Vikipedijos aptarimas:Vardinimo taisyklės/archyvas2004-2009

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Dėl metų prieš ... erą rašymo[redaguoti vikitekstą]

Koreguodamas istorinės temat. straipsnius nuolat pašiurpstu išvydęs tą "pr. m[ūsų]. e". Kokių "mūsų"? Kas gi iš tiesų yra tie "mes"? Nejaugi lietuviškosios VP projekte dalyvauja vien krikščionys?

Manau, kad metų pr. Kr. (nuo 1990 m. daugelis liet. istorikų būtent taip ir rašo - "... m. pr. Kr.") vadinimas "metais prieš MŪSŲ erą" yra diskriminacinis liet. VP bendradarbiaujančių budistų, musulmonų, induistų, judėjų etc. atžvilgiu. Gugis


Gal verta įdėti ir VLKK nuostatas "Dėl nelietuviškų simbolinių pavadinimų formų" (Negalioja nuo 1997.06.19):

  1. Lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų nelietuviški periodinių leidinių, organizacijų, sporto, meno ir kitokių kolektyvų, firmų, firminių gaminių ir kiti oficialiai vartojami simboliniai pavadinimai (dažnai su numeriais ar kitomis specialiomis nuorodomis) rašomi originalo rašyba be lietuviškų galūnių. Taip pat be lietuviškų galūnių rašomi transkribuoti ar transliteruoti nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančiø kalbų atitinkami pavadinimai, pvz.: laikraščiai bei žurnalai „Karogs“, „Time“, „Novyj mir“; firmos, organizacijos, kolektyvai „Cameron“, „General Motors“, „Chrysler Corporation“, „Los Angeles Lakers“, „Milan AC“, „Miami Heat“; firminiai gaminiai „Renault“, „Mercedes Benz“, „Braun“, „Hyundai“, „Sony“, „Audi 100“.
  2. Prie kai kurių paplitusių vienažodžių nelietuviškų pavadinimų, ypač tų, kurie bendrinėje kalboje turi atitikmenų, gali būti pridedamos lietuviškos galūnės, pvz.: „Internetas“, „Kosmosas“ (dirbtinis žemės palydovas), „Zenitas“, „Spartakas“ („Zenito“ futbolininkai įveikė „Spartaką“; „Parma“ nugalėjo „Romą“).

Tik reikia tikriausiai griežtai pirmu punktu vadovautis, antro atsisakyti. Kaip manote?
Nutarime yra ir daugiau vardinimo taisyklių (didžiųjų raidžių rašymas, taip pat 5 skyrius "Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje")

Knutux 15:08, 2 Jun 2004 (UTC)
Manau reiktų vadovautis pirmu punktu. Antrame punkte minimi pavyzdžiai bet kuriuo atveju kels painiavą, nes turbūt reiktų rašyti [[Kosmosas (dirbtinis palydovas)]] ar panašiai.
Dirgela 15:46, 2 Jun 2004 (UTC)

tautos[redaguoti vikitekstą]

Siūlau įvesti šią išimtį dėl vienaskaitos vartojimo. šitaip išvengsim keistokų "disambiguation" kaip kad Baltas Keltas.

Dirgela 20:07, 6 Jul 2004 (UTC)

Be tokios taisyklės čia nelabai kas ir gaunasi, visgi baltas ir baltai yra skirtingi žodžiai (bent jau mažiau susiję nei lietuvis ir lietuviai) - visgi 'baltai' reiškia tautų grupę. Taigi aš už. Knutux 04:50, 7 Jul 2004 (UTC)

asmenvardžiai[redaguoti vikitekstą]

Reiktų susitarti dėl asmenvardžių - siūlau rašyti pilną vardą ir pavardę, pvz., "Aleksandras Puškinas", o ne Puškinas, Aleksandras; arba A.Puškinas. Dirgela 16:57, 9 Kov 2005 (UTC)

Ė... Ne taip viskas paprasta. Nėra geriausio sprendimo:
  • 1. natūralus vadinimas (Aleksandras Puškinas): kas, jei kažkas, žinantis Puškiną, nežinos, kad jis Aleksandras? Abėcėliniuose sąrąšuose lengviau rasti bus pagal Puškiną.
  • 2. (Puškinas, Aleksandras): skamba gal ir nelabai gražiai :-/
  • 3. Kaip su tokiais atvejais, kaip hipotetinis "Ibn Mula Ahbar Muhamedas Bėjus Malukas", žinomas dar kaip "Ibn Malukas", "Malukas", "Ahbar Bėjus" ir "Mula Muhamedas"? :-|

--Tractor 22:39, 9 Kov 2005 (UTC)

Manau tai neesmė - tokias problemas galim spręsti su redirectais.Dirgela 04:16, 10 Kov 2005 (UTC)

Redirektai - tai problemos pataisymas, o ne sprendimas be problemos. Man tai taip šviečiasi, kad negražusis "Pavardė, Vardas" gali būti teisingesniu struktūriškai :-/ --Tractor 06:04, 10 Kov 2005 (UTC)
Iš kurgi jau čia kažkuris variantas teisingesnis arba ne? Čia paprasčiausiai susitarimo reikalas - kad visur būtų vienoda ir nereiktų spėlioti kaip čia parašius. O variantas Vardas Pavardė labai patogus, nes tekste dažnai nereikia nukreipimo specialiai rašyti (pvz., 1953 gimė [[Petras Petraitis]], "struktūriškai teisingesniu" atveju reiktų rašyti Petras Petraitis), be to nesinori turėti taisyklių smarkiai besiskiriančių nuo angliškos ir kitų wikių - kad nereiktų kiekvienos kalbos enciklopedijoj atskiro taisyklių rinkinio prisiminti. O dėl "pataisymas, bet ne sprendimas", tai nelabai suprantu kodėl pataisymas nėra sprendimas :). Šiaip apėjimas problemos būtų ne sprendimas, šiuo atveju redirectai išsprendžia tokias problemas, kad kažkas nežino vardo, tik pavardę ir pan. Knutux 06:49, 10 Kov 2005 (UTC)
Problema yra (ir bus) paieškoje. Matai, straipsnio identifikatorius yra naudojamas dviem dalykam:
  1. Tam, kad padaryti į straipsnį nuorodą. (tai vien tik susitarimo reikalas, aktualus editoriams)
  2. Tam, kad straipsnį būtų galima surasti (pvz., sąraše). (tai GERO sprendimo reikalas, aktualus skaitytojams)

Redirektai leidžia išspręsti nuorodų nevienareikšmiškumą, bet tik dalinai išsprendžia paieškos problemą. Kol kas mes turime nepilnus 3000 straipsnių - tai nėra labai daug. Bet kas bus, kai vien straipsnių apie žmones mes turėsime kelis tūkstančius? Turėsime sąrašus, kur žmonės bus rūšiuoti pagal vardus? Anksčiau ar vėliau taip gali atsitikti, ir ištaisyti visą reikalą bus daug sunkiau, nei jį apspręsti iš anksto. Beje, netiesioginis, bet potencialus dalykas: rašant pirmiausiai pavardę, o paskui vardą, atskirtą kableliu (kaip yra kitose enciklopedijose), mes gal būt galėsime tą kablelį panaudoti, kaip separatorių.

Ištrauka iš irc diskusijų apie tą patį:
gvorl	pradzhoij galvojeu, ka reiktu normalei palitefski rashyt, tipa "Jonas Jonaitis", ale paskum pagalvojeu, kaip gausis sarashai pagal vardus, tipa "Jonas Jonaitis", "Jonas Jonavichius", "Jonas Jeblonskis", "Jonas Petravichius", etc.
gvorl	:-/
knutux	tai niekas sarašų nebenaudos kai bus tūkstančiai biografijų
knutux	o kategorijose viskas tvarkingai rūšiuojama
gvorl	naudos ir dar kaip
knutux	be to, paprastame saraše rodo ir redirectus, taigi redirectai išsprendžia viską
gvorl	pagalvok, kad vien lietuvos rashytoju bus balazhino kiek shimtu
gvorl	antra, redirektai - tai tiesiog dubliavimas
dammit	tai dedant i kategorija galima sortkey'u nurodyt
dammit	blyn
knutux	tai aš ir sakau - kategorijose jau dabar viskas tvarkingai daroma
dammit	pastaruoju metu keistas jausmas vis apima
gvorl	tai kategorijose daroma
knutux	o redirectai būtini bet kuriuo atveju
dammit	kai vartotojai daug geriau zino apie softo galimybes uz mane :)
dammit	bo ash ish internalu neishlipu
gvorl	shiaip, visose enciklopedijose rushiavimas vykdomas visada pagal pavarde, o vardas lieka antriniu identifikatoriumi tiems atvejams, kai yra keli zhmones su ta pachia pavarde
gvorl	tai yra daroma tiesiog del tos pachios paieshkos
gvorl	o tureti kiekvienam zhmogui po redirekta taigi nesamone :-/
knutux	kažkaip nesuprantu kaip lietuviškoj wiki tai pasidarys problema, jei anglišokj dar nepasidarė? o ten straipsnių dešimtim tūkstančių apie žmones :)
knutux	o redirectų kiekvienam nereikia, bet pvz koks stalinas ar hitleris tai būtinai turi būt su redirectu
gvorl	knutux > ar nepasidare problema, ar niekas tiesiog nepagalvojo, kad tai gali buti problema? :)
knutux	negaliu pasakyt, retai ten lankausi, bet manau kad ten nėra didelės problemos
knutux	kiek reikėjo ką nors rasti nežinant vardo - įrašau pavardę ir būna ar redirectas ar disambig straipsnis
dammit	gvorl: tai arba generuoji normaliai sarashus, arba naudoji kategorijas
gvorl	matai, ash pradzhioj irgi galvojau, ka reik "Jonas Jonaitis" rahsyt, o paskum pradejau galvoti apie toki dalyka: kodel VISOSE asmenu rodyklese, enciklopedijose, "who is who" ir pan., rashoma "Jonaitis, Jonas"?
gvorl	dammit > kategorijos yra antrinis parametras, nes tai yra vardo atributas, bet ne atvirkshchiai, todel, kaipo antrinis parametras, jis pagal apibrezhima negali buti kardinalus.
gvorl	:-/
knutux	šiaip jei pradėtumėm tuščioj vietoj enciklopediją, tai dar pasvarstyčiau, bet dabar tai esu visai prieš taisyklės keitimą, labai nenuoseklu su angliška ir pan enciklopedijom gausis, per painu
gvorl	kiek dabar yra vardu?
gvorl	lietuvishkoje?
gvorl	"darykim, kaip kiti daro" nera geras argumentas :-/
dammit	gvorl: Lietuvoje vardai ir pavardės rašomi 'Vardas Pavardė'
dammit	ir jeigu kitos kazkokios enciklopedijos ar rodykles rasho kitaip
dammit	tai del to, kad jos nera vikiai, ir siaip technologiniai stabarai
dammit	;-D
gvorl	dammit > rashomi taip, bet kai jie yra identifikatoriai, jie rashomi kitaip. "del to, kad jos nera vikiai" yra ne argumentas, "technologiniai stabarai" - tai demagogija.
gvorl	:-/
knutux	pilnai sutinku su esminiu argumentu - kad taip lietuviška.. o kad ten tarybinė enciklopedija rašo pirma paboldintą pavardę, o po to paprastai vardą, tai čia paieškai - internete paieška truputi paprasčiau veikia :)
gvorl	knutux > papraschiau veikia, kai gali parashyti tikslu varda, bet ne ieshkai nuosekliai :)
gvorl	ghrmz.
gvorl	vo, ka pagalvojeu
knutux	čia manau geriau sort-key'jų įvesti straipsniams wiki softe, o ne esamom galimybėm keisti
dammit	jeigu jums reik Special:Allpages tai ash ji galiu atjungt, bo tai servako stabdis ant didesniu vikiu :)
gvorl	knutux > atskirai vesti pavarde, kaip sortkeju?
knutux	jo, reikia atjungt :)
dammit	neziurekit i Special:Allpages
dammit	totaliai antivikishka

Aukščiau esančios diskusijos reziume: problema lengvai išsisprendžia, nurodant straipsnyje apie žmogų (pvz., Joną Jonaitį) maždaug tokį dalyką: [[Category:Kažkokia kategorija|Jonaitis, Jonas]]. Tada rūšiavimas kategorijoje vyks pagal pavardę. --Tractor 20:35, 11 Liepos 2005 (EEST)

Asmenvardžių redirektai[redaguoti vikitekstą]

Dabar nėra apibrėžtas vienas dalykas, susijęs su straipsnių apie žmones pavadinimais: jie vadinami lietuviškai, tačiau dalimi atvejų tas pats vardas gali turėti kelias transkripcijas, jų kas nors gali nežinoti ir pan. Tam, kad galėtume išvengti akivaizdžiai gręsiančio bardako (jau yra buvę keletas besidubliuojančių straipsnių apie žmones), siūlau, kuriant straipsnį apie žmogų, dėti ir privalomą redirektą su originalia transkripcija (aišku, jei įmanoma ją užrašyti). Laukiu minčių :-) --Tractor 8 Liepos 2005 23:57 (EEST)

Taip, redirectas iš originalo būtų labai patogi priemonė nuo dubliavimosi, taip pat patogu, nes yra automatizuotos priemonės, kurios deda interwikius, atsekdamos pagal originalą. Tačiau ką darysime su ne lotyniškais originalais? nemanau kad lengvai užrašyčiau Jasyrą Arafatą originalo kalba ar pan. Knutux 9 Liepos 2005 15:28 (EEST)
Na, arabiškiems, kiniškiems ir pan. tie redirektai gal jau ir ne tokie būtini, nors, patogumo dėlei, galima dėti anglišką redirektą (jei netrugdys). --Tractor 9 Liepos 2005 18:05 (EEST)
Kiniškiem visai gera idėja būtų daryti redirectus iš vardo Pinyinu, dėl kitų nežinau. Dirgela 9 Liepos 2005 21:02 (EEST)
Kas yra Pinyinu? --Tractor 22:58, 9 Liepos 2005 (EEST)
Pinyin - standartinis kinų kalbos transkribavimas, naudojamas daugelyje lotynišku šriftu rašančių šalių. Kadangi lietuviai neturi "w" raidės, bet turi "š", "ž" ir pan. tai yra dar pinyiną sulietuvinę - taip gauname standartinę lietuvišką transkribciją, pvz., Xinhua - Sinchua.Dirgela 08:22, 10 Liepos 2005 (EEST)
Aišku :-) manau, tada ir Pinyinas būtų gerai. Beje, gal tai ir vietovių pavadinimams tiktų? --Tractor 16:33, 10 Liepos 2005 (EEST)

Gerbiamieji, kad būtų išvengta makalynės, siūlau tautų, kurios naudoja lotynišką abėcėlę, visus vardus ir pavardes straipsnių pavadinimuose rašyti originalo rašyba be lietuviškų galūnių (pvz., Jacques Chirac). O jeigu reikia, padaryti redirectą iš lietuviškai transkribuotos formos (t.y. redirectą iš "Žakas Širakas" į "Jacques Chirac"). Angliškoj pusėj rašoma netgi su visom "neangliškom" raidėm ("Hernán Cortés" o ne "Hernan Cortes"), manau mums irgi nebūtų problema User:Nevidonas 2005 07 11

Na, dalis vardų transkripcijų yra tokios senos, kad jų gal ir nevertėtų keisti, kita vertus, jei atmintis nemeluoja, pagal valst. kalb. komisijos nutarimus, leidžiama naudoti ir originalią (būtent orgiginalią) rašybą. Bet kuriuo atveju, nematau problemos tame, ar bus lietuviška transkripcija su redirektu originalo kalba, ar originali rašyba su transkribuotu redirektu. Esmė tame, kad būtų išvengta painiavos, todėl abu variantai vienodai geri. Vėlgi, dabar nusistovėjusi tvarka yra rašyti vardą-pavardę lietuviškai, tad ir siūlau dėti papildomą redirektą originalo kalba. Tiesiog, kad būtų paprasčiau. --Tractor 00:08, 12 Liepos 2005 (EEST)

Tačiau turėtume sutarti, kad VISADA (jeigu straipsnio pavadinimas ne originalo forma) būtų daromas redirektas iš originalios formos. Rašyti pavardes lietuviškai - nėra problemos tol, kol tas asmuo labai gerai gerai žinomas (istorinis personažas ar koks politikas, kasdien aprašomas laikraščiuose). Bet jeigu jis mažiau žinomas? Kažkaip manęs nežavi perspektyva lietuvinti kokių nors Haičio prezidentų pavardes, sukti galvą kaip jos tiksliai tariamos ir užtikrinti, kad visur būtų teisingos nuorodos. Originalas ta prasme geriau, nes jis yra vienas ir tik vienas, o trankripcijų gali būti daugybė (ypač tų kalbų, kurių skaitymo taisyklių lietuviai nežino, pvz., olandiškus vardus dažnai skaito kaip vokiškus, portugališkus - kaip ispaniškus). User:Nevidonas 2005 07 12

Nelietuviški asmenvardžiai[redaguoti vikitekstą]

Manau reiktų pakoreguoti nelietuviškų asmenvardžių vartojimą. Dabartiniai wiki įstatai dėl lietuvinimo neatitinka rašybos taisyklių. Visoje mokslinėje literatūroje niekas nebelietuvina. O pas mus čia dar visokie Getės ir Nyčės. Pateikiau ištrauką, (kaip pavyzdį) iš VU leidyklos įstatų:

"Lietuviškame tekste senesni lietuviški asmenvardžiai rašomi pagal dabartines rašybos normas, o nelietuviški asmenvardžiai originalo forma pagal leidinio Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba (parengė Nijolė Sližienė, Adelė Valeckienė, Vilnius: Mokslas, 1992, 81–89) reikalavimus. Pirmą kartą tekste pateikiamas visas vardas (vardai) ir pavardė, o toliau galima rašyti tik to paties asmens pavardę. Nelietuviškame tekste asmenvardžiai rašomi pagal tos kalbos rašybos tradicijas. Nuorodose ir literatūros sąraše visi asmenvardžiai rašomi originalo forma."

