių pavadinimus – visada teikiama pirmenybė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ (Žin., 1996, Nr. 49) nustatytoms formoms).

Kalbos komisija yra protokoliniais nutarimais patvirtinusi tradicinių lietuviškų vietovardžių, lokalizuojamų dabartinės Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos Kaliningrado srityje, sąrašus. Sąrašai paskelbti leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002; Kalbos komisijos svetainės „Svetimvardžių“ skyriuje skelbiami atvirkštiniai vietovardžių sąrašai, žr. vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/tradiciniai-lietuviski-vietovardziai.).

Patvirtintųjų sąrašų pavadinimai atskleidžia tam tikrą tradicinių vietovardžių plačiąja prasme nevienodumą: lenkiški ir lietuviški (plg. Sejny ir Seinai), baltarusiški ir lietuviški (plg. Narač ir Naročius), latviški ir lietuviški (plg. Bauska ir Bauskė), pagaliau vokiški ir lietuviški (plg. Rossitten ir Rasytė) vietovardžiai dažniausiai skiriasi formos savitumais, bet dabartiniai Karaliaučiaus krašto, tiksliau – dabartinės Kaliningrado srities vietovardžiai iš esmės pakeisti, tai visiškai kitos leksemos. Todėl tam tikra prasme lietuviškus tradicinius Kaliningrado srities vietovardžius jau turbūt galima laikyti istoriniais (pavyzdžiui, negalima būtų sakyti, kad knygnešiai keliavo į Kaliningrado sritį Sovetske spausdintų knygų parnešti, o Kristijonas Donelaitis kunigavo Čistyje Pruduose, o ne Tolminkiemyje), dabartiniame kontekste lietuviški vietovardžiai greičiau variantiniai nei pagrindiniai. Kas kita, pavyzdžiui, Čenstakava Lenkijoje, Cėsys Latvijoje ar Gardinas Baltarusijoje – jų pirmenybė endoniminių formų atžvilgiu lietuviškuose tekstuose neabejotina.

Taigi „Vikipedijoje“ lietuviškus tradicinius vietovardžius būtina minėti, be to, siūlytina pagal galimybes juos teikti pirma kitų kalbų variantų. Ir vis dėlto gali būti suprantama, jei pagal tarptautinės enciklopedijos bendruomenės nusistatytus bendruosius principus tradicinių lietuviškų vietovardžių pirmumas būtų su tam tikromis išlygomis (plg.: vokiškoje enciklopedijoje pirmenybė teikiama endonimui Klaipėda, skliaustuose Memel, bet kaip pagrindiniai pavadinimai teikiami Breslau ir Danzig – dabartiniai oficialieji lenk. Wrocław, Gdańsk tik skliaustuose; atitinkamai lenkiškoje enciklopedijoje – pirmenybė lenkiškoms formoms, bet skliaustuose pateikiami ir variantai kitomis kalbomis).

Pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė

--lazdynas 15:57, 15 lapkričio 2011 (EET)

  • Aš už dabartinį naudojamą pavadinimą, pagal kurį galima miestą surasti žemėlapiuose, žinynuose, kitokioje literatūroje. Skliaustuose manau reikia nurodyti geografinę poziciją, jei yra keli vienodi pavadinimai. Kitaip tariant, kad jis būtų surandamas, o nebenaudojamus vietovardžius dėti kaip nukreipiamuosius ("redirect") straipsnius. Ta-Ntalas 16:04, 15 lapkričio 2011 (EET)

Bet kokiu atveju, vienas dalykas yra pavadinimų užrašymas žemėlapyje, kitas dalykas - straipsnio pavadinimas. Taisyklės nurodo, kad pavadinimas turi būti aiškus ir vienareikšmis, o tokie griozdai kaip "Tolminkiemis (Čistyje Prudai)" nepriduoda jokio aiškumo. Geriausia būtų pasirinkti ir naudoti tik vieną pavadinimą, tačiau tokiu atveju bus paliktos tokios nesąmonės kaip "Tilžė", kuriuos vartoja tik smetoninės ideologijos veikėjai, tai manau, kad optimaliausias variantas yra rašyti per brūkšnelį ar pasvirą brūkšnį: "Sovetskas − Tilžė" arba "Sovetskas/Tilžė". Tada abu pavadinimai bus lygiaverčiai, nekils jokios painiavos (nes skliaustuose paprastai nurodomas adm. vienetas arba kitas patikslinimas), galiausiai, tokia yra kitų vikipedijų praktika (en:Biel/Bienne, es:Lago O'Higgins/San Martín). Hugo.arg 16:16, 15 lapkričio 2011 (EET)

