Aspergerio sindromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Aspergerio sindromas – autizmo spektro smegenų vystymosi pakitimas, pasireiškiantis emocinio ryšio deficitu bei sunkumais bendraujant su žmonėmis. Asmuo su Aspergerio sindromu gali pasirodyti keistas, turintis bendravimo, tarpusavio supratimo, emocinio kontakto problemų. Gydymo būdų nėra, tačiau turintis sindromą asmuo visgi gali sėkmingai integruotis į visuomenę.

Asmenys su Aspergerio sindromu yra bent vidutinio, dažnai aukštesnio intelekto. Ankstyvame amžiuje domisi bedraamžiams neįprastais ar keistais dalykais, abstrakčiomis sąvokomis: įvairiais skaičiavimais, matavimais, sąrašais, statistika, procesais, ekonomika, politika. Pasižymi erudicija, santūrumu, gilesnėmis įžvalgomis, kritiškumu ir pragmatiškumu.

Konkretus genas lemiantis sindromą nėra žinomas, tačiau esama įrodymų, kad jis yra genetiškai paveldimas. Pvz., jei šeimoje esama narių, kurie turi kažką panašaus į AS, bet mažiau pastebimu pavidalu (šiokie tokie sunkumai su skaitymu, kalba, socializacija).

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simptomai, būdingi sindromą turintiems asmenims:

  • išskirtinai jautrūs pojūčiams: prisilietimams, garsams, šviesai, spalvoms, estetikai, kvapams
  • išskirtinai jautrūs, pastabūs ir išrankūs maisto kvapui, skoniui, išvaizdai, konsistencijai. Gali būti linkę maitintis panašiu maistu.[1]
  • sprendimus priima lėtai, pastebimai daug svarsto, vertina, skaičiuoja ar planuoja, tačiau vykdo efektyviai ir kokybiškai[2]
  • daugybė menkai besiskiriančių pasirinkimo variantų sukelia susierzinimą ar pasimetimą[3]
  • mėgsta nusistovėjusią tinkamai veikiančią tvarką ar rutiną namų bei darbo aplinkoje, ir vengia ar priešinasi to pokyčiams
  • balsas itin garsus arba itin tylus, monotoniškas ar svyruojantis
  • turi problemų susirandant draugų ar užmezgant naujus santykius, atsargiai renkasi žmones ryšiui užmegzti, linkę į profesionalų bendravimą
  • pastebimai daug laiko praleidžia vieni, renkasi mažas kompanijas, vengia masinių susibūrimų
  • išmoksta kalbėti pastebimai anksti arba pavėluotai
  • išmoksta skaityti pastebimai anksti arba pavėluotai
  • turi pastebimai gerą atmintį
  • paprastai itin pastabūs ar kritiški detalėms
  • esant susidomėjimui klausimai ir komentarai dažnai labai tiesūs ir konkretūs, kurie aplinkinius gali gluminti ar trikdyti[4]
  • paprastai labai įsigilina į savo specifinius hobius, apie kuriuos noriai dalinasi
  • gali atrodyti pastebimai jaunesnis negu bendraamžiai
  • gali būti gana mechaniški ar nerangūs sportuodami arba kitaip būdami fiziškai aktyvūs
  • gali sunkiai suprasti ar selektyviai ignoruoti kitų emocijas, jausmus
  • gali išklausyti sudominusį pokalbį neįsiterpę ir tyliai pasitraukti
  • kartais gali turėti problemų suprantant humorą, perkeltinę prasmę, kūno kalbą

Bendravimo problematika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aspergerio sindromą turintys asmenys dažnai jaučiasi lyg gyvenantys svetimame pasaulyje, tarp jiems nesuprantamų ir jų minčių nesuprantančių žmonių. Įprastai žmonės komunikuodami naudoja tiek moduliuotą verbalinę kalbą, tiek kūno kalbą. Tuo tarpu Aspergerio sindromą turintiems asmenims sudėtinga suprasti netiesioginį bendravimą, emocijas:

  • gali turėti problemų suprantant balso intonaciją
  • susipainioja ar pasimeta, jei žmogaus kūno kalba ar realūs veiksmai skiriasi nuo verbalinės kalbos
  • sakinius gali suprasti pažodžiui. Pvz., išgirdęs „čiupk porą šokiui“, gali čiupti žmogų nesupratęs, kad tuo norėta pasakyti, jog reikėtų mandagiai iškviesti pašokti
  • nesupranta, kuomet kitas žmogus piktas ar irzlus, kol šis to aiškiai neparodo
  • iš mimikos ar kūno kalbos nesupranta, kad elgiasi netinkamai ir liaunasi tik aiškiai pasakius
  • kartais sunkiai supranta ironiją, sarkazmą, slengą
  • nesupranta kitų žmonių lūkesčių ar jų poelgių priežasčių
  • jaučiasi vieniši, nesuprantami ar atstumti

Talentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aspergerio sindromą turintys žmonės paprastai pasižymi išskirtiniais talentais:

  • gali būti itin pastabūs detalėms, smulkmenoms, į kurias dauguma neatkreipia dėmesio
  • gali puikiai įsiminti ir perprasti taisykles, įstatymus, procesus, sistemas, pastebėti ir sumaniai patobulinti ar išnaudoti jų spragas
  • gali būti itin atidūs savo rašymui ir kalbai, išreikšdami tiksliai tai, ką norėjo
  • gali būti itin gabūs matematikai, kompiuterijai, procesams, struktūroms imliuose užsiėmimuose
  • gali turėti specifinius hobius, kuriuose tampa geri specialistai
  • gali turėti gyvenamojo laikotarpio kontekste nebūdingų ar išsišokančių idėjų, įžvalgų, siekių, kurie dažnai atmetami ar išjuokiami
  • mėgsta daug kartų atlikti ir tobulinti tą pačią veiklą, kuri kitiems gali pasirodyti nuobodi


Istoriškai žymūs žmonės su Aspergerio sindromu[5][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Albert Einstein – Mokslininkas ir matematikas
  • Bill Gates – Microsoft įkūrėjas
  • Bobby Fischer – Šachmatų čempionas
  • Charles Darwin – Geologas ir biologas
  • Hans Christian Andersen – Pasakų autorius
  • Lewis Carroll – “Alisa stebuklų šalyje” autorius
  • Michelangelo – Skulptorius, tapytojas, architektas, poetas
  • Nikola Tesla – Išradėjas
  • Sir Isaac Newton – Matematikas, astronomas, fizikas
  • Steve Jobs – Apple įkūrėjas ir vykdantysis direktorius
  • Thomas Jefferson – JAV politikas
  • Wolfgang Amadeus Mozart – Klasikos kompozitorius


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Autism.org: understanding and managing eating issues of autism spectrum
  • Decision-Making Problems in Adults with ASD (angl.)
  • Quora: do Aspergers have trouble with making a decision? (angl.)
  • Coversations with AS people (angl.)
  • https://www.appliedbehavioranalysisprograms.com/historys-30-most-inspiring-people-on-the-autism-spectrum/