Šiaip jau ne kartą buvo atkreiptas dėmesys į VLKK nutarimus ta linkme ([1]), bet vis dar nelieka aišku ar Vikipedija taikosi į mokslinės literatūros statusą (kai reiktų vartoti originalias sugramatintas formas, o skliaustuose galima pateikti adaptuotas), ar tik į populiariosios. knutux 15:19, 7 Gruodžio 2005 (EET)

Šiaip net nesvarstant apie Vikipedijos statusą aišku, kad dabartinė tradicija nėra gerai. Kliudo jau vien tęsti informacijos paiešką kitom kalbom. O juk pagrindinė viki funkcija informacijos suteikimas. Uzlaisva marsa 15:30, 7 Gruodžio 2005 (EET)

Šiaip nėr taip jau labai aišku, kad naudojant originalią rašybą tikrai yra daugiau privalumų nei trūkumų (pavyzdžiui trūkumas, kad nežinančiam žmogui Goethe teisingai perskaityti ir suasocijuoti su girdėtu Gėte gali būti sunku, arba dar vienas trūkumas ar netgi kliuvimys - sunkiau pildyti straipsnius, nes reikia susiieškoti originalios rašybos, aišku jei neverti straipsnio). Bet kurio atveju aš būčiau už sugramatinto originalo naudojimą greta adaptuotos formos, tik reiktų tada apsispręsti kuris variantas yra "pagrindinis" - naudojamas nuorodai/straipsnio pavadinimui. knutux 16:39, 7 Gruodžio 2005 (EET)

Na taip :) Žmogui girdėjusiam, o ne skaičiusiam pavardę iškiltų problemų. Bet visgi manau, kad pirmenybę reiktų teikti rašytiniam šaltiniui. Galiu pasiūlyt tokį kompromisinį variantą. Tarkim kad prie asmenvardžių, kurių rašyba ryškiai skiriasi nuo tarimo, skliaustuose reikėtų parašyti ir lietuvišką variantą. Pirmą kartą tekste. Prie paprastesnių gali būti, gali ir nebūti. Uzlaisva marsa 15:56, 8 Gruodžio 2005 (EET)

Pritariu dėl rašymo straipsnyje - naudoti sugramatintą originalią formą, pirmą kartą skliaustuose adaptuotą. Tada dar reikia sutarti ar siektini straipsnių pavadinimai turėtų būti adaptuota originalia forma ar visiškai originalia? knutux 16:10, 8 Gruodžio 2005 (EET)

Čia geras klausimas. Bent jau aš tai pasisakyčiau už adaptuotą orginalią. O susieti reiktu tiek su visiškai orginalia tiek su sulietuvinta. Uzlaisva marsa 19:01, 8 Gruodžio 2005 (EET)

Tai palaukiam šiek tiek ir jei niekas nepuls prieštarauti, reikia tai surašyti taisyklėse. knutux 07:22, 9 Gruodžio 2005 (EET)
Jo reiktų surašyt pabandyti, geriausia su pavyzdžiais, nes nelabai suprantu kas yra adaptuota originali forma. Dar lieka klausimų su ne lotyniškais raštais, t.y. kaip rašysime arabiškus ir pan. vardus.Dirgela 08:50, 11 Gruodžio 2005 (EET)

Neadaptuota, tarkim, būtų Bush, adaptuota Bushas. Dėl arabiškų, japoniškų, kiniškų siūliau kažkur palikti tarptautinę transkripciją, bet kad jau yra įstatai dėl tokių vardų lietuvinimo tai tegul ir būna IMHO. Uzlaisva marsa 12:31, 11 Gruodžio 2005 (EET)

Šiaip "Bushas" vadinama sugramatinta originalia forma. Šiaip pamąstymui kelios VLE taisyklės - antraštėse naudojama lotyniškų pavadinimų originali negramatinta) forma ir skliaustuose pagal apytikrį tarimą adaptuota forma, tekste prie asmenvardžių pridedamos galūnės (išskyrus -e -ë -i -y -o -ø -ö - u -ü), jei adaptuota forma labai skiriasi, prirašoma skliaustuose (Jacquardo (Žakardo) aparatas); kai kurie asmenvardžiai rašomi tradiciškai (adaptuotai, transkribuotai) - šventųjų, popiežių, valdovų, Biblijos personažų vardai, antikos (graikų, romėnų) asmenvardžiai, lotynizuoti asmenvardžiai (Kolumbas, Erazmas Roterdamietis), su lietuva artimai susijusių žmonių vardai (Adomas Mickevičius, Jonas Sniadeckis), meno kūrinių veikėjų vardai (Džuljeta, Karmen, Otelas, Kvazimodas). Yra šiek tiek pas juos prirašyta ir apie nelotyniškus, taip pat apie vietovardžius, bet ten daugiausiai vadovaujasi VLKK nutarimais, tik pateikta paprastesne forma, jei kam įdomu, galėsiu kada nors surašyti čia. knutux 14:05, 11 Gruodžio 2005 (EET)
Šiaip būtų visai idėja nusikopijuoti pilnai asmenvardžių rašymą iš VLE, įskaitant pagrindinį straipsnio pavadinimą. Dirgela 22:46, 11 Gruodžio 2005 (EET)
Galėsiu prie progos pamėginti nufotografuoti ar jei netingėsiu ir perrašyti tuos kelis puslapius ir tada atsirinksime kas mums tinka (nes pvz rūšiavimo dalis mums nelabai taikytina). knutux 07:39, 12 Gruodžio 2005 (EET)
Žmonės, atsipeikėkit! Kur Jūsų protas?

Nieko nepadarysi, lietuvių kalba buvo, yra ir išliks archaiška, jeigu mes patys jos nesudarkysim. Bet skambi, originali, nepanaši nė vieną kitą kalbą, mūsų GIMTOJI kalba, kuria kalbėjo ir rašė mūsų protėviai (apgynę nuo kitų kalbų invazijos, įvairių draudimų), kalbam ir rašom mes ir kalbės ir rašys mūsų palikuonys, jeigu mes jos nesudarkysim:

  1. Jeigu asmenvardis parašytas nežinoma kalba, kurios aš nemoku, 

šio vardo aš neperskaitysiu ir negalėsiu kitam pasakyti, apie ką skaičiau (nors straipsnis, laikraštis, žurnalas, knyga - parašyti lietuvių kalba man, lietuviui, ir Lietuvos Konstitucija suteikia man teisę perskaityti);

  2. Jeigu asmenvardyje yra nelietuviškų raidžių [umliautų, 

skandinaviškų sujungtų a su e, buvusios Jugoslavijos tautų (visokių ten slaviškų perbrauktų Č ir pan.), graikiškų, armėniškų, gruziniškų, izraelietiškų, etiopiškų, laosiškų raidžių, nekalbant jau apie arabiškas "kripeles", kinų, japonų, korėjiečių ieroglifus], net ir žinodamas, kokia kalba parašytas asmenvardis, aš perskaityti ir ištarti negalėsiu;

  3. Patys sau prieštaraujate: kodėl grožinės literatūros tekste 

vardai adaptuojami, o kitur jau ne?

  4."Spartakas" ("Realas", "Cibona") nugalėjo "Realą" ("Spartaką", 

"Ciboną") arba "Spartak" ("Real", "Cibona") nugalėjo "Real" ("Spartak", "Cibona") - tiesiog idiotiškai skamba, kitaip nepavadinsi!

  5.Siūlymas rašyti asmenvardžius tik originalo kalba ir vartoti 

visame tekste, jų nelinksniuojant, yra paprasčiausias TINGINIŲ nenoras dirbti, nes TINGI ir NENORI pasidomėti, kaip tas ar kitas vardas tariamas.

Paprasčiausia išeitis - rašyti grynai lietuviškai, pritaikant adaptavimo taisykles, o jei reikia, kalbininkai tegul sugalvoja ir papildomų, trūkstamų, o po pirmo lietuvių kalba paminėto asmenvardžio skliaustuose įrašyti originalo kalba, o jei jau taip norisi, galima ir ieroglifais arba tik lotyniškais atitikmenimis). IR KAIP VISIEMS SKAITYTOJAMS BŪTŲ PAPRASTA !

Galų gale - rašome SAU, t. y. lietuviams, ar užsieniečiams, kurių absoliuti dauguma net nežino, kas ta Lietuva? (Na, gal ne absoliuti, bet tikrai dauguma). Tai ir rašykime taip, kad MUMS patiems būtų patogu skaityti ir SUPRASTI, po šimts pypkių!

Nebūkim savo kalbos išdavikais (kaip ir tos visokios šalkauskės, budrės, zvonkės-bonkės ir pan.)! Pagarbiai - Albinas Borisevičius (albinas.borisevicius@vkontrole.lt).

P.S. atsiprašau už kažkokius stačiakampius tekste, jie esmės nekeičia.

Pats atsipeikėk, o šiaip (1) savo tamsumu nėra ko didžiuotis, (2) galima tau skliausteliuose bus parašyti, kad perskaitytum netgi fonologinį tarimą, (3) vikipedija nėra grožinė literatūra, (4) kalba apie asmenvardžius, o ne futbolo klubus, (5) galėtum nepatingėti išmokti normaliai rašyti Vikipedijoje, jei jau toks darbštus; taip pat būtų gražu įsisavinti, kad rašymos didžiosiomis raidės laikomas rėkimu ir yra nekultūringa skaitytojų atžvilgiu. Be to, matyt kiek vėloka įsitraukinėti į prieš tris su pus metų pasibaigusią diskusiją.--Dirgela 21:38, 2009 liepos 15 (EEST)


1. Drįstu pareikšti, jog nesigiriu savo tamsumu, bet nėra pasauly nė vieno žmogaus, kuris mokėtų visas kalbas ir galėtų viską originalo kalba perskaityti. Man asmeniškai užtenka tu penkių, kuriomis, jei reikia, susikalbu. Ne čia problema. 2. Puiku, būsiu dėkingas, jei man kas parašys tuose skliausteliuose :) 3. Kur čia esmė to, kad vikipedija nėra grožinė literatūra? Ar tai jau suteikia teisę darkyti lietuvių kalbą? 4. Na, atsiprašau, gal ir neįsigilinau esmę apie asmenvardžius ar futbolo klubus. Galvojau, kad asmenvardis - tai asmens (ta prasme - gyvo asmens, kitaip tariant - žmogaus) vardas. Matyt, dar nesubrendau šioje terminologijoje...  :) 5. Ką reiškia "normaliai rašyti Vikipedijoje"? Kas jau čia mano rašyme buvo taip labai nenormalu? O apie didžiųjų rašymą - tikrai nebuvau girdėjęs, prisipažįstu, kaltas. Tad atsiprašau visų, kuriuos raštiškai rėkaudamas įžeidžiau.

Na, o, gerbiamasis Dirgela, "tujinti" nepažįstamą, kuriam galbūt daugiau metų nei Tamstai (aš, žinoma, to neteigiu, tik įtariu) - va čia tai tikrai nelabai gražu, jei jau prakalbom apie grožį bendraujant  :)

Ačiū už dėmesį, bet taisyti klaidas gyvenime kartais ir ne vėlu, net jei diskusijos buvo prieš trejetą metų.

Vikipedijoje dirba savanoriai, taigi prašom prisidėti ir rašyti skliausteliuose tarimą likimo broliams nemokantiems skaityti, o ne kažko čia reikalauti. Vikipedijoje žmonės bendrauja kaip lygūs su lygiais dirbantys naudingą darbą, todėl tujinimas nerodo jokio pagarbos ar nepagarbos, o tik skatina bendruomeniškumą, be to atkreipsiu dėmesį, kad pagarbą reikia užsitarnauti, o būdai šaukti "atsipeikėkit" tikrai nesukelia didelės pagarbos. O aiškaus pasiūlymo kaip ir nematau, išskyrus kaltinimus išdavyste, tinginyste ir dar bala žino kuo. Be to, pasiūlymas į kurį tai audringai reaguota yra seniai pamirštas, todėl net neaišku su kuo bandoma diskutuoti.--Dirgela 18:18, 28 rugsėjo 2009 (EEST)

kabutės[redaguoti vikitekstą]

Atsirado keletas straipsnių su kabutėmis pavadinime - reiktų susitarti dėl kabučių vartojimo - ar rašome Kursas "Algoritmai" ar Algoritmai (kursas), "Soliaris" ar Soliaris (klubas). Kokios būtų nuomonės? Man labiau patiktų variantas su skliausteliais. Dirgela 20:05, 22 Bir 2005 (EEST)

Man irgi labaiu patinka su skliausteliais. Kabutės kažkaip labai nesąmoningai atrodo. Negaliu paaiškinti kodėl, bet tiesiog vat, kažką nemalonaus joms jaučiu. Be to, jei kalba apie tikslumą, tai kabutės neneša informacijos, nors visai pageidautina, kad, esant pavadinimo nevienareikšmiškumui, būtų ir papildoma informacija, konkretizuojanti aprašomąjį dalyką. Todėl ir iš praktinės pusės skliausteliai atrodo geriau. Na, jau nekalbant apie šiaip nusistovėjusią tvarką... --Tractor 20:24, 22 Bir 2005 (EEST)
Sutinku, skliausteliai tikrai geriau bei įprasčiau. Knutux 21:21, 22 Bir 2005 (EEST)
Palaikau --Igor 15:35, 2009 liepos 10 (EEST)
Nė velnio! Parašymas Algoritmai (kursas) nieko nesako. Kas tie algoritmai? Kas tas kursas? Kas tas Algoritmai (kursas)?

O jei parašyta Kursas "Algoritmai", visiškai suprantama, kad kalbama apie kursą, kurio pavadinimas "Algoritmai". Ir jeigu kažkam labiau patinka vienaip ar kitaip, dar nereiškia, kad tai yra teisinga pagal daugiaamžes lietuvių kalbos tradicijas. Kabutės kaip tik labai konkrečiai nurodo pavadinimą. Aš - už jas! ---Albinas Borisevičius (albinas.borisevicius@vkontrole.lt).

Mielieji, Prieš pradedant diskutuoti apie lietuviškas kabuties, jums reikėtų prisiminti, kaip jos išvis „atrodo“! Ir kitokių variantų būti negali. Antanas26 05:14, 24 gruodžio 2009 (EET)

klausimai - iš Category:Biografijos[redaguoti vikitekstą]

Kls: Kaip pavadinti ar palikti Angelina Jolie varda ir pavarde ? Pvz biografija gerai as zinau kad ji yra Andzelina gal lietuviskai bet kaip skambetu jos pavarde? Atlantas (P.S. is darbo rasau, idomus dalykas prisijungti mygtukas dingsta? kas cia per velnias tikiuosi kad taip tik darbo vieoje, o namie bus normaliai, gal cia koks bugas ar ka ? :) )

rašyk straipsnį originalo kalba, juk ir VLKK rekomenduoja moksliniuose tekstuose taip naudoti, nenusistovėjusiems vardams labai tinka. Bet straipsnyje gerai būtų vistiek lietuvišką variantą skliaustuos parašyti - gal Džoli? Nors skamba nekaip :) Knutux 7 Liepos 2005 15:24 (EEST)

Ok taip ir darysiu, dekui.. beje dar vienas is vardinimu klausimelis kaip pvz uzvardintinti Neptunas (ta prasme romenu dievas berods cia taip tik pwz) kaip "Neptunas (dievas)" ar "Neptunas (mitologija)" ar kaip kitaip? Atlantas 7 Liepos 2005 16:54 (EEST)

Na dėl šito tai nežinau, aš tai visad blaškausi su tais skliausteliuose rašymais, nuosekliai niekaip nesigauna. Kažkaip labai skirtingai visi rašo, be to ir linksnius skirtingus vartoja (vieni rašo kažkas (mitologijoje), kiti kažkas (mitologija). Čia reiktų nusistatyti gaires kažkaip. Knutux 7 Liepos 2005 17:04 (EEST)

Nu visdėlto turėtų būti vardininkas, visur, man atrodo. Atlantas 7 Liepos 2005 19:35 (EEST)

Na man irgi mieliau vardininkas, bet yra straipsnių su ne vardininku - Polimorfizmas (programavime), Registras (procesoriaus) ir dar keletas, tai reiškia yra manančių ir kitaip. Knutux 8 Liepos 2005 07:19 (EEST)

VLE taisyklės[redaguoti vikitekstą]

Kaip ir žadėjau, surašysiu naudingesnes VLE taisykles, gal bus ką mums iš ten pasimokyti. knutux 18:10, 15 Gruodžio 2005 (EET)

Antraštė
antraštė - tiksliausias, aiškiausias, trumpiausias, žinomiausias, populiariausias aprašomo objekto pavadinimas. Pavadinimas trumpinimas iki vieno žodžio, jeigu aprašomasis objektas pagal jį lengvai surandamas ir visiškai suvokiamas. Dažniausiai praleidžiamos šios pavadinimo dalys: bendrinis žodis, pradiniai žodžiai Valstybinis, Lietuvos, garbės vardai, žodžiai, rodantys objekto pavaldumą. Tikriniai vardai pradedami didžiąja raide, abreviatūros rašomos didžiosiomis raidėmis.
Metrika
Be antraštės metriką sudaro: priešantraštis, antraštės tęsinys, jos originalo arba svetimkalbė forma (kai antraštė ne lietuvių kalba - jos vertimas į lietuvių kalbą), kai kurių mokslinių terminų lotyniškas atitikmuo, etimologijos aiškinimas, kvalifikatorius, sinonimas, biografiniuose straipsniuose - asmens vardas (vardai), gimimo (krikštijimo), mirties (palaidojimo) datos ir vietos (vardininko linksniu; originalo forma be galūnės). <..>
Kai straipsnio antraštėje yra autentiškai parašytas kitos kalbos tikrinis vardas, po antraštės skliaustuose kitokiu pusjuodžiu šriftu pateikiama sukirčiuota antraštė su lietuviška to vardo forma, pvz. Aalen (Ãlenas), Aacheno kongresas (Ãcheno kongresas). Kai straipsnio antraštėje yra adaptuotai (tranbskribuotai) parašytas kitos kalbos tikrinis vardas, po antraštės skliaustuose pateikiama antraštė su autentiškai arba tarptautine perraša parašytu tikriniu vardu, pvz., Aliãskos kalnaĩ (alaska Range), Abasìdai (‘Abbāsid)
Antraštės sinonimai pateikiami po antraštės (po suskliaustų antraštės papildinių) kitokiu pusjuodžiu šriftu ir išskiriami kableliais (biografiniuose straipsniuose prieš gimimo ženklą kablelis nededamas). Tai - ankstesnė aprašomojo pavardė, populiarus slapyvardis, visas arba oficialus objekto pavadinimas (jeigu antraštė - sutrumpintas pavadinimas), sutrumpintas pavadinimas (jeigu antraštė - visas arba oficialus pavadinimas), ankstesnis pavadinimas.
Kai antraštė yra bendrinis keliareikšmis terminas, po jos skliaustuose šviesiu šriftu gali būti pateiktas kvalifikatorius (patikslinimas, kuriai sričiai priklauso terminas); dažniausiai pateikiamas lizdo straipsnių pradžioje.
Biografiniuose straipsniuose po pavardės ir vardo (vardų) rašomas asmens gimimo (jeigu nežinoma - krikštijimo) ženklas *, data ir vieta (vardininko linksniu), po to - mirties (jeigu nežinoma - palaidojimo) †, data ir vieta (vardininko linksniu); jeigu mirties ir palaidojimo vietos skiriasi skliausteliuose nurodoma ir palaidojimo (ne perlaidojimo) vieta. Datos rašomos naujuoju stiliumi (pagal Grigaliaus kalendorių) be sutrumpinimų m., mėn., d. Lietuvos asmenų biografiniuose straipsniuose vietos lokalizuojamos pagal to metu administracinį teritorinį suskirstymą, ne Lietuvos asmenų - pagal dabartinį (jeigu žinoma). VLE atskirais straipsniais aprašomos vietos nelokalizuojamos.
Apibrėžimas
<..>
Kitų kalbų tikrinių vardų rašymas
<..>

metai[redaguoti vikitekstą]