Įkišiu truputį savo trigrašį. Biel/Bienne naudojama taip visur, nuo žemėlapių iki traukinių stočių, bilietų, etc., čia jokiu būdu ne tas pats, kas Tilžė/Sovietskas. Ir šiaip nemanau, kad reikalinga "lygevertiškumas" čia kažkoks, jei jau tikrai du pavadinimai nepaprastai populiarūs ir abu naudojami, galime monetos metimu nuspręsti kuris pagrindinis, kuris nukreipiamasis. Nežaiskim čia ideologijų. Skliaustuose kaip ir iki šiol turėtų būti patikslinimas. Daugiau kaip ir nežinau, nesu čia specialistas. Kol sistema vieninga ir atitinka sveiką protą bei Vikipedijos precedentus, na ir tas VLKK rekomendacijas, tol man tinka. --Nomad 18:14, 15 lapkričio 2011 (EET)
Angliškas straipsnis teigia: „Since January 1, 2005, the official name has been "Biel/Bienne", unofficially also "Biel-Bienne". Until then, the city was officially named Biel (BE).“ ([1]). Tai – visai kas kita. Jokiame normaliame tekste niekas nerašo „Karaliaučius/Kaliningradas“, VLKK tokio varianto irgi nė pasmerkti nesivargino. Išties, pagal VLKK siūlymą turbūt straipsnis vadintųsi „Karaliaučius“, pirmas sakinys būtų maždaug „Karaliaučius, kitaip Kaliningradas (rus. [...]) arba Keningsbergas ar Kioningsbergas (vok. [...]) [...]“... Šiaip ar taip, reikia, kad straipsnis būtų pasiekiamas vardais „Karaliaučius“, „Kaliningradas“, „Keningsbergas“, gal ir „Kioningsbergas“, „Kaliningradas (Kaliningrado sritis)“ ar pan. Kuris iš jų bus „tikras“, o kurie – nukreipimai, ne taip jau svarbu (išties, iš principo galima nuspręsti nors ir monetos metimu). Bet apie jokius „Karaliaučius/Kaliningradas“ ar „Kaliningradas (Karaliaučius)“ negali būti ir kalbos. Reikalai dar ne tokie beviltiški. --Martynas Patasius 01:35, 16 lapkričio 2011 (EET)
Kai kurių vietovių pavadinimai, ko gero, turi būti ne šiaip tvarkingi bet dar ir atspindėti kompromisą tarp dviejų Vikpedijos skaitytojų grupių, taip, jog nė viena jų, skaitydama enciklopediją, nepasijaustų įžeista. Diskusijos dalyviai atstovauja tas grupes. Tokiam kontekste dvigubi pavadinimai gali būti ir priimtinas neutralumo principo pasireiškimas nes daugumai skaitytojų matyt bus aišku kodėl taip padaryta. Gali būti jog tokių vietovių nėra labai daug. AudriusA 09:38, 16 lapkričio 2011 (EET)
Vikipedijoje neturėtų būti interesų grupių ir jų atstovų. Jei čia kas nors kažką atstovauja, tai siūlyčiau eiti atstovauti kur nors kitur. Mano siūlomas neutralumo principo pasireiškimas yra nedaryti iš nieko problemos ir nesureikšminti tokios smulkmenos, kaip pavadinimai. Turime daug kriterijų (VLKK rekomendacija, nusistovėjęs pavadinimas, lietuviškas > kitoks ir pan.), sakyčiau, jų pilnai užtenka. Daryti dvigubą pavadinimą vien tam, kad kažkas neįsižeistų, yra absurdas. Įsižeidžiantys dėl to kuris pavadinimas yra nukreipiamasis kuris pagrindinis gali eiti įsižeidinėti kur nors kitur, Vikipedija - enciklopedija, o ne mažvaikių klubas. Pilnai pakanka, kad straipsnyje paminėti abu pavadinimai ir paaiškinta kodėl du (ar daugiau), kuris iš kur kilęs ir kas kurį naudoja. O čia jau daroma problema tarsi vieno pavadinimo kažkas siūlytų išvis nei neminėti straipsnyje, o kitą pateikti kaip vienintelį naudojama visos žmonijos nuo istorijos pradžios. --Nomad 01:50, 20 lapkričio 2011 (EET)

Balsavimas[redaguoti vikitekstą]

Atsižvelgiant į tai, jog straipsnių pavadinimų skliaustuose paprastai rašomas patikslinimas pagal administracinį suskirstymą, taip pat į VLKK rekomendaciją naudoti lietuviškus tradicinius vietovardžius aprašant Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities gyvenvietes, bei į tai, jog ir Kaliningrado srities žemėlapiuose naudojami dvigubi pavadinimai (paprastai viršuje rusiškas, po juo – vokiškas), vietoje mano iki šios naudotos formos dar egzistuojančioms gyvenvietėms, pav. Furmanovas (Stanaičiai), pasirinkti vieną iš variantų:--lazdynas 12:52, 17 lapkričio 2011 (EET)

Pirmas variantas[redaguoti vikitekstą]

Stanaičiai/Furmanovas (viršuje tradicinis lietuviškas, apačioje oficialus dabartinis ar iki 1946 m. buvęs pavadinimas) tiek egzistuojančioms (jų kartu su miestais – 1090), tiek ir išnykusioms gyvenvietėms (jų apie 1900, bet jų aprašymų gali prireikti tik biografiniuose bei žymių įvykių straipsniuose).