Kaip vardinsim metus prieš mūsų erą? -101 ar 101 pr.m.e.? Man labiau patiktų pirmas variantas, būtų išlaikytas vienodumas su paprastais metais. Dirgela 06:17, 11 Sau 2005 (UTC)

Man šiaip pastaruoju metu pasidarė priimtinesnis 101 pr.m.e. variantas, nes taip pparasčiau tekste nuorodas dėlioti, (ju -101 tekste nerašysime), bet mačiau keičiami tokie į 101 pr. m. e., tai gal šitaip (su tarpukais) priklauso pagal kalbos taisykles? Knutux 08:29, 2 Lie 2005 (EEST)
tie tarpukai mane labiausiai ir neramina - įtariu, kad daug bus klaidų, kai koks vienas tarpas netyčia atsiras. Dirgela Liepos 2, 2005 20:09 (EEST)
Aš tai čia pagalvojau, kad reiktų išvis nedaryti straipsnių metams (išskyrus XX, XIX ir gal XVIII amžius), daryti tik redirectus į dešimtmečius (XIII-XVIII amžiais) ar šimtmečius (iki XIII amžiaus, taigi ir prieš mūsų erą, vistiek ten nebus įvykių kiekvieniems metams. O redirektus galima daryti 3 rūšių - -100, 1000 pr.m.e. ir 100 pr. m. e.. Jei nėra labai prieštaraujančių, pamėginsiu rytoj sugalvoti atskirus šablonus tokiems apjungtiems dešimtmečiams ir šimtmečiams (manau kad jie turėtų šiek tiek skirtis nuo šio amžiaus dešimtmečių). Knutux Liepos 3, 2005 09:40 (EEST)
Iš principo sutinku, gal tik kiek sudėtingesnę sistemą siūlyčiau: iki 1000 m. daryti tik amžius, po to dešimtmečius (iki XIII a. tiesiog neišskirti šablone Lietuvos), iki 1700 m. Po to būtų pamečiui. Jei kas rašytų apie metus anksčiau nei 1700 galėtų būti tik su supaprastintu šablonu, su mintim, kad tai nera "propaguojama" ;)Dirgela 3 Liepos 2005 19:35 (EEST)
Ok, mėginsiu tada pritaikyti šablonus tokiems atvejams ir vėliau aprašysiu konkrečiau vardinimo taisyklėse. Knutux 4 Liepos 2005 07:51 (EEST)

Man kelia abejonių dabar galiojanti tarka visus straipsnyje paminėtus metus paversti nuorodomis. Kiekvienais metais (ypač XX a.), turėtų palaipsniui susikaupti tūkstančiai įvykių. Dauguma tų įvykių niekaip nesusiję su straipsnio objektu. Į susijusius įvykius nueinama ne per metų nuorodą, bet per tiesioginę nuorodą į įvykį. Tas pats sakytina apie dienas. Nuoroda į dienos straipsnį menkavertė. Kaip ir pats dienos straipsnis, vardinantis skirtingų epochų tos dienos įvykius. Siūlau palikti nuorodas į epochas, tokias kaip Akmens amžius ar Renesansas. O datas paversti į dienos nuorodą, pavyzdžiui, 2002-02-02. --Mykolas OK 16:00, 15 Vasario 2006 (EET)

Nemanau, kad šiuo metu yra būtinybė daryti tokius straipsnius. Yra daugybe metų straipsnių beveik tuščių, dar pildyk ir pildyk. --Atlantas 19:24, 15 Vasario 2006 (EET)
Tam tkra prasme metų, dienų straipsniai nėra integrali enciklopedijos dalis, nes jie nėra straipsniai įprastine prasme, o tik įvykių sąrašas. Taip pat matyt tiesa, kad nėra prasmės visus metus paversti nuorodomis. Dienos įvykiai man visai smagiai atrodo pirmame puslapyje. Dirgela 09:23, 16 Vasario 2006 (EET)
Kažkokia čia labai hipotetinė problema sprendžiama - pirmiausia tūkstančių įvykių dienų ir metų straipsniuose neprisikaups, nes daugėjant įvykių, bus keliama kartelė ir liks tik svarbiausieji, o prireikus, bus sukurti straipsniai 2006 m. kultūroje, 2006 m. sporte ir pan; antra - dauguma konkrečios dienos straipsnių bus apytuščiai ar visai tušti, be to sunkiai pasiekiami (dabartiniai metų ar dienų straipsniai yra vertingi dėl savo pasiekiamumo, kuris atsiranda dedant nuorodas į metus ir dienas). knutux 14:38, 16 Vasario 2006 (EET)

klausimas - dėl Olimpinių žaidynių[redaguoti vikitekstą]

Laba diena, visiems. Sveikinimai nuo naujoko. Noriu pasitarti (sulaukti patarimo) dėl vardinimo. Dabar jau kaip ir metas aprašyti Turino olimpiadą, daugiau akcentuojant lietuvių pasirodymą. Kiek žiūrėjau, tokių konkrečių straipsnių nėra. Aišku, niekada nevėlu bus aprašyti ir kitas žaidynes (Tiek žiemos, tiek vasaros). O straipsnio pavadinimas bus pavyzdys visai serijai...

Vieni iš geresnių (mano galva) pavadinimų:

  • Žiemos olimpiada Turine - 2006
  • Žiemos olimpinės žaidynės 2006

Kiti variantai:

  • 2006 Turino žiemos olimpiada
  • XX žiemos olimpiada (Turinas)

Ir pan.

Man kebliausias klausimas - įjungti miestą į pavadinimą, ar ne. Olimpiada ar Olimpinės žaidynės. Romėniškas eilės numeris, ar (labiau orientuojantis) metų skaičius. Jei surašyt maksimaliai viską, tai pavadinimas ilgokas bus... Kaip manot?. Cajetonas 17:49, 24 Vasario 2006 (EET)

Manau kad miesto į pavadinimą nereikėtų, kaip ir kitur, reiktų vadovautis taisykle "trumpiausias vienareikšmis pavadinimas", taigi užtektų 2006 žiemos olimpinės žaidynės ar XX žiemos olimpinės žaidynės (man labiau patinka variantas su metais, nes pagal juos lengviau orientuotis nei eilės numerį). knutux 19:12, 24 Vasario 2006 (EET)

taisyklių tvirtinimas[redaguoti vikitekstą]

Ar reikėtų pažymėti šias taisykles kaip privalomai taikomas senaties tvarka ar surengti atskirą balsavimą? Dirgela 09:40, 5 Kovo 2006 (EET)

Pavadinimuose žodžiai didžiosiomis raidėmis[redaguoti vikitekstą]

Nėra nusistatyta taisyklė dėl žodžių vien didžiosiomis raidėmis naudojimo pavadinimuose. Šiuo metu taisyklėse tėra skyrelis Didžiosios raidės - tik pirmajame žodyje (iš tikro, pagal skyriaus turinio prasmę, turėtų būti „Iš didžiosios raidės - tik pirmas žodis“).

Dabar iškilo problema, kaip elgtis, kai norima atskirą žodį pavadinime parašyti vien didžiosiomis raidėmis, tarkime Organizacija EŽYS. Tą taisyklę reiktų tiksliai apibrėžti ir patvirtinti. --JonasS 09:46, 23 Kovo 2006 (EET)

vietovardžiai[redaguoti vikitekstą]

Skyrelis "Vietovardžiai" kol kas nelabai pilnas - trūksta tikslinimo taisyklių. Reiktų tikriausiai parašyti, kad lietuviškoje Vikipedijoje netinkamas angliškas vardijimas ("Vilnius, Lietuva"), kas ir kokiu linksniu rašoma skliaustuose (taisyklę galėtų parašyti tie, kas dažniausiai kuria ežerų/gyvenviečių straipsnius ir disambig). knutux 09:51, 21 Rugpjūčio 2006 (EEST)

Neegzistuojančios nuorodos[redaguoti vikitekstą]

Taisyklėse neturėtų būti neegzistuojančių nuorodų, tiek pavyzdžiuose, tiek kitur... --JonasS 09:54, 21 Rugpjūčio 2006 (EEST)

asmenvardžiai[redaguoti vikitekstą]

Dabar taisyklėse rašoma - "Populiariems vardams gali būti daromi nukreipimai iš sulietuvinto pavadinimo į pavadinimą originalia rašyba, pvz., iš Džordžas Bušas gali būti daromas nukreipimas į George Bush." Tačiau paspaudus ant tų nuorodų paaiškėja, kad viskas atvirkščiai - pagrindinis straipsnis yra Bušas, o Bush - tik redirektas :( Nevidonas 15:59, 2007 Balandžio 3 (EEST)

Miestų pavadinimai[redaguoti vikitekstą]

Pastebėjau, kad atsiranda makalynės miestų. Pvz. straipsnyje Kalvadosas (departamentas) minimas miestas "Kenas", straipsnyje "Žemutinė Normandija" - miestas "Kanas". Abiem atvejais kalbama apie tą patį miestą "Caen" (tariama "Kan"). Straipsnis "Kanas" aprašo miestą Nigerijoje (Kano).

Visuotinė lietuviškoji enciklopedija miestus (išskyrus valstybių sostines ir tvirtai įsigalėjusius lietuviškus pavadinimus) pateikia originalo forma, šiuo atveju - Caen. Gal ir Vikipedijai reikėtų sekti šiuo pavyzdžiu - būtų paprasčiau, ir iš Caeno nepadarytume Barbės draugo Keno :) Nevidonas 16:05, 2007 Balandžio 3 (EEST)

Apie VLE čia ne visai teisybė - tradiciškai nusistovėjusiems vietovardžių pavadinimams jie naudoja tradicines formas, kitiems vietovardžiams ne originalią formą, o sugramatintą (t.y. originalą su lietuviška galūne) beigi pateikia adaptuotas formas specialiuose prieduose. Jei Vikipedija taikosi į mokslinę literatūrą, reikėtų ir mums naudoti sugramatintą formą, galbūt šalia pateikiant ir adaptuotą (skliaustuose), tačiau pagrindinė bėda, kad jau nusistovėjo adaptuotų vietovardžių naudojimo tradicija, dėl to dabar gana sunku tą tradiciją pakeisti (nes gausis vieni straipsniai vienokiu stilium, kiti kotokiu). knutux 08:06, 2007 Balandžio 4 (EEST)

Atkelta: Net ir nežinau kur kreiptis - aš noriu inicijuoti wiki bendruomenės diskusiją dėl Airijos vietovardžių rašybos lietuviškai. Šiuo metu vietovardžių lietuvinimas vyksta chaotiškai ir klaidingai. Daugelis žmonių mano, kad pritaikius anglų kalbos skaitymo taisykles angliškiems vietovardžių pavadinimams gaus teisingą rezultatą - tačiau jie nesupranta, kad angliški pavadinimai 99% atveju yra iškraipyti airiški pavadinimai, todėl jie skaitomi nestandartiškai. Vienas baisiausių, nevykusiu lietuvinimų yra Mayo grafystė - (liet. Majus). Šis pavadinimas yra kilęs iš airių Maigh Eo ir yra tariamas (tame tarpe ir angliškai) su kirčiu antrame skiemenyje, taigi galutinės raidės -o pavertimas lietuvišku -jus yra ne tik esminis pavadinimo iškraipymas, tai tiesiog klaida. Taikant tiesingą lietuvinimą, pavadinimas turėtų būti nelinksniuojamas Majò (kaip prancūziškos pavardės besibaigiančios -o), arba pridedant -jus jau po šaknies, t.y. Majòjus. Čia tik vienas pavyzdis. Beveik nėra nė vieno airiško pavadinimo, kuris būtų teisingai sulietuvintas (neskaitant trivialių kaip Korkas). Tikiuosi, kad galima bus pradėti diskusiją šia tema. Šiuo metu daug mūsų tautiečių gyvena Airijoje, todėl aš manau kad Airijos vietovardžiui taisyklingas lietuvinimas yra ypatingos svarbos reikalas. (Ir nereikia prisidengti VLKK nutarimais - ši komisija šiuo klausimu yra visiškai nekompetetinga, nes maža komisijos narių dalis iš vis moka angliškai, o tuo labiau neturi žalio supratimo apie tai, kuo anglų kalba Airijoje skiriasi nuo anglų kalbos Anglijoje). Goidelas

Jei nėra šaltinio (realiausi kandidatai - VLKK, Europos vietovardžių žodynas), nėra ko ir pradėti tų diskusijų, nes Vikipedija ne vieta išradimams, čia skelbiama tik patikimuose šaltiniuose publikuota informacija (tas pats galioja ir pavadinimams), net jei jums nepatinka tie pavadinimai (tokiu atveju visad galima kreptis į tuos pačius VLKK ir argumentuotai prašyti patikslinimo). knutux 17:15, 2007 rugsėjo 25 (EEST)
VLKK nėra sunorminusi visų Airijos miestų pavadinimų, tačiau straipsniai kuriami jau dabar ir kiekvienas autorius savo nuožiūra lietuvina pavadinimus (dažniausiai klaidingai). Aš siūlau sisteminį požiūrį, tačiau adminams turbūt labiau patinka nesamonės kaip Majus, Droeda ir panašiai. Tokiu atveju siūlau kol nėra oficialiai sulietuvintų pavadinimų reikalauti iš visų rašančiujų išlaikyti originalų pavadinimą tik pridedant lietuvišką galūnę. Goidelas
Tie tariami "adminai" čia nieko nesprendžia (nebent kaip eiliniai redaktoriai), daugiau tik prižiūri tvarką. O tvarka (siekiant vengti subjektyvumo) yra paprasta - tokiems dalykams reikia šaltinių, o ne nuomonės, nes dabar vienas žmogus galvoja kad gerai lietuvinti pagal anglų kalbą, kitas - kad reikia palikti airių originalą, o trečias - kad lietuvinti pagal airių tarimą (tai yra subjektyviai, nes kaip jau buvo minėta rodos Alsterio aptarimuose, tų tarimų nėra vienas). Tačiau bet kuriuo atveju aš neturiu nei noro, nei kompetencijos apie tai ginčytis, geriau šią diskusiją perkelti į vardijimo taisyklių puslapį. knutux 17:36, 2007 rugsėjo 25 (EEST)
Mano pasiūlymas yra sukurti naują wiki projektą, kur būtų sulietuvinti visų didesnių Airijos miestų pavadinimai. VLKK to dar nepadarys kelerius metus, o jau dabar yra kelios dešimtys straipsnių apie Airijos miestus. Bendros taisyklės mums nekiek nepadėda, nes jose parašyta "Lietuvoje paplistusi forma". Be "Dublino" ir "Korko" manau jokia forma nėra paplitusi šiuo metu jokiam kitam miestui. Goidelas
Vikiprojektą visad galima kurti, taip pat galima rinkti ir tariamai "teisingų" pavadinimų sąrašą, bet formaliai prieš tokiu sąrašu naudojantis reiktų patvirtinimo iš VLKK, kad sąrašas teisingas. Be to, negalima pamiršti ir Europos vietovardžių žodyno, kuriuo reiktų remtis kur tik yra pavadinimai. knutux 18:00, 2007 rugsėjo 25 (EEST)
Naudotis sąrašų, kuris bus sukurtas diskusijų keliu reikės "VLKK patvirtinimo", užtat dabar kiekvienam rašyti bet ką, bet kąip - pritarimo nereikia? Kas klausė VLKK ar "Drogheda" lietuviškai yra "Droeda"? Yra koks nors pritarimas iš VLKK? Arba kad "Mayo" yra "Majus"? Goidelas
Teoriškai visais atvejais, kai nėra tradicinio pavadinimo arba pavadinimas nėra paminėtas rimtam šaltinyje (tam pačiau Europos vietovardžių žodyne), reiktų keisti straipsnių pavadinimus į originalo kalbą. Tačiau Airijoje kiek suprantu yra dvi oficialios kalbos, tai dar reikia nuspręsti kuris pavadinimas "originalesnis". knutux 07:36, 2007 rugsėjo 26 (EEST)
O kaip elgtis tais atvejais kai lietuviškas variantas nei į tvorą, nei į mėtą, nepanašus nei į airių, nei į anglų variantą, o yra kažkieno savivalė? "Droeda" angliškai yra "Drogheda", airiškai "Droichead Átha" - abiem atvejais tarp "o" ir "e" yra priebalsis [h]. Kokių bus pasiūlymų? Goidelas
O kodėl reikia būtinai kažką daryti? Jei yra toks pavadinimas naudojamas kitur, tai galima naudoti ir čia, juk negalima sakyti kad neatitinka perrašos į lietuvių kalbą taisyklių, jei tokių taisyklių dar nėra. Be to, ne tik airių miestų pavadinimai lietuvių kalba kartais yra visai nepanašūs į originalą (tradicinės formos). knutux 07:27, 2007 rugsėjo 27 (EEST)
Šiaip tai geriausia yra pasikliauti rusais ar lenkais, o ne kažkokiom VLKK. Jie adaptuoja žodžius pagal tarimą, mum belieka pridėti galūnę kur reikia. Ir niko čia blogo, kad pavadinimai yra pagal anglišką, o ne airišką tarimą. Hugo.arg 09:26, 2007 rugsėjo 27 (EEST)
Lenkai labai dažnai nelenkina, o rusiškas perrašymas tikrai labai sveikas daugeliu atveju, net lyginant su VLKK kurie netaiko jokių aiškių taisyklių.--Dirgela 21:55, 2007 rugsėjo 27 (EEST)
Manau tais atvejais, kai nėra aiškių šaltinių ir lietuvinimas ginčytinas turi būti paliekami originalūs pavadinimai, kitaip pats lietuvinimas tampa išradinėjimu. Problematiškiau tai, kad Airijos atveju daugelis pavadinimų turi skirtingus angliškus ir airiškus pavadinimus - kuris turėtų būti naudojamas? Tai, kad airiškas "originalesnis" nei kiek neįtikina - daugeliu atvejų angliška forma turbūt būtų teisingiau kaip pagrindinė.--Dirgela 21:23, 2007 rugsėjo 27 (EEST)

intuicija...[redaguoti vikitekstą]

Jei vardas turi kokių nors specifinių diakritinių ženklų - pageidautina padaryti nukreipiamąjį straipsnį su intuityviausia vardo forma be šių ženklų, pvz., straipsniui Lech Wałęsa sukurti nukreipimą Lech Valesa.

kas ta intuityviausia vardo forma?
Ta forma, kuri pirmiausiai šauna į galvą :) . O šiaip tai pavyzdys labai gerai parodo, kad tai forma, kurioje raidės su spec.ženklais pakeistos panašiomis lotyniškomis. knutux 07:52, 2007 Vasario 2 (EET)
Taip pat nukreipti ir iš Lech Valensa. --Mykolas OK 22:04, 2007 Gegužės 8 (EEST)

Balsavimas (4-1)[redaguoti vikitekstą]

Pagal galiojančią taisyklių priėmimo tvarką prašau pasisakyti dėl šių taisyklių skelbimo oficialiomis. Balsavimas baigtas - Taisyklės oficialios.

  • --Dirgela 14:21, 2007 Liepos 10 (EEST)
  • knutux 16:33, 2007 Liepos 15 (EEST)
  • --Qwarc 17:21, 2007 Liepos 15 (EEST)
  • Vpovilaitis 18:45, 2007 Liepos 25 (EEST)

Prieš

  • Hugo.arg 18:53, 2007 Liepos 25 (EEST) Kol kas irgi prieš, nes nėra griežto nutarimo, kad vietovardžiai rašomi tik lietuviškai (išskyrus gal kaikurias išimtis, pvz. Okeanijos salas). Hugo.arg 18:53, 2007 Liepos 25 (EEST)

komentarai

  • Pastraipoje Wikipedia:Vardinimo_taisyklės#Did.C5.BEiosios_raid.C4.97s pirmame sakinyje reikėtų arba nuimti skliaustelius, arba perfrazuoti. --Mea 16:54, 2007 Liepos 15 (EEST)
  • Pritarčiau, tačiau į vienaskaitos išimtis neįtraukta daug atvejų. Kaip subkultūrų pvz. pankai, kitų objektų grupių (nebūtinai tautų), pvz. mitologinės grupes (pvz. Graikų dievai ir t. t.) nepatenka į apibrėžimą ir pan. --Atlantas 17:07, 2007 Liepos 15 (EEST)
    • Ten prie tautinių prirašiau ir socialines grupes, nes mintis ta ir buvo.--Dirgela 07:21, 2007 Liepos 24 (EEST)
  • Dėl vietovardžių neaiškiai parašyta. Reiktų užtvirtinti, kad naudojami tik lietuviški pavadinimai, jokių originalių ar sugramatintų versijų. Hugo.arg 20:44, 2007 Liepos 16 (EEST)
    • O ką daryti, kai lietuviškas oficialus pavadinimas tiksliai nėra žinomas? Ar galima panaudoti originalo kalba kažkaip tai pažymint? Pvz.: Baltic advisory council, Delhi?--Vpovilaitis 20:51, 2007 Liepos 16 (EEST)
  • Dėl Skaitytojo pastabos apie asmenvardžius, nesutikčiau. Tarkim jūs vadintumėtės Rytis Koksnorskas, o angliškoje vikipedijoje jus įvardintų Reetis Coxnorskus, ar vis dar manytumėte, kad taip turėtų būti? --Mea 15:41, 2007 Liepos 22 (EEST)

Nematau cia jokios problemos. Rusu, arabu, hebraju, kinu ir daug kitu Vikipediju mano vardas kaip ir kitu lietuviu butu transliteruojamas. Tiesiog anglu kalboje yra didelis neatitikimas tarp uzrasymo ir tarimo, todel ten taip niekada nebuvo iprasta. Net transliteravus i anglu kalba daugybes vardu tarimas butu neaiskus. Jie net tarimui nurodyti del to naudoja atskira rasta, o ne transliteruoja. Transliteravimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, anksciau Lietuvos gyventojai daznai save vadindavo skirtingais vardais priklausomai nuo to, kuria kalba tuo metu rase. Valancius, Romeris ir daugybe kitu

  • Sveiki, skaitau Vikipedija kartais bet siaip retai redaguoju, tikiuosi čia klaidu nepadarysiu. Balsuoju "pries" nes yra netvarka su asmenvardzių taisyklemis. Nemanau, kad teisinga vartoti originalo forma esant lotynu pagrindo rastui. Is tikruju visos tautos turi skirtingas rasto sistemas - turi papildomu simboliu ir/arba tie patys simboliai skirtingai tariami (J ispanui yra CH, anglui DŽ, prancuzui Ž). Rasymas Džordž Buš vietoj George Bush nera kazkoks vardo vertimas, o tokia pati transliteracija, kaip ir is kirilicos ar kitu rastu. Lietuviu raste neasantys simboliai pakeiciami taip pat skambanciais esanciais, skirtingai tariami simboliai pakeiciami. Rastas yra priemone kalbai uzrasyti. Kaip rasoma originalo kalboje yra papildoma informacija, ji turi buti pateikiama skliausteliuose (ir nesvarbu, lotynisko pagrindo rastas ar ne), o siaip vartojamas transliteruotas variantas, kaip ir su vietovardziais bei tarptautiniais zodziais. Si taisykle is esmes pripazistama kitoms rasto sistemoms, nes suprantama, kad ten mazai zmoniu teisingai moketu perskaityti, taciau juk ir su dauguma lotynu pagrindo rastus naudojanciu kalbu taip yra. Maza tikimyube, kad nemokantis angliskai zmogus teisingai perskaitys angliskus vardus. Dar anglu kalba daug kas moka, bet lotynu pagrindo rastais uzrasomu kalbu yra tukstanciai. Ziurint i lietuviska spauda ir leidinius, egzistuoja abu variantai (Lietuvos ryte vienaip, Vakaro ziniose kitaip; knygu dauguma transliteruoja) todel negalima pasakyti, kad kazkuris vyrauja. Del transliteracijos nedarymo jau teko bunant Lietuvoje per zinias isgirsti sakant "Hugo Chavezas", "Kim Jong Ilas". Vienas pagrindiniu argumentu uz netransliteravima yra politinis, kadangi taip buvo daroma tarpukariu, o transliteravima ivede sovietai. O kaip dar su maziau zinomais asmenim. Labai atsiprasau, kad nenaudojau lietuvisku raidziu - tiesiog gyvenu Airijoje, nera tvarkykles, tenka atskirai kopijuoti, velai pastebejau si balsavima. -- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo Skaitytojas (aptarimasindėlis)
    • Enciklopedijose dabar priimta rašyti originalius vardus.--Dirgela 07:23, 2007 Liepos 24 (EEST)

Jokio oficialaus privalomo sprendimo nera, autoriai sprendzia. Vikipedijai nebutina sekti VLE, kur sprendimas buvo priimtas didele dalimi del politiniu priezasciu.

Privalomo sprendimo nėra, tačiau yra VLKK rekomendacija - o tai tikrai nėra sekimas VLE. knutux 08:38, 2007 Liepos 25 (EEST)

Dėl santrumpų-abriaviatūrų naudojimo[redaguoti vikitekstą]

Neapibrėžta ar galima naudoti pavadinime santrumpą-abriaviatūrą, jei ji įeina į oficialų šio objekto, kuris yra vardinamas pavadinimą? Pvz. Mokėjimo sistema LITAS-RLS.--Vpovilaitis 20:46, 2007 Liepos 16 (EEST)

Metų naudojimas kategorijų ir straipsnių pavadinimuose[redaguoti vikitekstą]

Naudotojo Atlanto aptarime buvo iškeltas klausimas dėl to, ar metus aprašančių kategorijų pavadinimuose reikia naudoti "m." ar nebūtina. T.y. ar 2002 metų filmus aprėpiančios kategorijos pavadinimas turėtų būti "2002 filmai" ar "2002 m. filmai". Šiuo metu dauguma kategorijų ir straipsnių su metais pavadinime yra be "m.", bet tai prideda nevienareikšmiškumo ir nelabai atitinka lietuvių kalbos taisykles. Todėl siūlau taisyklių pakeitimą, kuris apibrėžtų, kad bet kokio puslapio (straipsnio ar kategorijos) pavadinime naudojami metai būtų rašomi skaitmenimis pridedant "m." (t.y. straipsnis apie 2005 metus vadintųsi "2005 m.", apie 2008 metų olimpiadą "2008 m. vasaros olimpinės žaidynės", kategorija apie 2002 m. sukurtus filmus - "2002 m. filmai" ir t.t.). Taigi, kaip ir numatyta taisyklių pakeitimo taisyklėse, pateikiu pasiūlymą svarstymui, o vėliau gal bus prieita ir iki balsavimo. knutux 09:18, 2008 balandžio 23 (EEST)

Balsavimas (pabaiga 2008 m. gegužės 7 d., 23:38)[redaguoti vikitekstą]

Už kategorijų keitimą

  • Visiškai su tuo sutinku, jau seniau norėjau šito. – Andrius // 16:05, 2008 balandžio 23 (EEST)
  • Tai reikalinga ir teisinga. Kuo tiksliau pavadinsi tuo aiškiau bus--Qwarc 08:25, 2008 balandžio 24 (EEST)
  • Už - nors ir reikia pavadinimus daryti kiek įmanoma trumpesnius, bet taip pat reikia, kad jie būtų vienareikšmiški ir taisyklingi, taigi "m." reikalinga. knutux 08:49, 2008 balandžio 24 (EEST)
  • --Dirgela 06:32, 2008 balandžio 25 (EEST)
  • Už - turim laikytis tvarkos ir lietuvių kalbos normų.--Siggis 18:53, 2008 balandžio 26 (EEST)
  • Už. - Bet reikia neužmiršti pakeisti ir nuorodas. Vpovilaitis apt. 21:41, 2008 balandžio 26 (EEST)

Prieš kategorijų keitimą

  • Prieš, kadangi tai praktiškai nereikalinga, tik be reikalo prailgintų pavadinimus. Keistai skamba tos lt. taisyklės, čia juk ne sakiniai ar koks tekstas, o pavadinimas, kuris jei yra pakankamai aiškus, tai ir nereikia papildomų tikslinimų. Praktiškai pamąstykime, ar kam bus lengviau rasti reikalingą straipsnį (kai kur juk praleisim rdr) ir ar nuo tuo taps kategorija aiškesnė? Juk Ne, todėl man nesuprantama kam "apsunkinti" kategorijų pavadinimus nereikalingai žodžiais, nors ankščiau (ir dar dabar) lyg ir buvo stengiamasi, kad kategorijų pavadinimai būtų kuo įmanoma trumpesni ir tuo pačių aiškūs, kaip, manau, dabartiniu atveju ir yra. --Atlantas 23:33, 2008 balandžio 23 (EEST)
  • Prieš. Pritariu Atlanto nuomonei. * Hugo ¿díme? 23:38, 2008 balandžio 23 (EEST)

Komentarai

Atlantui: Tokiu pačiu principu vadovaujantis daug ką galima išmesti iš teksto - juk visvien lygiai taip pat aišku, tai kam dar apkrauti nereikalingais žodeliais, ilgesnėm (idant būtų aiškiau ir rišliau) sakinių konstrukcijom ir pan. Galima juk viską apskritai surašyti faktų sąrašo principu ir bus trumpa ir "daugumai aišku". Bet juk taip nedarom :) Tai kodėl likęs turinys (pvz., kategorijų pavadinimai) turi kažkokias išimtis? Čia enciklopedija, o lt. kalbos taisyklės nėra kvailos. Galų gale, knutux paaiškintas atvejis netgi logiškas. Ir pridėtas "m." nei "pasunkina" kategorijos pavadinimą, nei jį taip jau pailgina :) – Andrius // 23:40, 2008 balandžio 23 (EEST)

Kaip jau minėjau, tekstas ir pavadinimas nėra tas pats (todėl ir lt. taisyklėmis nereiktų labai remtis), tekstas turi būti išsamus, o pavadinimas kuo aiškesnis ir trumpesnis :). Supranti, kuo daugiau detalių, tuo bus sunkiau pvz., tiesiai parašius pavadinimą nueiti į kategoriją, ir bendrai ją kur nor naudoti kaip nuorodą. Bei niekas nesako (bent aš taip nesakau :) ), kad lt. taisyklės kvailos ..., tik ar jos pagrįstai būtų naudojamos šioje vietoje, tai klausimas ...--Atlantas 17:51, 2008 balandžio 24 (EEST)

Ką daro kitos Vikipedijos: Rusiškoje ru:2008 peradresuoja į ru:2008 год, filmų kategorija - ru:Категория:Фильмы 2008 года; Lenkiškoje - pl:2008, filmų kategorija pl:Kategoria:Filmy z 2008 roku. Suprantama, jei ir šiaip datos rašomos be jokio „m.“ atitikmens (kaip kad angliškai), tai ir kategorijos yra be jo. --Martynas Patasius 23:01, 2008 balandžio 24 (EEST)

Na balsavimas jau baigėsi, rezultatas - taisyklė priimta. Tik bėda, kad šiek tiek nusižengta taisyklių priėmimo tvarkai ir niekur nėra suformuluota konkretaus taisyklės teksto (pagal tvarką pirma turėjo būti išdiskutuotas taisyklės tekstas ir tik nurimus diskusijoms pradėtas balsavimas, dabar gi balsavimas pradėtas vos ne iškart po diskusijų pradžios). knutux 09:04, 2008 gegužės 8 (EEST)

Dėl straipsnių apie metus ir datų rašymo[redaguoti vikitekstą]

Ar nereikėtų dar vienos pataisos, pagal kurią mes nekeičiame paties datų rašymo? Nes pagal naująją versiją ([2]) galima manyti, kad datas reikia rašyti nebe „[[2008]] m. [[gegužės 14]] d.“, o „[[2008 m.]] [[gegužės 14]] d.“ ar net „[[2008 m.]] [[gegužės 14 d.]]“, kas, kiek suprantu, nebuvo siekiama šiuo pasiūlymu. Tad gal reikėtų dar papildyti taisyklę, paminint „Dėl istorinių priežasčių, susijusių su datų rašymu, straipsniai, kurių pavadinimai yra natūriniai skaičiai, turi būti naudojami kaip nukreipiamieji ir rodyti į straipsnius apie metus. Datos straipsniuose rašytinos naudojant nuorodas į šiuos nukreipiamuosius straipsnius.“? Kitas variantas - „Dėl istorinių priežasčių, susijusių su datų rašymu, straipsnių apie metus pavadinimai išimties tvarka rašomi be „m.“.“. --Martynas Patasius 11:33, 2008 gegužės 14 (EEST)

Pilnai sutinku, kad galima papildyti taisyklę, parašant apie nukreipiamuosius metų straipsnius ir rekomenduojamą datų rašymo tekste tvarką (kad "m." ir "d." nebūtų dedami į nuorodas). knutux 12:17, 2008 gegužės 14 (EEST)

dėl metų straipsnių pavadinimų[redaguoti vikitekstą]

Jūs tikrai neskubėkite visko keisti nes dabar jūs iš esmės griaunate nusistovėjusę tvarką ir dar vienas su nieko nepasitaręs--Qwarc 15:56, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)

Kažkur man atrodo buvo balsavimas ir ten tipo nuspresta viską pervadinti su m., bet dalyvavo labai mažai žmonių ir iš jų didelė dalis šiuo metu jau nebeaktyvūs. Nebuvo net normalaus svarstymo, o aš, pvz., visai apie tai sužinojau tik vakar.--Nomad 16:03, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)

Dėl metų straipsnių pavadinimų yra priimtos taisyklės (žr. Wikipedia:Vardinimo taisyklės), todėl nemanyčiau, kad reikia grįžti prie šių taisyklių peržiūros. Kuriant metų straipsnius yra vadovaujamasi šiomis taisyklėmis. --Vpovilaitis apt. 16:10, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)
o va dėl šito niekur net nebuvo balsuota. čia tiesiog vienas vartotojas susigalvojo ir pakeitė todėl šis punktas nelabai galioja, nes aš pvz balsavau už tikslų pavadinimą pvz [2004 metai] nelabai supratau kaip čia viskas pasikeitė --Qwarc 19:37, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)
Tai ir sakau, visi turi visokių nuomonių. Reikia aptarti ramiai ir nuosekliai, ir geriau tą daryti net ne dabar kai daug kas atostogauja, o pvz. rugsėjo pabaigoje. Nebūtina keisti kaip akis išdegus, nepabėgs gi niekas. Neskubu. --Nomad 20:11, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)
Taip, tikrai reiktų palaukti rugsėjo pradžios ir tada persvarstyti, tvarką. Mano nuomone, pilnai rašant "metai" dar blogiau, nes tai jau +7 nereikalingi ženklai :), kurių galima atsisakyti. --Atlantas 20:58, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)

Metų straipsnių pavadinimai[redaguoti vikitekstą]

Siūlau kol kas susilaikyti nuo pervadinimų į vieną ar kitą pusę ir dar kartą aptarti, koks standartas turėtų būti. Aš pats pasisakau už 2008 (ne 2008 m.), argumentus išvardinsiu vėliau po darbo ;) bet realiai rimtų priežasčių daryti su m. nematau --Nomad 15:52, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)

Dėl metų straipsnių pavadinimų yra priimtos taisyklės (žr. Wikipedia:Vardinimo taisyklės), todėl nemanyčiau, kad reikia grįžti prie šių taisyklių peržiūros. Kuriant metų straipsnius yra vadovaujamasi šiomis taisyklėmis. --Vpovilaitis apt. 16:08, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)

tikrai, mes jau kažkur diskutavom šią tema buvo lyg ir sutarta nieko nekeisti--Qwarc 15:54, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)

Taip buvo diskusija, bet buvo patvirtintos taisyklės, kurios visgi kai ką pakeitė. --Vpovilaitis apt. 16:09, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)
Tačiau straipsniai panaudojant botą buvo pervadinti ... į su 2008 m., gal derėtų atkeisti ...
Vis vien 99,9 % nuorodų yra be m. --Atlantas 16:04, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)
Manau tai buvo atlikta pagal patvirtintas taisykles. --Vpovilaitis apt. 16:11, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)

„Patvirtintų taisyklių“ fanams norėčiau atkreipti dėmesį į štai šią knutux pastabą: „Na balsavimas jau baigėsi, rezultatas - taisyklė priimta. Tik bėda, kad šiek tiek nusižengta taisyklių priėmimo tvarkai ir niekur nėra suformuluota konkretaus taisyklės teksto (pagal tvarką pirma turėjo būti išdiskutuotas taisyklės tekstas ir tik nurimus diskusijoms pradėtas balsavimas, dabar gi balsavimas pradėtas vos ne iškart po diskusijų pradžios).“. Jei jau taip norite žaisti patvirtintas taisykles, šį balsavimą derėtų skelbti negaliojančiu. --Nomad 13:51, 2008 rugpjūčio 21 (EEST)

Pilnai sutinku, kad buvo balsavimo taisyklėms, todėl siūlau papildyti straipsnį Wikipedia:Aptarimai dėl pasiūlymų formuluočių pateikimo aptarimų puslapiuose. Žr. --Vpovilaitis apt. 14:34, 2008 rugpjūčio 21 (EEST)
Kas liečia nuorodas be m. tai esant nukreipiamiesiems straipsniams viskas dirba korektiškai. --Vpovilaitis apt. 16:13, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)
Taisykles reiktų peržiūrėti, nes pagal dabartines, palyginus neseniai priimtas, be reikalo ilginami pavadinimai ir sukeliamas nepatogumas rašant kategorijos (ir str.) pavadinimus. Kategorijų pavadinimai turi būti vienareikšmiški ir kuo įmanoma trumpesni, be nereikalingą ženklų. Kadangi tiek visos nuorodos rodo į metų skaičių 2000, o ne į 2000 m. ir visiems aišku, kad nurodoma į metų straipsnį, ne į skaičiaus (skaičiams galima atskirus kurti, nurodant kad tai skaičius). Tai kam kurti tokius straipsnių ir kategorijų pavadinimus, kuriais sunku juos pasiekti ir tam reikalingi redirektai. Gerai, su redirektais pasiekiami lengvai metų straipsniai, bet su kategorijomis taip nėra ir negalima padaryti, o tai sukelia nepatogumus, kurių galima išvengti. Pvz., aš įpratęs ir manau dauguma, parašyti tiesiai kategorijos pavadinimą ir ten nueiti, todėl natūraliai kyla klausimas ką lengviau ir greičiau parašyti: ar „2000 m. filmai“ ar „2000 filmai“, skirtumo juk nėra, visiems aiški pavadinimo prasmė. Ir visiškai nėra prasmės apeliuoti į lietuvių kalbos taisykles, pavadinimai nėra sakiniai, todėl perdėtai jų laikytis visur nebūtina. Kategorijų pavadinimus (ir str.) kuria Vikipedijos bendruomenė, pagal patogumą vartotojams ir ankščiau minėtus kriterijus. Rašant pagal neseniai priimtas taisykles, prisideda 4 nereikalingi ženklai kiekvienoje kategorijoje ..., kam to reikia? Ar kuriant dirbtinius nepatogumus kiek nors prisidėsime prie Vikipedijos plėtros? Akivaizdu, kad ne.
P.S. „kas liečia“ - nevartotinas išsireiškimas ;).
„Išsireiškimas“ irgi nevartotinas :-) Antanas26 07:23, 25 gruodžio 2009 (EET)

--Atlantas 16:30, 2008 rugpjūčio 20 (EEST)

Visiškai sutinku su Atlantu. --Nomad 13:30, 2008 rugpjūčio 21 (EEST)

Asmenvardžiai su nelietuviškais simboliais[redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu yra tokia taisyklė:

Jei vardas turi kokių nors specifinių diakritinių ženklų - pageidautina padaryti nukreipiamąjį straipsnį su intuityviausia vardo forma be šių ženklų, pvz., straipsniui Lech Wałęsa sukurti nukreipimą Lech Valesa.