  1. --lazdynas 12:52, 17 lapkričio 2011 (EET)
  2. AudriusA 13:12, 17 lapkričio 2011 (EET)
  3. Hugo.arg 11:23, 29 lapkričio 2011 (EET)

Antras variantas[redaguoti vikitekstą]

Kaliningrado srities 22 miestams naudoti oficialų rusišką pavadinimą, tradiciniam lietuviškam pavadinimui sukuriant nukreipimą; kitoms dar egzistuojančioms gyvenvietėms naudoti formą Furmanovas/Stanaičiai (viršuje oficialus dabartinis pavadinimas, apačioje tradicinis lietuviškas), išnykusioms arba aglomerizuotoms gyvenvietėms – formą Vandyčiai/Furmanovas (jeigu gyvenvietė išnyko po 1945 m.) arba Vandyčiai/Wonditten (jeigu gyvenvietė išnyko iki 1945 m.).

Prieš abu variantus[redaguoti vikitekstą]

  1. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 16:49, 17 lapkričio 2011 (EET)
  2. --Nomad 19:25, 17 lapkričio 2011 (EET)
  3. Jei jau kalbam apie lietuvybę ir kovojam už ją, tai nuo kada lietuvių kalboje naudojamas skyrybos ženklas „/“? O čia abu variantai skiriasi tik tuo, kuris pavadinimas rašomas prieš jį, o kuris – po jo... Be to (kaip minėjau anksčiau), pavadinimas turi būti vienas (galbūt su paaiškinimu). O ir pats balsavimas šiaip jau turėtų būti paskelbtas negaliojančiu: variantai aiškiai neišsamūs, o ir formaliai ne viskas gerai (jei tai kam nors labai rūpi). Pagal Vikipedija:Taisyklių ir tvarkų priėmimas ([2]), „Po to, kai po paskutinio pasisakymo aptarimo puslapyje praeina mažiausiai trys dienos, taisykles ir tvarkas galima pasiūlyti balsavimui.“. Čia tiek nepraėjo ([3]). --Martynas Patasius 01:11, 18 lapkričio 2011 (EET)
  4. --wejdas 23:12, 2011-11-20 (EET)

Pastabos[redaguoti vikitekstą]

Puslapio pavadinimas, kurio forma yra „Stanaičiai/Furmanovas“ MediaWiki aplinkoje, kurią naudoja Vikipedija, yra klaidingas. Šiuo atveju MediaWiki programinė įranga tokį pavadinimą supranta kaip du puslapius puslapį „Stanaičiai“ ir jo detalizavimo puslapį „Stanaičiai/Furmanovas“. Tokiu atveju iš karto reikėtų nuspręsti, kas būtų rašoma į pagrindinį puslapį, o kas į detalesnį. Kadangi abu pasiūlyti variantai prieštarauja Vikipedijoje veikiančiai programinei įrangai, tai siūlau šį balsavimą nutraukti. Nei vienas iš šių variantų negalės būti naudojamas. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 13:48, 17 lapkričio 2011 (EET)

Nesuprantu. Patikrinau, lyg ir niekas nekliūva. Kur visa tai aprašyta? AudriusA 14:00, 17 lapkričio 2011 (EET)
Aprašymas „Wikipedia:Subpages“. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 15:31, 17 lapkričio 2011 (EET)
Citata:
Cquote2.png Disallowed uses: liet. Nenaudotina:
  1. Writing ...
  2. Writing ...
  3. Using subpages for permanent content that is meant to be part of the encyclopedia. liet. Nenaudoti detalesnių puslapių pagrindiniam enciklopedijos turiniui.
  4. ...

    Wikipedia:Subpages

Cquote1.png
-- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 15:39, 17 lapkričio 2011 (EET)

Savaime suprantama, bet ten neparašyta jog esant reikalui negalima "/" naudoti pagrindinės erdvės straipsnio pavadinime. Priešingai, parašyta jog jei reikalingas, jį naudoti galima. Angliškoje Vikipedijoje yra ne vienas toks straipsnis, pavydžiui en:OS/2, en:GNU/Linux. Cituojant, angl. Some topics have a slash in the name, and should be named accordingly. Čia ne detalesni puslapiai, čia puslapis kurio pavadinime yra "/" ženklas. Detalesnių puslapių palaikymas pagrindiniuose straipsniuose seniai atjungtas. AudriusA 15:48, 17 lapkričio 2011 (EET)

Na savaime suprantamas simbolio „/“ panaudojimas tuose puslapiuose, kurie aprašo objektus, kurių oficialiuose pavadinimuose toks simbolis yra naudojamas. Tačiau šis simbolis „/“ lietuvių kalboje yra nenaudojamas (nėra skirtukas). O „Stanaičiai/Furmanovas“ nėra joks oficialus ar neoficialus miesto ar gyvenvietės pavadinimas, o greičiau du to pačio miesto ar gyvenvietės pavadinimai, kurie galiojo ir buvo ar yra naudojami skirtingais istorijos etapas. O ką daryti jei tas pats miestas ar gyvenvietė yra turėjęs pvz. 10 pavadinimų, ką juos reikės visus ir nurodyti „a/b/c/d/e/f/g/h/i/j“, o kokia tvarka. Tai neišsprendžia problemos, kad į tokį puslapį turi būti sukurti nuorodiniai straipsniai iš visų jo istorinių pavadinimų, šiuo atvejų iš „Stanaičiai“ ir „Furmanovas“, o jei kuris nors „Stanaičiai“ ar „Furmanovas“ yra ne vienintelis, tai nuorodinio straipsnio vietoje turi būti sukurtas nukreipiamasi straipsni. Jei būtų priimtą straipsnius vadinti naudojant tokią formą „Stanaičiai/Furmanovas“, tai tuomet ir kitų straipsnių tekstuose gal reikėtų tokią formą naudoti, bet to neleidžia rašybos taisyklės, kurios siūlo esant reikalui patikslinti pavadinimą tokį patikslinimą rašyti skliaustuose. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 16:48, 17 lapkričio 2011 (EET)
Be to naudojant formą „Stanaičiai/Furmanovas“ iškils problemų su tokio puslapio aptarimo puslapiais. Pervadinant puslapius jų aptarimų puslapiai gali atsiskirti ir pan. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 16:55, 17 lapkričio 2011 (EET)
Na, čia visokia įvairi kritika kuri gali būti svarbi bet labiau susijusi su organizaciniais dalykais. AudriusA 17:12, 17 lapkričio 2011 (EET)
Tada prašyčiau vietoje kritikos pasiūlyti konstruktyvų variantą, kaip spręsti šią problemą. Man priimtina buvo ir forma Furmanovas (Stanaičiai), kuri leidžia straipsnį rasti ir pagal Kategorija:Gumbinės apskrities gyvenvietės, ir pagal Kategorija:Gusevo rajono gyvenvietės, bet Hugo.arg pradėjo naikinti tradicinius pavadinimus, nors biografiniuose ar istoriniuose straipsniuose, bent jau tuose, kuriuos esu parašęs ar rengiausi rašyti, gali būti naudojamas tik tradicinis pavadinimas, nes iki 1946 m. jokių Furmanovų nebuvo. Todėl ir kreipiausi patarimo į VLKK. Ir labai abejoju, kad dabartiniai tų gyvenviečių pavadinimai bus naudojami kituose Vikipedijos straipsniuose, nes daugelis jų tebenyksta, jose likę vien seneliai. Be to, krašte vis stiprėja judėjimas už iki karo buvusių pavadinimų sugrąžinimą.--lazdynas 10:33, 18 lapkričio 2011 (EET)
Man nelabai aišku kodėl skliaustelių variantas, Furmanovas (Stanaičiai), nebuvo iškeltas balsavimui. Kad techniškai ir galima tą / naudoti, o kuo jis geresnis? AudriusA 12:29, 18 lapkričio 2011 (EET).
Kaip supratau yra noras kad atitinkamose kategorijose būtų rodomas pavadinimas, kuris atitiktų tos kategorijos istoriniame periode naudotą pavadinimą. Tokiems tikslams pvz. kitose vikipedijose yra leidžiamą kategorijai priskirti ir nuorodinius straipsnius. Šiuo atveju vienai iš kategorijų būtų priskiriamas pats straipsnis, o kitai į tą straipsnį rodantis nuorodinis straipsnis, aišku tokiu atveju, reikėtų pasekti, kad tai pačiai kategorijai nebūtų priskiriamas pats straipsnis ir jo nuorodinis straipsnis. Tokiu atveju manau dažnai galima būtų apsieiti be dvigubų straipsnių pavadinimų, o tik esant reikalui patikslinti straipsnio ar nuorodinio straipsnio pavadinimą. Tokiu atveju manau tokie patikslinimai galėtų ir toliau būti kaip kad ir naudojama pagal administracine (dabartinį arba istorinį) priklausomybę. Tiesa nuorodiniai straipsniai kategorijose būtų rodomos pasvirusiu šriftu. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 13:48, 18 lapkričio 2011 (EET)
Todėl, kad skliausteliai pagal vardinimo taisykles naudojami geografiniam patikslinimui.--lazdynas 12:54, 18 lapkričio 2011 (EET)
Man visada atrodė jog jie naudojami tiesiog patikslinimui, o kokiam, priklauso nuo straipsnio (pavyzdžiui, Mėnulis (mitologija) ). Šiuo atveju miestams galimas patikslinimas būtų dvejopas - arba istorinis pavadinimas, arba geografinis patikslinimas (kas konkrečiai matyt matytusi iš straipsnio pirmųjų žodžių). Betgi gal neprotinga kiekvienam patikslinimo tipui ieškoti vis kito spaudos ženklo. AudriusA