Man ji atrodo absurdiškai. Kodėl reikia straipsnį vadinti taip, kaip įprastai lietuviška klaviatūra neįmanoma surinkti? Kam tas bereikalingas tarpinis peradresavimo puslapis? Reikėtų iškart užvadinti taip, kaip lietuviška klaviatūra galima surinkti, t.y. nenaudojant joje nesančių simbolių. xwq yra visose klaviatūrose ar bent jau beveik visose, tad šie simboliai pavadinimuose būti gali. Vokiška ss ar kinų hieroglifai – ne. Ką manote? --Nomad 13:36, 2008 rugpjūčio 23 (EEST)

Pilnai sutinku, reiktų iš viso nurodyti, kad straipsnio pavadinime negali būti sunkiai surenkamų ženklų. Minėta taisyklė neturi prasmės, vis vien vargu kas iš lietuvių ieškos straipsnio naudodamas sunkiai surenkamus ženklus. O jei labai reikia galima atvirkščiai padaryti peradresavimą.--Atlantas 14:08, 2008 rugpjūčio 23 (EEST)
Ne, tai arba originalas (su visais "nesurenkamais" lotyniškais ženklais) arba sulietuvintas pilnai. O tarpinis variantas gali būti tik nukreipiančiuoju, nematau kas neaišku. * Hugo ¿díme? 14:30, 2008 rugpjūčio 23 (EEST)
Hugo nėra prasmės palikti su nesurenkamais ženklais, vis vien jų niekas nenaudoja lt. Vikipedijoje, o ir pav. keistai atrodo tiek bendrai, tiek kategorijoje. Tada klausimas kodėl daroma išimtis tokiems ženklams, o japoniški, rusiški verčiami į surenkamus, lot.? --Atlantas 14:42, 2008 rugpjūčio 23 (EEST)

Na čia logikos aišku gal kiek ir trūksta, bet tokia jau tradicija tiek lietuvių, tiek anglų, latvių, lenkų ar bet kurioj kitoj lotynų rašmenimis paremtoj kalboj asmenvardžius, jei jie lotyniški rašyti originaliai (José Cardozo, Lech Kaczyński, Roberto Miguel Acuña...), kadangi toj kalboj tie diakritiniai ženklai yra svarbūs; arba sulietuvinti, be tas galioja tik nelotinyškiem asmenvardžiam ir istoriniams asmenvardžiams (Kristupas Kolumbas, Julijus Cezaris, Hanibalas, Aristotelis...). Tą patį gali ir VLKK pasiskaityti. * Hugo ¿díme? 15:05, 2008 rugpjūčio 23 (EEST)

Ar VLKK tiesiogiai atsakinga už straipsnių vardinimo tvarką galiojančią Vikipedijoje? Tai sprendžiam mes, nereikia tai daryti vien dėl to, kad tai daro kiti ;). O kadangi tam nėra rimto pagrindo ir tai galimai tik gali sukelti nereikalingus klausimus ar net nepatogumus vartotojams, tai kam taip daryti ..., galima palikti ir rdr. --Atlantas 15:13, 2008 rugpjūčio 23 (EEST)

Sutinku kad VLKK nesprendžia, bet nereiktų daryt kažkokios naujos tvarkos, juolab, kad ši tvarka jau įprasta ir neverta vietoj tvarkingų originalų įvedinėti kažkokius surogatus ir kelti bereikalingą painiavą. * Hugo ¿díme? 15:20, 2008 rugpjūčio 23 (EEST)

Jokios čia painiavos nėra. Tiesiog rašo visi lietuviškais simboliais. Neužmeskime šio klausimo. Kad kažkokia tvarka jau yra priimta, tai dar nereiškia, kad ji yra geriausia. Kokia kitų nuomonė? --Nomad 07:09, 2008 rugsėjo 16 (EEST)
Aš tai siūlyčiau neišradinėti problemos - jei jau trūksta raidžių klaviatūroj, tai rink be jų ir per redirect papulsi, yra gi tautiečių Anglijoj neturinčių lietuviškos klaviatūros, tai ką - imsim šveplai rašyti?--Dirgela 06:41, 2008 rugsėjo 18 (EEST)
Tautiečiai Anglijoje nėra tiek svarbūs kiek tautiečiai Lietuvoje. Kita vertus, tuomet neaišku, kodėl kiricila rašomi vardai pas mus „konvertuojami“? --Nomad 11:55, 2008 spalio 19 (EEST)
Vis vien aš lieku prie to, kad čia lietuviška Vikipedija ir tik lietuviškos raidės turi būti naudojamos straipsnių pavadinimuose. Dabar yra tikras chaosas rusų konvertuojami į lt arba anglų, ispanų ne, kiniečių, japonų angliškai rašomi .... Darom visus vienodai lietuviškai, o iš originalių pavadinimų (tik tos kalbos, pvz., iš kinų į lt., ir pan.) tik rdr, užsieniečių patogumui. Dėl argumento, kad anglam bus sunkiau, 'Windows'uose ar kitoj OS galima nusistatyti lt., be jokių sunkumų (tuo labiau jei bus rdr iš originalų, todėl jokio skirtumo).--Atlantas 12:16, 2008 spalio 19 (EEST)

Manyčiau, kad redirektas Lech Walesa yra logiškiausias ir pakankamai intuityvus. Jis surenkamas bet kokia lotyniško pagrindo klaviatūra. CD 12:02, 2009 liepos 10 (EEST)

Nesupratau[redaguoti vikitekstą]

Kodėl be diskusijos bei balsavimo yra vienašališkai keičiamos taisyklės? --Vpovilaitis apt. 08:43, 2008 spalio 17 (EEST)

Nekeičiama, tik atmetas negaliojantis pakeitimas (kadangi už tą pakeitimą buvo nubalsuota ne pagal tvarką), atrodo Atlantas tai jau sakė. --Nomad 11:54, 2008 spalio 19 (EEST)
Ką gi, jei negalioja specialios taisyklės, vadinasi galioja VLKK taisyklės. --Vpovilaitis apt. 15:40, 2008 spalio 20 (EEST)

Sutrumpinti nukreipiamieji straipsniai (be galūnių)[redaguoti vikitekstą]

Sveiki, pradėjo atsirasti nukreipiamieji straipsniai sutrumpinti be galūnių tokie kaip Tanzanij ir panašūs. Šiuo metu pagal galiojančias taisykles tokių straipsnių kurti negalima. Tai arba reikia keisti taisykles arba naikinti tokius ir panašius straipsnius. Manyčiau kad tokie pavadinimai labai kraipo paiešką, o kelių simbolių sutaupimas apčiuopiamos naudos neduoda. Siūlau apsvarstyti susidariusią padėtį ir kuo skubiau nuspręsti--Qwarc 22:09, 2009 birželio 9 (EEST)

Pritarčiau, bet nukreipimams šios taisyklės gal ir negalioja... Bet tam yra paruoštas projektas Vikipedija:Nukreipiamieji straipsniai, kuris, beje, nerekomenduoja tokių trumpinių. Turbūt plačiau diskutuoti reikėtų jo aptarime... --Martynas Patasius 01:06, 2009 birželio 15 (EEST)

Asmenvardžiai[redaguoti vikitekstą]

Kadangi jau prasideda visiškas "bardakas" su asmenvardžių rašyba - vienur adaptuota, kitur originalas, kitur išvis norima kažkokius tarpinius variantus daryti - todėl siūlau surengti balsavimą, kokią formą naudosim, ir taikom ją nusekliai. Aš tai pasisakau, kad turėtume naudoti tą formą, kuri ilgus metus buvo naudojama Lietuvoje, tą kurią mes visad vartojame šnekamojoje kalboje - adaptuotą formą. Tada nekils diskusijų kodėl vienai abecėlei vienos taisyklės, kitai kitos, kodėl reikia rašyti su ženklais, kurių nėra klaviatūroje ir tt. Be to, taip rašo ir latviai. Kam kurti painiavą, jei galim naudoti universalią ir laiko patikrintą tradiciją. Hugo.arg 13:07, 2009 liepos 9 (EEST)

  • Nereikia jokio naujo balsavimo, tamsta esate teisus dėl vardijimo, vardinimo taisyklėse aiškiai parašyta:

Pagrindinė taisyklė - naudoti labiausiai įprastą vardą. Valdovų vardai rašomi trumpiausioj žinomoj formoj (Mindaugas, Gediminas, Treniota ir t.t.), jei vardas neunikalus, trumpesnis vardas turėtų atitekti žinomesnei asmenybei, jei lygiaverčiai - reikia kurti nukreipiamąjį puslapį. Snooker..aptarimas 13:16, 2009 liepos 9 (EEST)

Tai, kad tas "labiausiai įprastas" - labai nekonkretu. Geriau turėti vieną aiškią tvarką. Hugo.arg 13:21, 2009 liepos 9 (EEST)
Nu bet pvz. nesąmonė būtų pradėt lenkiškai rašyt, iš Vytauto gautųsi Wytold ir pan. Snooker..aptarimas 13:24, 2009 liepos 9 (EEST)

Tai jau tikrai:) Užtai ir siūlau - rašykim viską lietuviškai: Sczuka - Ščiuka, Putin - Putinas, Lennon - Lenonas, Bush - Bušas ir nematysim problemų. O tokie "prooriginaliniai" neaiškių jėgų užmojai tikrai gasdina, matyt greit vietoj Kolumbo turėsim Colon, vietoj Konarskio - Konarsky, Lenino - Lenin, o paskui bus sumąstyta, kad LDK valdovai dokumentuose buvo užrašomi slaviška forma, ir kaip sakai, vietoj Vytauto bus Wytold. Baisu, per visokias pro-moderniais iniciatyvas taip ir norima sunaikinti lietuvių kalbą. Hugo.arg 13:38, 2009 liepos 9 (EEST)

Man irgi kažkada buvo šovus mintis, kodėl staipsniai pvz George Washington, Dwight Eisenhower nepavadinti lietuviškai, nes ne visi turbūt žmonės pamatę tokius pavadinimus supranta, apie kokį čia žmogų eina kalba. tada būčiau už balsavimo paskelbimą. Snooker..aptarimas 13:43, 2009 liepos 9 (EEST)

Gerai, balsuojam. Aš irgi už visišką adaptavimą. Tačiau būtina parašyti originalo kalba pačiame straipsnyje, pradžioje po adaptuotos formos, idant lengviau ieškoti internete. CD 14:34, 2009 liepos 9 (EEST)

Žinoma, ir būtinai sukurti nukreipimus. Hugo.arg 14:51, 2009 liepos 9 (EEST)

Pritariu.Taip geriau tik tai nukreipimų reik nepamiršt kaip Hugo sakė. Rokaszil 15:42, 2009 liepos 9 (EEST)

Labai nedaugeliui kalbų yra oficialios lietuviškos adaptavimo taisyklės, todėl kaip suprantu siūloma tais atvejais spėlioti kaip panašiau skamba?

Taip kaip ir vietovardžiai - yra įvairios perrašos iš kitų kalbų taisyklės, taip pat verta pažiūrėti į senesnes enciklopedijas bei savo kalbas gerbiančių slavų tautų literatūrą. Hugo.arg 19:37, 2009 liepos 9 (EEST)

Kažkaip čia kovos su bardaku vardan dar didesnė betvarkė padaryta - vardinimo taisyklės yra patvirtintos balsavimu, tereikėjo tik aiškiai suformuluoti siūlomą taisyklę ir tada balsuoti. Dabar pateikti trys variantai, o ir tie suformuluoti nerišliai - supainiotos adaptavimo, tradicinio rašymo sąvokos, dėl to ir po balsavimo bus ne ką aiškiau dėl ko susitarta. Pvz., atkreipkite dėmesį, kad pagal pirmąjį variantą reikėtų rašyti Adamas Mickievičius, nors turbūt visi prabalsavę už įsivaizduoja kitaip. Kad nebūtų tokių nesusipratimų senokai buvo nustatyta taisyklių ir tvarkų priėmimo tvarka, kuri šiuo atveju visiškai praignoruota. Tai gal bent ateityje gerbkime kitus dalyvius ir tokius dalykus darykime kultūringai? --Dirgela 20:21, 2009 liepos 10 (EEST)

Tai manau, ir taip aišku, kad pirmu atveju bus naudojami tradiciškai nusistovėję asmenvardžiai, o kai tokių nėra - adaptuotos formos. Antras ir trečias variantas skiriasi pagrinde dėl perrašos ir nelotyniškų abecėlių: 2 atveju adaptuota (Leninas, Mao Dzedunas), o 3 atveju - pagal transkribcijas (Lenin, Vladimir Putin, Mao Dzedong). Hugo.arg 20:28, 2009 liepos 10 (EEST)

Tai ar teisingai suprantu, kad siūloma taisyklėse pirmą skirsnį asmenvardžių dalyje pakeisti taip:

Vardai, kurie originalo kalba rašomi lotyniška abėcėle, straipsnių pavadinimuose visada rašomi pagal adaptuotą formą. Iš pavadinimo originalia forma rekomenduojamas nukreipimas į pavadinimą adaptuota forma, pvz., iš George Bush rekomenduojamas nukreipimas į Džordžas Bušas. Istoriškai nusistovėję vardai straipsnių pavadinimais rašomi pagal jų tradicinę formą.

Kitos taisyklės nekeičiamos? Pvz., "Kitų abėcėlių vardai perrašomi pagal VLKK rekomendacijas, o jei jų nėra - pagal tarimą." ir "Japoniški vietovardžiai bei asmenvardžiai transkribuojami naudojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodymais."

Pirmas variantas - "už", antri du "prieš"?--Dirgela 20:41, 2009 liepos 10 (EEST)

Taip. Tik sakinyje Iš pavadinimo originalia forma gali būti daromi nukreipimai į pavadinimą adaptuota forma pakeisti gali būti į reikia/būtina, bei dar pažymėti, kad pačiame straipsnyje būtina nurodyti originalų asmenvardį. Antru variantu niekas nekeičiama, o trečiu variantu būtų keičiama maždaug "visi asmenvardžiai be išimčių Vikipedijoje užrašomi originalo kalba, o kai originalo kalba naudoja nelotynišką abecėlę - oficialia transkribcija (pinyin, romanji, translit ir kt.). Hugo.arg 20:51, 2009 liepos 10 (EEST)
Gal nereikia to "būtina", ką darysim, jei ims kas ir nepadarys nukreipimo? Ar tiesiog "rekomenduotina" turėtų būti. Tas pats dėl straipsnio - manau čia reikėtų apsiriboti taisyklėmis pavadinimams ir straipsnių neliesti. O variantai 2 ir 3 nelabai gaunasi, nes realiai balsuojama dėl pasiūlymo keisti taisykles, tai arba keičiam arba nekeičiam. Kadangi tu pats už pirmą variantą tai kažkaip neaišku kam tas trečias variantas įdėtas, tuo labiau jis painus, nes aš tai ne taip supratau.--Dirgela 22:04, 2009 liepos 10 (EEST)

Na, trečią variantą sukūriau nes radosi veikėjų, kurie norėjo radikaliai vartoti tik originalias formas (žr. Aptarimas:Ivanas Trutnevas, Aptarimas:Stanisław Antoni Szczuka). Tai jeigu manot, kad visgi trečias variantas nesvarstytinas, tada galima 2-3 variantus sujungti, t.y. kad būtų balsuojama keičiam arba nekeičiam tvarką. Hugo.arg 22:11, 2009 liepos 10 (EEST)

O jūs parodykite, kur nors, kokį šaltinį kad Ščiuka, arba Ščuka yra labiau įprastas įvardijimo būdas nei kad Szczuka. Pateikite šaltinį. Aš esu už originalias formas, nes ką lietuvių kalba vartoja ne lotynišką abėcėlę, ar lenkai vartoja ne lotynišką abėcėlę? Manau kai kurie asmenys Lietuvoje turi antilenkišką kompeksą, tad gaunasi nesąmonė: futbolininkai brazilai rašomi originalia forma, o štai lenkų šlėktą kai kas nori rašyti adaptuota forma. Ar tai ne absurdas? Absurdas! Nesu iš principo nusistatęs prieš adaptuotas formas, bet jei jas vartoti, tai vartoti jas visiems be jokių išimčių: Michael Jackson turi būti įvardintas kaip Maiklas Džeksonas, o Britney Spears turi būti įvardinta kaip Britni Spyrs. Tad dabar gerbiamas Hugo.arg kodėl lietuviškoje vikipedijoje Michael Jackson vis dėlto pavadintas Michael Jackson, o ne Maiklas Džeksonas. Kodėl net nukrepimo nėra iš Britni Spyrs? Žinau, į asmeniškumus negalima kibti, nepriimkite tai kaip įžeidimo, tai tiesiog klausimas, kas jūs esate Hugo.arg: Hugo, Hjūgas ar Hiugas?.. Kodėl pop ir šou pasaulio „žvaigždės“ yra įvardijamos originalia rašysena, o štai mokslui, istorijai (ir Lietuvos taip pat), kultūrai nusipelnusių asmenų vardai visaip išdraikomi? --Zuikis Puikis 10:10, 2009 liepos 13 (EEST)
Tai, kadangi balsavimas paskelbtas, tai matyt nebegerai keisti, bet tiesiog bus galima laikyti, kad 2 ir 3 yra prieš siūlomą keitimo variantą. Dar būtų įdomu sužinoti pagal kokias taisykles bus adaptuojama - ar pagal VLKK nurodymus ar bus kuriamos kokios originalios taisyklės? Jei pagal VLKK tai matyt būtų gerai ir nurodyti, kad mažiau kiltų ginčų kai kuriais abejotinais atvejais.--Dirgela 22:17, 2009 liepos 10 (EEST)

Tai tas pats, kaip su vietovardžiais, kur yra kokios nors VLKK rekomendacijos/nurodymai (pvz. dėl japonų, kinų, latvių, ukrainiečių k.) - pagal jas, kitais atvejais - pagal įprastas tarimo adaptacijas. Hugo.arg 22:24, 2009 liepos 10 (EEST)

Gerai, dabar viskas aišku, pridėsiu prie balsavimo variantų.--Dirgela 22:57, 2009 liepos 10 (EEST)
Perskaičiau argumentus

Balsavimas (15:11:4)[redaguoti vikitekstą]

Balsavimas baigtas (praėjo daugiau nei dvi savaitės), pagal taisyklių ir tvarkų priėmimo taisykles pasiūlymas dėl taisyklių keitimo nepriimtas.

Už tai, kad visi asmenvardžiai Vikipedijoje (straipsnių pavadinimuose) būtų rašomi tik adaptuota forma - Steponas Batoras, Džordžas Bušas, Johanas Volfgangas Gėtė, Hugas Čavesas ir kt. (taisyklėse pirmą skirsnį asmenvardžių dalyje pakeisti taip: "Vardai, kurie originalo kalba rašomi lotyniška abėcėle, straipsnių pavadinimuose visada rašomi pagal adaptuotą formą. Iš pavadinimo originalia forma rekomenduojamas nukreipimas į pavadinimą adaptuota forma, pvz., iš George Bush rekomenduojamas nukreipimas į Džordžas Bušas. Istoriškai nusistovėję vardai straipsnių pavadinimais rašomi pagal jų tradicinę formą.")

  1. Hugo.arg 14:51, 2009 liepos 9 (EEST)
  2. --Vpovilaitis apt. 15:29, 2009 liepos 9 (EEST)
  3. -Snooker..aptarimas 15:32, 2009 liepos 9 (EEST)
  4. Federeris 15:41, 2009 liepos 9 (EEST)
    Rokaszil 15:42, 2009 liepos 9 (EEST)Balsas neužskaitytas, nes balsuoti gali tik tie naudotojai, kurie pirmąjį keitimą atliko ne mažiau nei prieš 2 mėnesius nuo balsavimo pradžios.
  5. --rencas 19:43, 2009 liepos 9 (EEST) [autentiška forma nurodoma straipsnio pradžioje ir vadinamuosiuose „nukreipiamuosiuose straipsniuose“ į pagrindinį straipsnį.]
  6. Todėl, kad tai lietuviška enciklopedija (originalo forma gali būti paminėta pradžioje ir paliktas redirektas).--Atlantas 20:34, 2009 liepos 9 (EEST)
  7. Už. --Viskonsas 20:54, 2009 liepos 9 (EEST)
  8. Matasg 21:07, 2009 liepos 9 (EEST)
  9. --Italas 07:36, 2009 liepos 10 (EEST)
  10. Džiaugiuosi, kad mūsų enciklopedijoje vistik pirmauja adaptuota lietuvybė – tuo Vikipedija ir pranašesnė už VLE :) . CD 11:58, 2009 liepos 10 (EEST)
  11. Aš už Konsultantas 16:28, 2009 liepos 10 (EEST)
  12. Už tai, kad Vikipedija būtų lietuviška, o ne suanglėjusių formų kratinys. Todėl palaikau ir man autoritetigų žmonių peticiją--lazdynas 10:32, 2009 liepos 11 (EEST)
  13. --JonasS 09:36, 2009 liepos 15 (EEST)
  14. Originalių formų pakanka, titulinėje straipsnio dalyje. Kitur ir straipsnio pavadinimai turėtų būti naudojamos adaptuotos formos. Naudojant originalias formas yra būtina nurodyti šios formos kalbą naudojant šablonus, pvz. {{en}}, {{de}}, ... --PoVas 14:23, 2009 liepos 18 (EEST)
  15. Džiaugiuosi, kad lietuviakalbėje Vikipedijoje darbuojasi tokie žmonės, kaip Hugo.arg, CD ir į juos panašūs. Mūsų Vikę skaito daugybė vaikų, paauglių, senukų ir kitų asmenų, gerai mokančių tik lietuvių kalbą ar apskritai tik ją vieną temokančių. Gerbkime juos ir save pačius. Gugis 12:46, 2009 liepos 22 (EEST)


Už tai, kad būtų palikta esama tvarka: lotyniškos abecėlės asmenvardžiai originalo forma (George Bush, Hugo Chávez, Eiður Guðjohnsen, Nguyễn Hữu Thọ), kitų abecėlių ir "istoriniai" - adaptuoti (Mao Dzedunas, Šinzo Abė, Leninas, Kristupas Kolumbas, Stanislovas Augustas Poniatovskis) (t.y. prieš dabartinių taisyklių keitimą)

  1. Aš už seną tvarką, tik balsavimui pateikta iškreipta. Pagal tvarką originalus rašymas + nukreipimas adaptuota kalba į originalų rašymą. manau, kad čia viskas puiku. Sakykim kaip jūs rašytumėte Beyoncé?--Qwarc 21:34, 2009 liepos 9 (EEST)
  2. Bet rimtai, kas su jumis negerai? Yra aiškus VLKK nutarimas, kuris konkrečiai pasako ką kaip ir kada vartot. Bet kur tau. Sugalvot savo taisykles įdomiau. Prie to paties turiu siūlymą ištaisyti istorinę neteisybę, ir Landsbergį visgi vadinti Lietuvos prezidentu. Dėl to tuoj sukursiu balsavimą. Taip pat sukursim balsavimą ir nuspręsim, buvo Lietuva okupuota sovietų, ar pati savo noru įstojo. Na ir galiausiai dėl žydų genocido išsiaiškinsim - buvo jis visgi, ar ne? Balsavimai FTW!!! Dezaz 13:00, 2009 liepos 10 (EEST)
    Balsavimo komentare panaudoti necenžūriniai žodžiai arba jų dariniai, todėl laikyčiau, kad šis balsas neturėtų galioti. --Vpovilaitis apt. 16:58, 2009 liepos 10 (EEST)
  3. Man tai gerai ir dabartinė tvarka. Siūlyčiau dar vieną variantą: jei galima, vadinti taip pat kaip dabar, bet kur galima keisti tokias raides kaip "é" į "e" ar pan., t.y. ne "Beyoncé", o "Beyonce". Gal šis variantas geresnis?--...Spaideris...aptarimas 17:37, 2009 liepos 10 (EEST)
  4. Dabartinė literatūra lietuvių kalba prisilaiko VLKK rekomendacijų pagal kurias adaptuotos formos naudojamos "grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą" (http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/vartojimo-principai.html), taigi jei vikipedijos yra bent kiek rimtesnis nei "populiarus" leidinys, o auditorija ne vien vaikai ir jaunimas, tai vertėtų rašyti "autentiška forma". --Dirgela 18:22, 2009 liepos 9 (EEST)
  5. Vis tik čia enciklopedija - juk norime, kad ją būtų galima pasinaudoti darbe, o ne pramogai paskaitinėti. Pasitaiko pavardžių, kurios gali turėti kelias lietuviškas versijas. Viskas aišku: straipsnis - originali pavardė, nukreipimai - iš visų įmanomų variantų. --Mykolas OK 00:21, 2009 liepos 13 (EEST)
  6. --Satamas 23:18, 2009 liepos 13 (EEST)
  7. --Igor 17:18, 2009 liepos 16 (EEST)
  8. --Ąžuolas 23:28, 2009 liepos 16 (EEST)Aš už asmenvardžių adaptavimą, bet tik ne straipsnio pavadinime.
  9. --tired time 17:19, 2009 liepos 20 (EEST) Neįsivaizduoju, kaip reikėtų adaptuoti visas tas pavardes, kurių niekada lietuviškai parašytų nemačiau ir kurios, ko gero, sudaro daugumą. Jei bandysiu adaptuoti pats, bus tragedija ir neįsivaizduoju, kaip kiti po to pagal tokias niekur kitur nepanaudotas adaptacijas galėtų ieškoti toliau informacijos.
  10. --Povilasz 14:11, 2009 liepos 22 (EEST) Prieš tokias taisykles. Manau, kad originalo kalba ne taip painu.
  11. Už dabartinę vardinimo tvarką, kaip už Mykolo pasiūlyto kompromiso ([3]) dalį. T.y., straipsnio pavadinimas - autentiška forma (išskyrus kai kuriuos atvejus), straipsnio pradžioje pajuodinama irgi autentiška forma, darant vidinę nuorodą jos „taikinys“ nurodomas taipogi autentiška forma, bet pačiame straipsnio tekste naudojama adaptuota forma. --Martynas Patasius 20:33, 2009 liepos 22 (EEST)

Už tai, kad visi asmenvardžiai būtų rašomi originalo kalba arba lotynizuotomis perrašomis: Shinzō Abe, Mao Zedong, Lenin, Adolf Hitler, Cristóbal Colón, Stanisław August Poniatowski, Fernão de Magalhães) (t.y. prieš dabartinių taisyklių keitimą)

  1. Ta-Ntalas 16:13, 2009 liepos 9 (EEST)
  2. ..tik Šinzō Abe, Mao Dzedun, - kur naudojamos kitos negu lotyniškos rašmenys -lotynizuotas perrašas naudoti taip, kaip skamba lietuviškai, (būtina nurodyti balsių ilgį) be lietuviškų galūnių ir be specifinės lietuviškos diakritikos kaip ė, ą, ę, į. P.S.: Lietuviškoje vikipedijoje susigaudyti, kas iš nelietuviškų asmenvardžių ir vietovardžių turima omenyje yra tikras košmaras. Panašiai yra tik latviškoje wiki. --Kusurija 23:05, 2009 liepos 9 (EEST)
  3. Gyvas 23:38, 2009 liepos 10 (EEST)
  4. Esu už tai, kad kiekvienas asmenvardis būtų rašomas originalia forma lotyniškomis raidėmis, taip kaip pats žmogus save įvardindavo. Kas geriau jei nei pats žmogus žino, kaip reikia save įvardinti. Vikipedija, jei nori būti mokslinė enciklopedija, o ne tautinių kompleksų kratinys, privalo rašyti originalia rašysena, taip kaip įprasta visame pasaulyje. Net tarpukario Lietuvoje valdomoje tautininkų (t.y. nacionalistų) ir tai moksliniuose straipsniuose buvo vartojamos originalios formos. --Zuikis Puikis 10:24, 2009 liepos 13 (EEST)

Komentarai[redaguoti vikitekstą]

Pritariu CD t.y. toks straipsnis turėtų prasidėti, vienu iš variantų pvz:

  • '''Džordžas Bušas''' ({{en|George Bush}} g. ...) - ...
  • '''Džordžas Bušas''' ({{en|George Bush}} ... - ...) - ...
  • '''Džordžas Bušas''' ({{en|George Bush}}, {{la|...}} ... - ...) - ...

t.y. po straipsnio pavadinimo turi būti pateikiami skliaustuose visos pagrindinės (Originalo) formos, kurioms yra sukurti nukreipimai arba nuorodiniai straipsniai. --Vpovilaitis apt. 15:29, 2009 liepos 9 (EEST)

Antras balsavimo variantas manau net nesvarstytinas, nes bet kuriuo atveju turi būti atsižvelgiama į tradiciją, kitaip net neaišku bus nuo ko adaptuoti (pvz., Pekinas ar Beidžingas?, pavyzdyje pateiktas Steponas Batoras nėra adaptuota forma, o tradicinis rašymas, adaptuota forma būtų Stefanas Batoris arba Ištvanas Batoris), t.y. be reikalo čia įplaktas tas tradicinis rašymas ir antras bei trečias variantai yra vienas ir tas pats. Kadangi tai du skirtingi klausimai tai net negražu suplakti du klausimus į krūvą (čia kaip ką mieliau darytum - suvalgytum šlykščią kirmėlę ir smogtum motinai į veidą :). --Dirgela 18:33, 2009 liepos 9 (EEST)

O kaip balsuoti? Dirgelos nuorodoje į VLKK parašyta, kad mokslinio tipo leidiniuose (kas, manau, ir yra Vikipedija), naudojamos autentiškos formos. Tačiau pridėta, jog autentiška ir adaptuota formos gali eiti pagrečiui (viena jų - skliausteliuose). Tad aš lyg ir už pirmą variantą (šalia autentiškos formos yra adaptuotoji, bei sukurti nukreipimai).

Kalba apie straipsnių pavadinimus - ten matyt būtų bloga mintis rašyti ir vieną ir kitą formą, taigi pasirinkimas paprastas arba autentiška arba adaptuota forma, nukreipimai manau būtų bet kuriuo atveju.--Dirgela 18:36, 2009 liepos 9 (EEST)


  • Tai jau taip, jei jau toks rimtas dalykas ta Vikipedija, tai gal pradėkim originalo forma rašyt ir kiniečių, arabų, japonų ir pan pavardes. Garantuoju, liežuvio nenusilaušit berašydami. Pagal Dirgelos logiką taip ir reiks daryt, taip išeina.Snooker..aptarimas 18:34, 2009 liepos 9 (EEST)
Jei pažiūrėtum mano nuorodą tai būtų aišku ką daryti su japoniškom pavardėm - "Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui." Toks yra ir trečias balsavimo variantas.--Dirgela 18:38, 2009 liepos 9 (EEST)

Būtent. Ir ne kiniečių, o kinų kalba :P http://www.vlkk.lt/lit/lt/article.poo/81 Ai, aš už trečiąjį variantą. Tai, kaip suprantu, dabar rezultatas yra 5:0:3

Kažkas turbūt į favoritus įsidėjo VLKK tinklapį. Snooker..aptarimas 18:50, 2009 liepos 9 (EEST)

Tiesiog studijuoju tokią specialybę, kur kalbos taisyklingumas yra vienas svarbiausių dalykų.

Pagrindinė priežastis, kodėl iškėliau tą klausimą, kadangi dabartinėse taisyklėse yra perdaug spragų, dėl kurių kyla bereikaligi redagavimo karai - pvz. kaip įvardinti ATR asmenybes - lietuviškai ar lenkiškai? kaip rašyti serbiškus, bulgariškus asmenvardžius - pagal transkribciją ar adaptuotus? Jei būti nuosekliems, tada vietnamietiškus vardus reikėtų rašyti su visais "uber" ženklais. Japoniški asmenvardžiai irgi vienur adaptuojami, kitur transliteruojami. Atsirado veikėjų, kurie jau rusiškus asmenvardžius nori rašyti be galūnių.

Ir nereikia čia dainelių, kad jei rašysim adaptuotai, bus populiarinimo, o ne enciklopedinis darbas. TLE, LTE buvo rašoma adaptuotai ir šios knygos turi kur kas didesnę enciklopedinę vertę už dabartinių laikų nenuosekliai rašomą literatūrą. Gal nenorim smukti iki VLE lygio, kur tame pačiame straipsyje sumalamos autentiškos, adaptuotos ir dar kaži kokios hibridinės formos? Hugo.arg 18:59, 2009 liepos 9 (EEST)

Nereikia dainelių dainuoti apie tobuląsias tarybines enciklopedijas, kurių istoriniai straipsniai turi tik jumoristinę, o ne enciklopedinę reikšmę. O iki VLE lygio Vikipedijai dar toli šviečia, jei aplamai kada nors šviečia. Ir visa ta šneka visai ne į temą - yra akivaizdu, kad su tokia rašyba Vikipedija papuola į populiarių enciklopedijų vaikams kategoriją, nebent sugebėsi visus skaitytojus įtikinti kaip gerai viskas buvo tarybiniais laikais.--Dirgela 19:40, 2009 liepos 10 (EEST)
Pagal VLKK nėra skirtumo kuri formų yra rašoma pirma, o kuri užrašoma skliausteliuose. Bet kuriuo atveju VLKK rekomendacijos yra labiau pritaikytos spausdintiems veikalams. Vikipedijoje paspaudus pvz. adaptuotą asmenvardį ir vietovardį visuomet galima patekti į jo aprašymą, kurio pradžioje yra-bus nurodytas ir originalus asmenvardis ar vietovardis. Toks paspaudimas manau yra analogiškas užrašymui skliausteliuose. --Vpovilaitis apt. 19:04, 2009 liepos 9 (EEST)
Nei ten taikyta spausdintiems, nei ką, pakankamai aiškiai surašyta tvarka, kurios Lietuvoje paprastai laikomasi. Aišku Vikipedijai VLKK gali būti ne autoritetas, bet nematau jokių priežasčių, kodėl bent jau šiuo klausimu nereikėtų laikytis tokios tvarkos, nes atleiskit, nei Hugo.arg nei kiti naudotojai neatrodo didesniais autoritetais šiuo klausimu.--Dirgela 19:40, 2009 liepos 10 (EEST)

Bet kokiu atveju, VLKK leidžia vienodai vartoti tiek vieną, tiek kitą variantą, todėl tai tik apsisprendimo reikalas, kokį variantą naudosim. Hugo.arg 19:09, 2009 liepos 9 (EEST)

Na, ne visai „vienodai“ (ar čia tik apie skliaustelius?)... Kaip jau buvo minėta, jei svetimvardis yra iš kalbos, naudojančios lotynišką alfabetą, ar kokią nors jo modifikaciją, tai adaptuotos formos rekomenduojamos „grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą“, o autentiškos formos - „mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose ir specialiuose tekstuose“. O dėl to, kad TLE ar LTE buvo rašoma kitaip - na, VLKK nutarimai taip labai atgal negalioja... Pačios VLKK puslapyje apie tai rašoma ([4]): „Sovietiniais metais už mėginimą grįžti prie originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų komisijos veikla keliskart buvo sustabdyta, tačiau jau nuo 1984 metų (10-uoju nutarimu) Kalbos komisija leido vartoti originalias asmenvardžių ir vietovardžių formas mokslinėje ir informacinėje literatūroje.“...
O dėl „Vikipedijoje paspaudus pvz. adaptuotą asmenvardį ir vietovardį visuomet galima patekti į jo aprašymą“ - vardinimo taisyklės tam ir yra vardinimo taisyklės, kad nustatytų, kaip straipsnius pavadinti. O nuorodom yra Vikipedija:Enciklopedinis stilius ir Vikipedija:Vidinės nuorodos. Ir ten galima nutarti kitaip. Nemanau, kad būtų neįmanoma sutarti, kad, pavyzdžiui, straipsniai vadintini autentiška forma, o pačiame tekste (kur reikia galūnių) naudotina adaptuota forma... --Martynas Patasius 00:31, 2009 liepos 10 (EEST)
lv:Bejonse Noulza, ru:Бейонсе Жизель Ноулз - Bejonsė, arba Bejonsė Noulz. Hugo.arg 21:38, 2009 liepos 9 (EEST)
Deja rusų kalboje tokio straipsnio iš vis nėra, o lavių straipsnyje ir taip ir taip. Tai kodėl yra blogai šiuo metu egzistuojanti tvarka?--Qwarc 01:32, 2009 liepos 10 (EEST)
Papildomai kai kurie vardai yra žymiai labiau naudojami parašyti originalo kalba, nei adaptuoti. tuo labiau, kad pridaroma klaidų, adaptuojant pavardes.--Qwarc 01:37, 2009 liepos 10 (EEST)
Dar įsiterpsiu, kad bet kuriuo atveju nereikėtų adaptuoti sceninių vardų (t.y. nelaikyti jų asmenvardžiais), nes tada bus jumoras "Prinsas", "Madona" ir pan.--Dirgela 19:40, 2009 liepos 10 (EEST)