Tai pala, aš turbūt ne iki galo suprantu (žr. [4])... Dėl ko čia bet kokia kaina reikia dvigubo pavadinimo? Kur čia kokios problemos, kurias reikėtų spręsti? Apie „Ir labai abejoju, kad dabartiniai tų gyvenviečių pavadinimai bus naudojami kituose Vikipedijos straipsniuose, nes daugelis jų tebenyksta, jose likę vien seneliai. Be to, krašte vis stiprėja judėjimas už iki karo buvusių pavadinimų sugrąžinimą.“ nė nekalbu – ne Vikipedijos darbas rūpintis kokių nors pavadinimų populiarinimu. „[B]iografiniuose ar istoriniuose straipsniuose, bent jau tuose, kuriuos esu parašęs ar rengiausi rašyti, gali būti naudojamas tik tradicinis pavadinimas, nes iki 1946 m. jokių Furmanovų nebuvo“ – juk straipsniuose šiuos pavadinimus galima naudoti, niekas nedraudžia. Paties straipsnio pavadinimas nieko nekeičia – vis viena reikia nukreipimų (jei prireikia – ir nuorodinių straipsnių). Ir prie ko čia tos kategorijos? „Man priimtina buvo ir forma Furmanovas (Stanaičiai), kuri leidžia straipsnį rasti ir pagal Kategorija:Gumbinės apskrities gyvenvietės, ir pagal Kategorija:Gusevo rajono gyvenvietės.“... Kaip čia vienas ar kitas pavadinimas gali leisti ar neleisti kažko rasti pagal kategoriją? Ir kokia prasmė išvis ko nors ieškoti „pagal kategorijas“? Juk paieškai yra paieška! Na, ir turbūt vietoj kategorijų senų apskričių (ir pan.) gyvenvietėms reikėtų kurti sąrašus, ar ne? --Martynas Patasius 20:44, 19 lapkričio 2011 (EET)

Jokios prasmės dėl dvigubų pavadinimų nėra. Esmė paprasta - tiek tradicinis lietuviškas Tilžė, tiek naujadaras Sovietskas ar Sovetskas yra daugmaž lygiaverčiai, todėl reikėtų apsispręsti ar kaip pagrindinį naudojame vieną, o iš kito darome nukreipimą ar atvirkščiai. Iš VLKK darbuotojos atsakymo galima suprasti, kad ji rekomenduotų prioritetą skirti tradiciniam lietuviškam pavadinimui. Dėl to ir būtų prasmė prabalsuoti. O dėl šito balsavimo tai net abejoju ar verta jame reikšti savo nuomonę, kadangi tai skubotai be jokios diskusijos pateiktas pasiūlymas. Matyt prasmingiau būtų prabalsuoti ar kai kuriems dalyviams nereikėtų atimti teisės skelbti balsavimų, nes net per ilgą laiką jie negali įsisavinti paprasto principo - prieš balsavimą klausimas turi būti išdiskutuotas, ypač balsavimui pateikiamos alternatyvos, kad nesigautų, kad pateikiamos dvi alternatyvos vienodai absurdiškos ir tenką įtraukti balsavimą prieš abu variantus.--Dirgela 22:43, 19 lapkričio 2011 (EET)
Sutinku su Dirgela. Nematau prasmės naudoti dvigubo pavadinimo. Balsuoti reikėtų nebent dėl to, kuriam pavadinimui teikti pirmenybę – egzonimui ar endonimui. Kitas(-iems) variantui(-ams) būtų sukurti nukreipimai, todėl vietovardį būtų galima rasti pagal bet kurį variantą. Be to, visos vietovardžio formos būtų paminėtos straipsnio tekste. O dėl pirmenybės straipsnio tekste, manau, kad, užuot aklai taikius vieną ar kitą taisyklę, reikia taikyti sveiko proto principą ir atsižvelgti į kontekstą: kaip minėta aukščiau, istoriniuose šaltiniuose taikyti istorinį variantą, šiuolaikiniame kontekste – šiuolaikinį variantą. --wejdas 23:18, 2011-11-20 (EET)
Asmeniškai palaikyčiau VLKK rekomendaciją naudoti tik tradicinį lietuvišką pavadinimą, rusiškam variantui kuriant nukreipimą bei paminint jį straipsnio pirmo sakinio pradžioje (Google užteks). Dvigubi pavadinimai buvo siūlomi kaip kompromisas su tais kurie siūlo naudoti vien rusišką („oficialų“) pavadinimą, bet atrodo abi pusės nelabai linkę prie tokio sprendimo. AudriusA 10:03, 21 lapkričio 2011 (EET)

Sprendimas[redaguoti vikitekstą]

Balsavimas baigėsi ([5]). Trims balsavus už pirmąjį variantą ir keturiems – prieš abu, abu pasiūlyti variantai atmesti. --Martynas Patasius 23:51, 1 gruodžio 2011 (EET)

Balsavimas II[redaguoti vikitekstą]

Siūlau surengti normalų balsavimą, nes dabartiniame per mažai variantų, ir matosi, kad nieko nebus nuspręsta ir beprasmiai ginčai tęsis toliau. Siūlau balsuoti dėl 4 variantų: su brūkšniu, su skliaustais, už originalo k., už istorinį pavadinimą. Hugo.arg 11:23, 29 lapkričio 2011 (EET)

Tai pala, pirmiausiai variantai su brūkšniu jau atmesti (bent kokia nauda iš ankstesnio balsavimo). Klausimas tėra tik vienas: ar straipsnio pavadinime naudoti lietuviškos kilmės pavadinimą, ar rusiškos. Vadinti kurį nors iš jų „originalo k.“ nesiūlyčiau – tam tikra prasme jie abu tokie yra. Taip pat nesiūlyčiau jų vadinti tiesiog „lietuvišku“ ir „rusišku“ – jie abu gali būti naudojami lietuvių kalboje, tad yra kaipo ir lietuviški. --Martynas Patasius 23:58, 1 gruodžio 2011 (EET)
Sutinku - brūkšniai ir skliausteliai netinka iš principo ir nėra prasmės apie tai rengti balsavimus. Todėl realios alternatyvos dvi - tradicinis ar oficialus pavadinimas. Kad nereikėtų papildomų balavimų siūlau tuo pasiu išspręsti ir baltarusiškų bei latviškų ir lenkiškų vietovardžių klausimus, nes esmė ten ta pati. Prašau pasisakyti.--Dirgela 07:39, 22 gruodžio 2011 (EET)

I variantas

Lietuviški tradiciniai vietovardžiai Baltarusijoje, Karaliaučiaus krašte, Latvijoje ir Lenkijoje naudojami straipsnių pavadinimuose. Kiti oficialūs pavadinimai minimi straipsnio pradžioje, iš jų daromi nukreipimai. Tekste pavadinimai naudojami sinonimiškai, atsižvelgiant į kontekstą. Remiamasi VLKK paskelbtais tokių vietovardžių sąrašais, žr. čia.

  1. --Dirgela 07:39, 22 gruodžio 2011 (EET)
  2. --Snooker apt. 09:14, 22 gruodžio 2011 (EET)
  3. --lazdynas 10:32, 22 gruodžio 2011 (EET)
  4. -- Vpovilaitis Aptarimas Indėlis 11:32, 22 gruodžio 2011 (EET)
  5. --Ta-Ntalas 12:11, 22 gruodžio 2011 (EET)
  6. --Nomad 13:24, 22 gruodžio 2011 (EET)
  7. --Jaspis 12:29, 28 gruodžio 2011 (EET)
  8. --CD 11:06, 30 gruodžio 2011 (EET)
  9. --AudriusA 13:12, 30 gruodžio 2011 (EET)

II variantas

Aplinkiniams kraštams išimtys nedaromos ir straipsnių pavadinimuose naudojami dabartiniai oficialūs pavadinimai, nebent yra aiškiai nusistovėjusios kitokios jų formos, pvz., Gardinas ir Daugpilis.

  1. --Submixster 15:24, 26 gruodžio 2011 (EET)
  2. Hugo.arg 14:01, 30 gruodžio 2011 (EET)

Komentarai

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Gardino, Ašmenos, Daugpilio ir pan. atvejais mes turime bendrą VIENĄ vietovės pavadinimą, tik skirtingai tariamą įvairių tautų. Pavadinimo šaknis yra ta pati. Karaliaučiaus atveju turime "tradicinio" lietuvisko pavadinimo vietoje vertini is vokisko zodzio "Konigsberg". Tai yra, jokio "tradicinio" lietuvisko pavadinimo Kenigsbergas niekuomet ir neturejo. (kitu atveju galime teigti, kad Kalinigradas egzistuoja jau 50 metu ir ko nera "tradicinis" lietuviskas ?)

Balsavimo kriteriju nustatymai yra klaidingi. Zinom, kas yra Latvija, Lenkija (tai teritorijos, apribotos valstybine siena), o kas yra Karaliauciaus krastas ? Kiti oficialus pavadinimai ? Manau miestai ir gyvenvietes turi tik viena oficialu pavadinima.--Submixster 14:24, 26 gruodžio 2011 (EET). P.S., o ir nuoroda i vlkk puslapi neveiksni. Pacios vlkk as nekritikuosiu, tik man idomu, kada lietuviai gyveno kokio Rybačij vietovėje, kad turėtų "lietuvišką" šio kaimo pavadinimą.

Pridėčiau, kad Baltarusija, Latvija čia yra ne prie ko, nes Liepoja, Daugpilis, Ašmena, Gardinas yra tokie patys naturalūs (jei norit, tradiciniai) pavadinimai kaip Paryžius, Genuja. Tai yra vieno ir to paties pavadinimo, galima sakyti, priimtas lietuviškas variantas. Pagrindinė problema yra su vad. Karaliaučiaus kraštu, todėl ir balsavimą siūlyčiau apriboti tik juo. Kalbant apie vlkk, manau butu gerai, kad tradicija nebūtų painiojama su archaiškumu, o tai gaunasi, kad Sankt Peterburgas galima pervadinti į Petrapilis --Submixster 16:24, 30 gruodžio 2011 (EET).