Tarp kitko, gal geriau būtų atsakymus į balsų paaiškinimus pateikti prie komentarų, kad nesipainiotų? Ta proga - dėl Hugo.arg atsakymo į Kusurija balsą - turbūt turėtos galvoje kalbos, naudojančios lotynišką abėcėlę ar jos variantus (rusų, baltarusių ar ukrainiečių kalbos tokiu atveju „nesiskaito“). --Martynas Patasius 01:24, 2009 liepos 10 (EEST)

Netik latviškoje, prašom nemeluoti (rusų, baltarusių, ukrainiečių). Tai yra unikalumas, o joks ne trūkumas. O variantai Šinzō Abe, Mao Dzedun išvis nepakliūna po jokias taisykles. Hugo.arg 01:07, 2009 liepos 10 (EEST)
Drįstu priminti, kad "(rusų, baltarusių, ukrainiečių)" - citatos pabaiga - vikipedijos vartoja nelotynišką raidyną - skirtingai nuo lt ir lv. Tad yra naturalu, suprantama ir visiškai pateisinama, kad jie transliteruoja pagal savas taisykles. Tas pats pasakytina ir apie japonišką vikipedija (apie kitas ieroglifus ar mūsų kraštams egzotiškus raštus vartojančias vikipedias pasisakyti nedrįstu, nes nepakankamai tas kalbas suprantu). Jie transliteruoja taip, kaip geriausiai jųjų kalbos "įrankiai" ir galimybės leidžia. Ir tątai rašau todėl, kad turiu asmeninę karčią patirtį: man asmeniškai didžiausias vargas (iš man suprantamų kalbų) yra verčiant ar kitaip naudojant informaciją būtent iš lietuviškos ir latviškos vikipedijų, man lengviau (kartais) susigaudyti japoniškoje viki, nes jų nuorodos būna tvarkingesnės. Aplamai lt. viki turėtų vartoti gausiau (kad ir dar nesukurtų - "raudonų") nuorodų o ne vien tik "plikus" vien tik su temą susipažinusiems lietuviams suprantamų, lietuviškai transliteruotų terminų ar vardų. --Kusurija 11:08, 2009 liepos 10 (EEST)
Dėl japonų tai siūlyčiau neišradinėti dviračio - yra aiškiai nustatyta kaip daroma perraša [5] --Dirgela 19:40, 2009 liepos 10 (EEST)
Lietuvių kalba yra skirta lietuviams, o ne užsieniečiams, todėl ir daroma, taip, kaip vartoja lietuviai, o ne kaip nori kažkas iš užsienio. Tarkim vengrai beveik nenaudoja tarptautinių žodžių, nacionalistai kažkokie, ar ne? Hugo.arg 11:32, 2009 liepos 10 (EEST)
1. Jūs ir rašykit, kaip norite, tik visos svarbios informacijos detalės turi būti vienokiu ar kitokiu būdu įmanomi surasti originalo kalba. Instrumentų tam vikipedijoje yra apstu:
* a) nuoroda į straipsnį, kuriame yra peradresavimas į kitakalbės vikipedijos straipsnį(su ieškomu žodžiu/vardu originalo kalba),
* b) egzistuojantis peradrasavimas iš lietuviško varianto į originalų žodžio/vardo variantą (atvirkštinis variantas yra (labai) naudingas tik tiems, kurie nėra tikri, kaip žodį/vardą skaityti, bet visiškai nenaudingi tiems, kurie ieško konkretaus straipsnio ar konkrečios informacijos). Pvz. mano nereikšmingu atveju norėdanas padėti populiarinti, suteikti daugiau informacijos apie Lietuvą negaliu to kokybiškai padaryti, nes nerandu konkretesnės informacijos. Kas pvz. yra Lojolos universitetas?? Lietuviškoje vikipedijoje kol kas neįmanoma surasti, kad tai Lojolos universitetas. Čia tik vienas pavyzdys iš daugelio, kurį yra mažiausiai sudėtinga susirasti pačiam, kitus gi surasti būna daug sudėtingiau. Ir už tai Jūs, Lietuviai, stebitės, kad apie Lietuva taip mažai kas žino, o kas žino - to žinios būna ganėtinai iškreiptos ar klaidingos.
Naudotojui Hugo.arg: "Tarkim vengrai beveik nenaudoja tarptautinių žodžių, nacionalistai kažkokie, ar ne?" Taip, bet tą dalyką mano nereikšmingas aš visiškai nesmarkia ir nekliūva. Vengriškoje vikipedijoje neaptikau panašių problemų, todėl, kad jie gausiau naudoja nuorodas ir per jas įmanoma susekti, apie ką kalbama, nors aš tos kalbos visiškai nesuprantu (dėl tos pačios priežasties negaliu išsamiau komentuoti - ir informacija iš ten beveik nesinaudoju).
TO: Nauduotuos H.a.: Tų kalbų atstovams, kurių gręsia išnykimas, išniekinimas ar kiti rimti pavojai, reikėtų aktyviau įsijungti į konkretėsnes kalbos tobulinimo veiksmus, kaip antai (bent jau) savos gramatikos pilnos ir aiškios taisyklės, jų publikavimas, dar geriau - populiarinimas, galvoti, kaip geriau, tinkamiau ir sutinkamai su tos kalbos dvasia naudingiau ją tobulinti o ne tik konzervuoti. Visos kalbos pasauly, nori to ar ne, prisitaiko istoriniams pokyčiams. Tad "marginalios" kalbos IMHO galėtų pasinaudoti proga (būti atgimimo stadijoje cf. cs:Jan Svatopluk Presl, Mikalojus Daukša(papildė --Kusurija 17:53, 2009 liepos 13 (EEST)) ar panašūs) ir pritaikyti svaresnius patobulinimus, negu tai sau gali leisti jau "subrendusių" kalbų atstovai. O apie skirtingas nuomones: "ginčiuose gimsta tiesa", todėl asmeniškai labiau vertinu tuos, kurie su manim nesutinka (ir Jus - ypač). --Kusurija 14:03, 2009 liepos 13 (EEST)
Sutinku, kad kiekvienas lietuviškas asmenvardžio ar sąvokos variantas panaudotas Lietuvių vikipedijoje turi vesti į to asmenvardžio ar tos sąvokos aprašymą, kuriame jis būtų aprašytas, bei pateiktas originalus pavadinimas bei sąsajos su kitomis vikipedijomis, kur galima būtų surasti plačiau apie tai informacijos. Lygiai tas pats galioja ir originaliems asmenvardžiams bei originalioms sąvokoms. --Vpovilaitis apt. 14:20, 2009 liepos 13 (EEST)

Iš tiesų – kalbos taisyklės visų pirma skirtos juk kalbos vartotojams, o ne jos „turistams“. Todėl užsieniečiams kylančios bėdos dėl lietuviškos rašybos yra grynai jų problema. Lygiai taip pat, kaip tik lietuvių problema yra tai, kad jų asmenvardžiai rašomi be diakritikų Anglijoje, JAV ar Lenkijoje, o lenkų be diakritikų – Lietuvoje (problema yra tik politinė, o Vikipedija nėra politikos įrankis). Toms, rašančioms šalims tai ne problema, tik mažumoms šioks toks nepatogumas. Kaip bebūtų, „When in Rome, do as Romans do“. Lietuvių kalboje rašyti „virtualiomis galūnėmis“ (t.y. be galūnių ar kitos kalbos galūnėmis) yra tikrai nelietuviška, todėl bendrinėje kalboje toleruojamos tik pavienės išimtys, kaip metro, bistro ir pan., o visa kita vartojama adaptuotai, netgi tie patys Vindausai ar Makdonaldas. Pastaruosius rašome Windows ir McDonalds vien jau dėl rinkos reikalavimų firmų vardus rašyti originaliai, galų gale tai tam tikra prasme patentuotas ženklas. O štai asmenvardis nėra patentuotas, kad ir kaip kai kas norėtų. Todėl pateikiant prie pagrindinės, adaptuotosios asmenvardžio formos greta ir originaliąją, problemos visiškai nebelieka – ir vilkas (valstybinė kalba) sotus, ir avis (užsieniečiai ir tautinės mažumos) sveika. [[Naudotojas:CD|CD 12:16, 2009 liepos 10 (EEST)

Didelės problemos nėra nei vienu nei kitu atveju - abiem atvejais galima pateikti kitą formą skliausteliuose, bet diskusija lyg ir apie straipsnių pavadinimus, o ne apie vartojimą tekste. "Lietuvių kalboje rašyti „virtualiomis galūnėmis“ (t.y. be galūnių ar kitos kalbos galūnėmis) yra tikrai nelietuviška" yra neteisingas teiginys, kadangi kaip reikia rašyti taisyklingai lietuviškai sprendžia VLKK, o pagal jos nutarimus galima rašyti ir be galūnių, priklauso nuo vartotojo, pvz., jei tai vaikai, kurie mokykloje dar nesimokė "W" raidės tai aišku prasmingiau pateikti jiems adaptuotą formą, nes kitaip nesupras nieko. O jei VLKK nepatinka (man pvz., nepatinka) tai be abejo galima turėti nuomonę kas yra lietuviška ar ne, bet tai bus tik asmeninė nuomonė--Dirgela 19:40, 2009 liepos 10 (EEST)

Tikrai. Kaip bebūtų, straipsnio pavadinimas „George Bush (Džordžas Bušas)“ yra žymiai prastesnis tiek už „George Bush“, tiek už „Džordžas Bušas“ - manau, dėl to visi galime sutarti? Tad apie jokius skliaustelius kalba eiti čia negali (tam yra Vikipedija:Enciklopedinis stilius). --Martynas Patasius 20:44, 2009 liepos 10 (EEST)

Visų pirma balsuojant, ir komentuojant manau nevertėtų vartoti necenzūrinių žodžių ar jų darinių, bei įžeidinėti kitų naudotojų. Už necenzūrinių žodžių ar jų darinių vartojimą balsavimo metu manau būtų galima būtų neįtraukti Jūsų balso. O dėl VLKK konkretaus nutarimo šiuo klausimu, tai jei turite naujesni, tai prašau pateikti. Nes Dirgelos pateiktas variantas leidžia naudoti visus tris variantus. Jame net yra pabrėžiama, kad vartojant originalius asmenvardžius ar vietovardžius, juos pateikti išnašose arba puslapio pabaigoje arba straipsnio tam skirtoje vietoje, pateikiant adaptuotus asmenvardžius ar vietovardžius. --Vpovilaitis apt. 13:47, 2009 liepos 10 (EEST)

Ne, Spaideri, tas variantas pats netinkamiausias (žr. aptarimą virš balsavimo) ir VLKK neminimas - tada gaunasi nei originali, nei adaptuota rašyba - visiška betvarkė. Hugo.arg 17:43, 2009 liepos 10 (EEST)

Daug prikalbėta ir daug remtasi VLKK, bet taip ir nepasiremta. VLKK nutarimas aiškiai sako, kad autentiškos formos yra ne šiaip rašomos, o rašomos sugramatintai, t.y. su galūne, ten jur ji pagal taisykles rašoma. Taigi dideliam kažkieno nusivylimui, ne George Bush, o George'as Bushas - štai kokia yra lietuiviškai parašyta autentiška forma pagal VLKK nutarimą (žr. 8.Dėl autentiškų tikrinių vardų formų rašymo). George Bush (Džordžas Bušas) yra visiškai niekur neįteisinta rašyba, nes čia yra angliška rašyba + (lietuviška adaptuota forma). --- Vikipedijos straipsnio pavadinimas, anksčiau ar vėliau turės būti rašomas pagal taisykles pateikta autentiška (neadaptuota) forma. Nors balsavimas rodo kitką. Kadangi tokios taisyklės jau visiškai laikosi leidyklų redaktoriai, turėsime laikytis ir vikipedijoje. (Kai subręsime.) Nieko nepadarysi, širdžiai miela adaptuotoji forma, atitinkanti tarimą, lieka tik skliausteliuose ir tik pirmą kartą paminint tą tikrinį vardą tekste. Bet nenusiminkime, adaptuotai ir toliau galime rašyti kinų ir japonų vardus LOL --- O kadangi teisingo balsavimo varianto išvis nėra, neturiu už ką balsuoti. Sėkmės! ---Gyvas 23:10, 2009 liepos 10 (EEST)
Minėtas nutarimas, 8.1. punktas: „Autentiškoms asmenvardžių (ir vietovardžių) formoms galūnės dedamos panašiai kaip ir prie adaptuotų tikrinių vardų. Pavartotos skliausteliuose arba nerišliame tekste (pvz., bibliografijoje, reklamoje ar informacijoje), jos gali būti rašomos be lietuviškų galūnių.“. Pakartosiu: „Pavartotos skliausteliuose arba nerišliame tekste (pvz., bibliografijoje, reklamoje ar informacijoje), jos gali būti rašomos be lietuviškų galūnių.“. Ar straipsnio pavadinimas yra rišlus tekstas? Kiek man žinoma, ne. Vadinasi..? --Martynas Patasius 23:25, 2009 liepos 10 (EEST)
Ačiū. Girdžiu. Tada taip. Tikrai. Bet tik jau ne George Bush (Džordžas Bušas), nes tai visiškas kalambūras. Tada jau tikrai turi būti George'as Bushas (Džordžas Bušas). ---Gyvas 23:31, 2009 liepos 10 (EEST)
Vadinsime kaip knygų antraštėse: Jack Hawley, o jau tekste aiškinsime, kad čia, žinai, Džekas Houlis, o gal Holis... Ok balsuoju už autentišką formą, prieš VLKK nepapūsi... Gyvas 23:34, 2009 liepos 10 (EEST)

Pala, visų pirma, tai yra Vikipedijos apsisprendimo reikalas, VLKK nėra diktatoriai - buvo tik nuspręsta, kad naudoti VLKK teikiamus terminus, tačiau VLKK nereglamentuoja niekaip rašymo tvarkos. Kitas dalykas, jei jau taip remiantis VLKK tai ir vietovardžius reiktų pervadinti į London, New York, Madrid ir Köln, nes ten irgi rekomenduoja mokslinėje literatūroje juos naudoti. Hugo.arg 23:58, 2009 liepos 10 (EEST)

VLKK ne diktatoriai, tačiau realiai nustato lietuvių kalbos taisykles, todėl jei jau Vikipedija "lietuvių kalba" tai tenka neišvengiamai rašyti pagal taisykles ir kreipti dėmesį į VLKK, priešingu atveju naujakalbė kažkokia bus, o ne lietuvių kalba. O vietovardžių nepainiok, nereikia pagal VLKK rašyti nei London, nei New York - "Visų šalių asmenvardžius ir vietovardžius rašant pagal minėtus bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Karolis Didysis, Petras Pirmasis, Anglija, Lenkija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Daugpilis, Dauguva, Krokuva, Paryžius, Varšuva, Viena, Genuja, Mantuja."--Dirgela 08:47, 2009 liepos 11 (EEST)
  • VLKK tikrai nėra koks nors Dievas, kuriam aklai reikia paklusti. Snooker..aptarimas 10:03, 2009 liepos 11 (EEST)
Aš tai nematau, kad pasiūlymas kuo nors prieštarautų VLKK nutarimams, tiesiog atkreipiu dėmesį, kad stumtelim Vikipediją į "populiarinimo" ir "vaikams ir jaunimui skirtų leidinių" grupę. Faktiškai ir dabar Vikipediją vadinti moksliniu leidiniu reikia daug drąsos, todėl apsisprendimas dėl jos "populiariosios" pakraipos nėra jokia tragedija, mažiau iškils klausimų dėl šaltinių nurodymo, rėmimosi Vikipedija (juk niekam nešauna į galvą remtis leidiniais "Šimtas didžiausių pasaulio paslapčių") ir pan. Jei bus nuspręsta pavadinimuose pagrindine laikyti adaptuotą formą, tai matyt bus logiška ir tekstuose adaptuotą formą naudoti kaip pagrindinę, kitas nurodant skliaustuose.--Dirgela 11:40, 2009 liepos 11 (EEST)
To Gyvas: Jau ir taip su VLKK terminais pridaryta nesąmonių, kai vietoje seniau galiojusių įteisinami absurdiški terminai. Tai bent vienoje vietoje išlaikykime tradicijas ir nepataikaukime VLKK priimamoms nesąmonėms. Tai kas kad VLKK vienintelė kažką siūlo keisti, tačiau mes neprivalome to aklai laikytis. --Atlantas 11:28, 2009 liepos 11 (EEST)
To Atlantas: lietuvių kalbos tradicija yra rašyti autentiškas formas, nei vienoje prieškarinėje knygoje tokių keistenybių nerasi. Sunku net pasakyti kam čia tarybiniais laikais šovė į galvą perrašinėti lietuviškai, o dar ir charakteringai pagal rusišką transkribciją, taip atsirado tokie šedevrai kaip "Getė" ir "Kelnas", kurie tapo absurdiška tradicija. Ir ši tvarka nėra kažkokia VLKK siūloma, ji yra de facto nusistovėjusi, pavartykit leidinius ir pamatysit. Dar liūdniau, kai Vikipedija tampa visokių radikalų a la Ozolas su kompanija tribūna.--Dirgela 11:40, 2009 liepos 11 (EEST)
Į Atlanto pastabą: Kaip ir kiti teigia, VLKK tik "apiformino" autentišką tikrinių vardų rašymą. Nėra jis toks jau blogas. Ir tikra tiesa, kad Getė iš Goethes (Goethe'ės / Goethės ?) radosi tik sovietmečiu, pataikaujant rusiškumui. Nieko nepadarysi. O jei pavartysime dabartinę leidyklų produkciją (ypač svarbesnių, neimdami "Oboulio" ar panašių), tai matysime, kad ne taip jau baisus ir tas "autentiškasis" rašymas. Šiuo atveju man baisiau kitkas: leidyklos laikysis (jau laikosi!) taisyklių skirtų moksliniam publicistiniam stiliui, o Vikipedija - taisyklių skirtų kasdieniam vartojimui. Taigi man atrodo, kad balsavimo klausimas atsiremia į Vikipedijos politinį sprendimą: ar jos paskirtis kasdienis švietimas (kaip populiarių leidinų apie minėtus pasaulio stebuklus) ar tikras enciklopedinis informavimas (kurio principus matyt turėtume aiškiau formuluoti ir suvokti). Tam kartui tiek. ---Gyvas 13:42, 2009 liepos 11 (EEST)
  • Pataisymas - Gėtė, o ne Getė. Ir Romualdo Ozolo liežuvis neapsiverčia pavadinti radikalu. Snooker..aptarimas 13:47, 2009 liepos 11 (EEST)