Kas yra lietuviški tradiciniai vietovardžiai aiškiai nurodyta VLKK sąraše. Prie ko čia tos šaknys tai nelabai aišku. Jeigu manote, kad tai yra neteisinga tai kitas klausimas, bet Vikipedija nesiima atstatinėti istorinio teisingumo ar panašių misijų. Miestai ir gyvenvietės gali turėti ir daugiau nei vieną oficialų pavadinimą, tačiau Vikipedijoje niekas neverčia naudoti toje valstybėje priimtų oficialių pavadinimų - prioritetas turi būti bendrai nusistovėjusiai kalboje tvarkai. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad "lietuviškas" pavadinimas reiškia "pavadinimas lietuvių kalba" ir tiesiogiai nėra susijęs su lietuviais kaip etnine grupe, todėl tie "gyveno" ar "negyveno" argumentai yra gana ne į temą. Dėl Latvijos ir Baltarusijos nesutiksiu - jei kalbėti apie Gardiną ir Liepoją tai atrodo viskas aišku, bet jei pasižiūrėti smulkesnes vietoves klausimų bus nemažiau nei su Karaliaučiumi.--Dirgela 19:33, 30 gruodžio 2011 (EET)

Jei tamsta pavartytumete spauda ar oficialius LT valstybes instituciju pareiskimus ir pan., tai jums tikrai nekiltu klausimu apie nusistovejusia bent jau viesojoje kalboje jusu vad. Karaliauciaus miesto pavadinima --submixster 19:45, 30 gruodžio 2011 (EET). Beje, as nesu koks rusofilas.
Pavartau ir nematau aiškiai nusistovėjusios tradicijos. Va jums tipiškas pavyzdys, kai viename straipsnyje rasime kelias formas. Tai pripažįsta ir VLKK, kuri vienuose kontekstuose siūlo vadinti vienaip, kituose neturi aiškios nuomonės. Galima rasti net skirtumų ant kelio ženklų bei autobusų maršrutų lentelių. Dėl to ir siūlau šį klausimą vikipedijoje spręsti balsavimu, nes variantai daugmaž tolygūs, reikia apsispręsti tik dėl naudojimo pavadinimuose nuoseklumo.--Dirgela 21:39, 30 gruodžio 2011 (EET)
Noriu atkreipti dėmesį į dar vieną iškilsiančią problemą: jei Kaliningradą pavadinam Karaliaučiumi, tada reikia keisti ir visos teritorijos pavadinimą. Toks junginys kaip Karaliaučiaus sritis nenaudojamas tėra archajizmas Karaliaučiaus kraštas. Bet tada gauname visišką logikos klaidą, nes teritorija pagal Rusijos administraciją yra sritis, o ne kraštas (kaip Užbaikalės kraštas ar Krasnojarsko kraštas). Lygiai taip pat, tokie dariniai kaip "Tilžės rajonas" bus visiškas nesusipratimas. Pritariu Submixster minčiai, kad jau geri 60 metų yra pakankamas laiko tarpas esamus pavadinimus laikyti tradiciniais, jie kur kas plačiau naudojami šnekamojoje, neoficialioje kalboje, o 50 metų buvo naudojami ir oficialiojoje kalboje. Su bandymu pervadinti įnešime tik daugybę painiavos, daugybę bereikšmių redakcijų, o naudos iš to jokios nebus. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad nei vienas iš balsavusiųjų nenurodė jokių argumentų, tiesiog subalsavo, o apie pasėkmes nepagalvojo. Hugo.arg 14:01, 30 gruodžio 2011 (EET)
Nematau jokios problemos. Jei jau tinka pavadinimas Gardino sritis, tai tiks ir Karaliaučiaus sritis. Ir nedramatizuokite situacijos - kalba eina tik apie straipsnių pavadinimus Vikipedijoje, padarius tinkamus nukreipimus ir straipsnio pradžioje suminėjus visas esmines formas jokios painiavos niekur nebus.--Dirgela 21:39, 30 gruodžio 2011 (EET)
Pagalvojo. Nieko čia tokio, jei kas bus neaišku vėl VLKK paklausim. Vis viena ką nors pasakys. AudriusA 16:07, 30 gruodžio 2011 (EET)
Niekas nekvestionuoja pavadinimų Kaliningrado sritis ar Nemano rajonas, kurių nei tradiciniame, nei kitokiame lietuviškame vardyne nėra, nors, pav., „Vikimapia“ ir naudoja kai kurias dvigubas formas. Tačiau niekas nerašo, kad, pav., Johanesas Bobrovskis gimė Sovietske. Tiesa, o tokio Sovietsko (Tilžės) rajono niekada ir nebuvo, o formos „Karaliaučiaus kraštas“ ir „Klaipėdos kraštas“ Lietuvoje 1918-1940 m. buvo naudojama ir oficialiai. -- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo Lazdynas (aptarimasindėlis)
Neina kalba apie "buvo", o eina kalba apie "dabar". Kodėl Stambulas yra ne Konstantinopolis ? Pvz. viki ir dabar dar yra Dramblio Kaulo Krantas, nors jau bus 10 metų kaip niekas spaudoje, oficialiai nenaudoja šio pavadinimo. Arba Birma ?
Prašyčiau į temą, nes gana sunku suprasti ką šie pavyzdžiai turi bendro su diskutuojamu klausimu. Jei norite išsiaiškinti, kodėl vadinama Stambulu, o ne Konstantinopoliu tai pasiklauskit atitinkamo straipsnio aptarime.--Dirgela 21:39, 30 gruodžio 2011 (EET)
As tik pateikiau pavyzdzius, valstybiu, kurios ne per seniausiai pakeite "oficialu" savo pavadinima ir niekam pasaulyje tai neuzkliuvo nepaisant to, kad jos turi ir "tradicinius" pavadinimus (tik Lietuviskoje Viki vis dar yra Dramblio kaulo krantas, kaip 1980-uju geografijos vadovelyje). Miesto oficialu pavadinima tvirtina to miesto savivaldybe, administracija ar pan. ir abejoju, kad "Karaliaučius" jų yra pasirinktas, kad ir kokiu antruoju oficialiu miesto pavadinimu. Karaliaučius, kaip ir Petrapilis, yra lietuviškas vertinys ir neetiška iš jo daryti Nr.1 miesto pavadinimą. Jei vlkk cia palieka betvarke, tai tautine Vikipedija - tautine tvarka.--submixster 23:20, 30 gruodžio 2011 (EET)
Na, ramiau, ramiau. Nieko taip jau baisiai „neetiško“ nei vienu, nei kitu atveju nėra, nereikia perdėti.
A, o dėl „valstybiu, kurios ne per seniausiai pakeite "oficialu" savo pavadinima ir niekam pasaulyje tai neuzkliuvo“... Na, ne visai neužkliuvo. Birmą Mianmaru vadina tie, kurie nenori peštis su esama karine chunta, o tie, kurie nenori peštis su jos nuversta vyriausybe, ir toliau vadina ją Birma. Ką jau bekalbėti apie „Buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją“... --Martynas Patasius 23:51, 30 gruodžio 2011 (EET)

Sprendimas

Devyniems naudotojams balsavus už pirmąjį variantą ir dviem – už antrąjį variantą, priimtas pirmasis (naudoti tradicinius, lietuviškos kilmės vietovardžius). --Martynas Patasius 00:21, 10 sausio 2012 (EET)

Korėjietiškų vardų taisyklės[redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu korėjietiški vardai užrašomi bet kaip padrikai, siūlau priimti vieningas taisykles ir visur suvienodinti. Klausimai svarstymui:

1) Pirmiausia rašyti vardą ar pavardę? Originalo kalba pirmiausia rašosi pavardė; lietuvių kalboje pirmiau priimta vardas. (Pvz. Kim Young-sam, pavardė yra Kim)

1a) Jei pirmiausia pavardę, gal reikia šablono "čia yra korėjietiškas vardas, pirmas žodis - pavardė", kaip turi anglų Vikipedija?

2) Vardas ir generation name rašomas kartu (Youngsam) ar atskirai (Young-sam)?

2a) Jei atskirai, su brūkšneliu (Young-sam) ar be (Young sam)?

3) Kaip dėl lietuvinimo, Young-sam ar Jong-sam ar dar kaip kitaip?

  • Kiti klausimai?

--Nomad 07:21, 20 gruodžio 2011 (EET)

1) Neturiu stiprių argumentų kažkuriam vienam pasirinkimui. Kadangi tai korėjietiški vardai, labiau linkčiau prie tvarkos pavardė vardas. Tokiu atveju šablonas būtų naudingas.
2) Vėlgi neturiu stiprių argumentų, bet linkstu link rašymo kartu. Pirmiausia, ne visi dabartiniai korėjietiški vardai sudaromi iš dviejų dalių, nors ir būna iš dviejų skiemenų. Antra, šiaip ar taip tai yra vientisas vardas, nors jį parenkant viena dalis tradiciškai ir yra nusprendžiama pagal giminystės ryšius. Trečia, panaši tradicija egzistuoja ir Kinijoje, tačiau kiniški vardai kažkodėl neskaidomi į dvi dalis (gal kas žino kaip tas skaidymas susiformavo istoriškai ir kodėl palietė korėjiečius, bet ne kinus?)
3) Pasisakau už užrašymą pagal skambesį. T.y. jeigu pavardė yra 이 (raidė „i“, tariama kaip tarpinis variantas tarp „i“ ir „y“), ją ir rašyti kaip I, o ne pagal anglų k. užrašymą "Lee" arba "Rhee". Pačiame straipsnyje galima pateikti papildomą informaciją, kad anglų k. vardas užrašomas kitaip. --LinasD 08:47, 20 gruodžio 2011 (EET)

Tekste minimi vengrai ir japonai, gal užtektų papildyti korėjiečiais.--Dirgela 19:57, 19 sausio 2012 (EET)

Slapyvardžiai[redaguoti vikitekstą]

Toks sakinys skamba kiek keistai: „Straipsniai apie asmenis, kurie išimtinai žinomi tik pagal savo slapyvadžius, gali būti vardijami pagal pseudonimą.“ Jei asmenys žinomi tik slapyvardžiu, tai nėra kitos išeities, kaip ir straipsnį užvadinti slapyvardžiu. Gal būt turėta omenyje - labiausiai, geriausiai žinomi slapyvardžiu. Bet ne „išimtinai, tik“ :) --Nomad (aptarimas) 13:48, 10 spalio 2020 (EEST)

Čia, manau, kaip ir užtektų bendros taisyklės – „Vartokite įprastus žmonių bei daiktų vardus“. Jei įprastas būtent pseudonimas, taip ir įvardijame. --Homo ergaster (aptarimas) 14:13, 10 spalio 2020 (EEST)
Sutinku --Nomad (aptarimas) 22:34, 20 spalio 2020 (EEST)