Nemanau, kad nuo to ar bus naudojamos straipsnių pavadinimuose adaptuotos formos ar autentiškos formos priklausys vikipedijos stilius kaip kad čia bandoma suskirstyti į mokslo populiarinimo ir mokslinį. VLKK tikrai nepriims nutarimo kuriam stiliui priskirti vikipediją. Jei bus priimta, kad naudoti originalią formą straipsnių pavadinimuose (3 variantą) tuomet iškyla klausimas ar nereikėtų pvz. straipsnio višta pervadinti į mokslinį originalų pavadinimą Gallus gallus domesticus, o į anglišką chicken? Labai dažnai manau gali iškilti klausimas kurį gi forma yra originaliausia. Nes nemažai asmenybių gyveno ne vienoje šalyje ir todėl buvo jose skirtingai vadinami. Todėl naudojant autentiškas formas straipsnių pavadinimuose manau iškiltų daug klausimų. Mano supratimu Vikipedijoje yra svarbu išlaikyti vieningą stilių. Straipsnių pradžia turi prasidėti nuo straipsnio paryškinto pavadinimo ir mano supratimu, geriausiai, kad visi straipsniai prasidėtų vienodai. O tai dabar vieni prasideda nuo adaptuotos formos - pagal tradiciją, pvz. straipsniai apie valdovus arba biologiniai, o kažkodėl kitus norima pradėti nuo originalios formos, kuri lieka net nenurodyta pagal kurią kalbą šį originali forma buvo pasirinkta. Bet kokiu atveju. Neužmirskime, kad visada būtina sukurti visus galimus nukreipiamuosius straipsnius tiek kitoma adaptuotoms formoms, tiek originalioms formoms ir šie nukreipiamieji straipsniai savo ruoštu gali būti kategorizuojami (priskiriami kategorijos) ir ateityje gali tapti nuorodiniais straipsniais. --Vpovilaitis apt. 15:17, 2009 liepos 11 (EEST)

Būtent, kad VLKK nepriims kokiu stiliumi rašoma Vikipedija, o tik pati Vikipedija gali apsispręsti, tačiau variantas, kad "Vikipedija yra mokslinis leidinys, bet skirtingai, nei visi kiti Lietuvos leidiniai rašomas su adaptuotais asmenvardžiais" tai neišeina, nes tai bus aišku tik šio balsavimo dalyviams, o visiems kitiems perskaičius pirmąjį sakinį apie Volfgangą Johaną fon Gėtę bus aišku, kad tai populiarusis tinklalapis. Kita vertus Vikipedijoje ir taip yra daugybė straipsnių, kurie į jokias mokslines enciklopedijas niekada nepatektų, pvz., Afrikos valgiai ir visi straipsniai apie mangą. Dėl iškylančių klausimų tai visiška neteisybė - lygiai tiek pat klausimų iškils sprendžiant kokią asmenvardžio formą, kokios kalbos ir pan. adaptuoti, o tai žymiai komplikuočiau, nes skirtingomis kalbomis ta pati pavardė tariama skirtingai, pvz., Einšteinas yra tradicinis rašymas, bet jei tradicinio nebūtų tai būtų didelis klausimas ar jį adaptuoti kaip Ainštainą ar Einsteiną (t.y. pagal vokišką ar anglišką tarimą? jau nekalbu apie lietuvių emigrantų pavardes). Va tada bus galima ginčytis ar čia svarbiau gimtoji kalba ar žiūrėti pagal pilietybę, valstybines kalbas ir pan.--Dirgela 16:33, 2009 liepos 11 (EEST)

Straipsnių tekste siūlau naudoti lietuviškas formas su nukreipimu į straipsnį, pavadintą originalia forma. Pvz.: „Ronaldas Reiganas susitiko su Margareta Tečer“ - tada tekste patogiau linksniuoti, o kilus abejonei apie ką rašoma pakaks pele užvažiuoti ant pavardės. --Mykolas OK

200% pritariu Mykolui. Pats visada taip darau ir esu už dabartinę tvarką, žinoma, padarant redirectus iš adaptuotos formos. O štai straipsnių tekstuose, kaip sako Mykolas, reikėtų naudoti [[originalo forma|adaptuota forma]].--...Spaideris...aptarimas 20:46, 2009 liepos 13 (EEST)
Tai turbūt pats geriausias kompromisas, kuris turėtų bent iš bėdos tenkinti ir mėgstančius autentiškas formas, ir adaptuotas, ir pirmokus, ir užsieniečius. --Martynas Patasius 22:00, 2009 liepos 13 (EEST)
Taip tai būtų geriausia. --Satamas 23:16, 2009 liepos 13 (EEST)

O kalbant apie trečiąjį variantą: įdomu, jei žmogus nori informacijos apie Kristupą Kolumbą, kokio straipsnio jis ieškos: Kristupas Kolumbas, Cristóbal Colón ar Cristoforo Colombo? Manau, kad pirmasis variantas. Pastarųjų ko gero žmogus ieškotų nebent išgirdęs naujas pavardes ir nesupratęs, kad čia tas pats.--...Spaideris...aptarimas 20:55, 2009 liepos 13 (EEST)

Neturiu dabar laiko isigilinti i viska, bet belaiminciame pirmajame variante man nepatinka stai kas: sakykim tuiu sakinini „Cora Diamond ir Matthew Ostrow, kritikavo utilitarizmą pagal...“. Nera nusistovejusios siu asmenvardziu rasybos, nes asmenybes neizymios. Jei as dabar bandyciau juos sulietuvinti... Ideciau daug pastangu ir gautusi nekas. Tada, kai kas nors noretu pasiskaityti placiau nete ar kur kitur, kaip ten jie kritikavo ar pan., tai skaitytojas turetu bandyti atkoduoti ta mano sulietuvinima. Jei apie juos butu sukurti straipsniai, tai gudrus skaitytojas gal dar per interwiki susirastu, bet ne apie visus minimus asmenis lt.wiki yra sukurti straipsniai. Manau svarbiausia enciklopedijoje yra pateikti informacija patogiu budu, o ne kad ji skambetu lietuviskai.--tired time 19:49, 2009 liepos 14 (EEST)

Sutrumpinimai[redaguoti vikitekstą]

Labai gaila, bet eidamas per dviejų raidžių sutrumpinimus radau visą eilę straipsniuose panaudotų sutrumpinimų, kuriems buvo padaryti „raudoni“ nukreipimai, tačiau niekaip negalėjau rasti ką tie sutrumpinimais, greičiausia originalios kalbos sutrumpinimai reiškia. Juos pažymėjau žyme {{Apibrėžti}}, kuri priskiria kategorijai Kategorija:Reikalingas apibrėžimas. Bet taip pat pastebėjau, kad straipsnių tekstuose dar daugiau yra tokių neaiškių, neapibrėžtų sutrumpinimų, neturinčių nuorodų ir tekstuose nepaaiškintų. Manau ir juos būtų galima sužymėti ta pačia žyme. Svarbiausiai ypač prie tokių sutrumpinimų dažniausiai nėra niekur nurodoma iš kur tas terminas paimtas, tai net kartais neaiškų pagal kurios originalios kalbos kažkokius žodžius tas sutrumpinimas yra naudojamas. Manau panaudojus tekste kuri nors sutrumpinimą yra būtina jį aprašyti, į specialų sutrumpinimo aprašymo nuorodinį straipsnį arba padaryti tam sutrumpinimui nukreipiamąjį straipsnį, jei manoma, kad toks sutrumpinimas yra vienintelis ir nepakartojamas, ne tik lietuvių kalboje, bet ir kitose originaliose kalbose. Aišku lygiai taip pat yra būtina aprašyti ir visus lietuvių kalboje naudojamus sutrumpinimus, nes ne visi yra visų sričių specialistai ir negali visų galimų sutrumpinimų žinoti. Kaip supratau, kai kuriuose straipsniuose net Autentiški asmenvardžiai (ir vietovardžiai) yra trumpinami, dažnai net ne pagal kažkokius visuotinai priimtus tarptautinius standartus. --Vpovilaitis apt. 22:01, 2009 liepos 15 (EEST)

Kiekvienam sutrumpinimui, būtina sukurti atitinkama nuorodinį straipsnį, kuriame būtų nuorodos į tą sutrumpinimą aprašantį straipsnį, bei trumpas šio sutrumpinimo apibrėžimas. Artimos transkripcijos sutrumpinimams, gali būti naudojamas bendras nuorodinis straipsnis. Šiuo atveju visiems kitoms transkripcijoms turi būti sukurti nukreipiamieji straipsniai į šį sutrumpinimo aprašymo straipsnį. Tik atskirais atvejais, jei sutrumpinimas labai unikalus, tam sutrumpinimui galima kurti nukreipiamąjį straipsnį, kuris bet kuriuo momentu, aptikus dar kurią nors to sutrumpinimo reikšmę turi būti pakeičiamas nuorodiniu straipsniu. Jei sutrumpinimas gali turėti kelias reikšmes, tai tik išimties tvarka sutrumpinimo pavadinimas gali būti naudojamas pavadinant normalų straipsnį arba sukuriant juo nukreipiamąjį straipsnį į normalų straipsnį, pvz. ES - plačiausiai šis sutrumpinimas naudojamas kalbant apie Europos Sąjunga. --PoVas 14:37, 2009 liepos 18 (EEST)

Popiežiai, antipopiežiai, patriarchai ir kiti dvasiniai lyderiai[redaguoti vikitekstą]

Norėčiau iškelti šį klausimą į viešumą. Kaip turėtų būti vardinami popiežių, antipopiežių ir kt. vardai? Dabartinė praktika yra sekanti: jei šventasis - Šventasis Vardas Skaičius, jei ne - Vardas Skaičius. Angliškame variante yra bendras formatas - Pope Name Number (Popiežius Vardas Numeris). Dažnai pasitaiko, jog vardinamas pridedant pradžioje palaimintasis arba popiežius. Gal reikėtų suvienodinti?

  • Pirmas variantas: Popiežius Vardas Numeris arba Antipopiežius Vardas Numeris, Patriarchas Vardas Numeris
  • Antrasis variantas: Pasinaudoti kategorijos Valdovai praktika ir vadinti tiesiog Vardas Numeris
--Igor 15:47, 2009 liepos 10 (EEST)

Aptarimas[redaguoti vikitekstą]

Mano nuomone, reikėtų pradžioje pridėti žodį „popiežius“ (Pirmas variantas) , kad būtų aišku, kad čia ne kokios nors šalies monarchas. Snooker..aptarimas 16:15, 2009 liepos 10 (EEST)


niekas netrukdo padaryti nukreipiamąjį straipsnį ir nekeisti nieko jei yra būtinybė padaryti nukreipimą. kas norės susiras. jei dubliuojasi vistiek išskirstymo straipsniai egzistuoja ir galima tiesiog surašyti. taip pat yra popiežių sąrašas. keitimas dėl keitimo - beprasmis. svarbiausia paieškos paprastumas - vienok tai enciklopedija--Qwarc 16:25, 2009 liepos 10 (EEST)
Keisti niekas nesiūlo. Esmė tame, kad daug straipsnių apie popiežius, antipopiežius ir patriarchus nėra parašyti, todėl pradedant rašymą būtų gerai prieiti prie bendro formavimo. -- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo Igor (aptarimasindėlis) 16:31, 2009 liepos 10 (EEST)
Mano supratimu geresnis yra pirmas variantas, bet savaime suprantama turi būti nukreipiantieji straipsniai pagal Vardas Numeris, o taip pat nuorodiniai straipsniai pagal Vardas, kurie turėtų būti ir valdovams, jei jų daugiau nei vienas. Nes Numeris yra tik valdovams, popiežiams, antipopiežiams, popams, ..., bet ne šventiesiems ar palaimintiesiems. Aprašant šventuosius ir palaimintuosius, aišku straipsnyje tai reikia paminėti. Galima aišku kurti nukreipiamuosius ar nuorodinius straipsnius Šventasis Vardas. --Vpovilaitis apt. 16:46, 2009 liepos 10 (EEST)
Tai kad ar verta pridėti tą „Popiežius“? Sakyčiau, jei gali kilti nesusipratimų, tai galima prirašyti skliausteliuose, kaip ir kitur (tarkim, „Karolis IX (Prancūzija)“ ir „Karolis IX (Švedija)“ - taip prireikus būtų ir „Karolis IX (popiežius)“). --Martynas Patasius 21:05, 2009 liepos 10 (EEST)
Manau, kad priekyje popiežius nepamaišytų, tokia pat tvarka yra Imperatorius Karolis V.--Dirgela 21:53, 2009 liepos 10 (EEST)
Svarbiausia, kad visuose straipsniuose vienodai. Taip pat manau, kad kiekvieno straipsnio pavadinimas be skliaustų turi atsikartoti straipsnio titulinės eilutės pradžioje paryškintu šriftu. Kadangi straipsnius apie Popiežius lyg ir norėtųsi pradėti "Popiežius Vardas numeris (...) - ...", todėl rinkausi pirmą variantą. Na, bet, jei visų šių straipsnių titulinės eilutės prasidės: "Vardas numeris (...) - popiežius ..." ar panašiai (turiu galvoje po brūkšnelio). Tuomet visai yra priimtinas ir antrasis variantas. Vpovilaitis apt. 22:28, 2009 liepos 10 (EEST)
Str pavad: Jonas Paulius II; teksto pradžia: Jonas Paulius II, Romos katalikų bažnyčios popiežius... ---Kaip žmogus ieškos? Manau, kad ne "Popiežius Jonas Paulius II", o "Jonas Paulius" arba "popiežius". Sakyčiau, pagal tai turime ir vardinti. Straipsnelio pavadinimas: tik visas vardas; o straipsnelis "popiežius" leidžia susiekti su kategorija, kur randami visi publikuoti vardiniai straipsniai ---Gyvas 23:22, 2009 liepos 10 (EEST)
Kadangi jau nubalsavome, manau, kad reikėtų papildyti vadinimo taisyklių 3.1 punktą naujų įrašų apie hierarchų vardus --Igor 10:49, 2009 liepos 27 (EEST)
Tai pridėk, įdėčiau pats, bet pati taisyklė prieš pradedant balsavimą nebuvo parašyta, tai nežinau ar teisingai užrašysiu :) --Dirgela 18:20, 2009 liepos 27 (EEST)
Galvojau taisykles gali pridėti tik administratoriai. Ok, pridėsiu. --Igor 09:35, 2009 liepos 28 (EEST)

Balsavimas (5:15)[redaguoti vikitekstą]

Pirmas variantas[redaguoti vikitekstą]

Pavadinimo variantas: pvz., „Popiežius Jonas Paulius II“

  1. Aš už pirmą variantą. --Viskonsas 23:32, 2009 liepos 10 (EEST)
  2. Aš už pirmą variantą. Samogitia 15:01, 2009 liepos 15 (EEST)
  3. Aš už pirmą variantą. --Dirgela 09:56, 2009 liepos 18 (EEST)
  4. + --Rytis apt. Coat of arms of Mazeikiai (Lithuania).png 13:21, 2009 liepos 18 (EEST)
  5. Snooker..apt. 15:02, 2009 liepos 21 (EEST)


Antras variantas[redaguoti vikitekstą]

Pavadinimo variantas: pvz., „Jonas Paulius II“

  1. Aš už antrą variantą - tai labiau paplitę pavadinimai....Spaideris...aptarimas 19:28, 2009 liepos 17 (EEST)
  2. Aš už antrą variantą - jei jau balsuojam. --Vpovilaitis apt. 19:34, 2009 liepos 17 (EEST)
  3. be abejonės II variantas--Qwarc 23:47, 2009 liepos 17 (EEST)
  4. Hugo.arg 23:54, 2009 liepos 17 (EEST)
  5. Paprasčiau visada geriau, vėliau galima skliaustuose ar kaip kitaip rašyti, per nuorodinius.--Atlantas 10:06, 2009 liepos 18 (EEST)
  6. --Homo 13:15, 2009 liepos 18 (EEST)
  7. --PoVas 14:39, 2009 liepos 18 (EEST)
  8. --JonasS 09:20, 2009 liepos 20 (EEST)
  9. --Rokaszil 16:42, 2009 liepos 20 (EEST)
  10. --Ta-Ntalas 17:07, 2009 liepos 20 (EEST)
  11. --Igor 16:24, 2009 liepos 21 (EEST)
  12. --Kusurija 22:41, 2009 liepos 21 (EEST)
  13. CD 06:16, 2009 liepos 22 (EEST)
  14. Gugis 12:15, 2009 liepos 22 (EEST)
  15. Matasg 15:03, 2009 liepos 23 (EEST)

Dar dėl asmenvardžių[redaguoti vikitekstą]

Lyg ir niekas neprieštaravo, kad tradiciniai asmenvardžiai būtų rašomi tradiciškai nusistovėjusia forma, todėl siūlau konsensuso principu priimti papildymą, kad "Tradiciškai nusistovėjusios rašybos asmenvardžiai visada rašomi pagal tradiciškai nusistovėjusią formą, pvz., Steponas Batoras, Stanislovas Augustas Poniatovskis. Kiti asmenvardžiai ..." (toliau pagal dabartinę formuluotę). Jei bus prieštaraujančių bus galima paskelbti balsavimą.--Dirgela 22:10, 2009 liepos 23 (EEST)

Taip. Tik tiek, kad tie „tradiciniai asmenvardžiai“ labai jau slidus pasakymas. Pvz. ar galioja tradicinio asmenvardžio atvejis Stanisław Antoni Szczuka? Hugo.arg 22:15, 2009 liepos 23 (EEST)
Na istorijoje sakyčiau "tradiciniais" galima laikyti tuos, kurie vienodai rašomi arba vyrauja lietuviškoje istoriografijoje. Čia turbūt didelių klausimų neiškiltų, nežinau kaip kitose srityse. Bet kuriuo atveju keičiant iš originalo į tradicinį tektų pagrįsti tradiciškumą. --Dirgela 23:16, 2009 liepos 23 (EEST)
Mane stebina administratorius Hugo.arg. Pats pasirašinėja originalia forma, bet visur bruka adaptuotą. Jūs pats sau prieštaraujate. Medice cura te ipsum - pasakytų romėnai. Na, ko jūs prikibote prie to Szczukos? Tai buvo lenkų šlėkta, veikęs pagrinde Lenkijos karalystėje, net savo rezidenciją pasirinkę pagal savo pavardę. Kodėl neadaptuojate straipsnio pavadinimo Michael Jackson į Maiklas Džeksonas, ar Britney Spears į Britnė Spyrs? Nes tai tiesiog juokinga, ar ne? Aš niekaip negaliu suprasti kodėl vieni adaptuojami, o kiti ne? --Zuikis Puikis 09:17, 2009 liepos 28 (EEST)
Viena yra taisyklės, kita - jų laikymasis. Vardinimo prasme tiesiog Vikipedijoje dažnai nesilaikoma taisyklių ir nėra pakankamai norinčių prižiūrėti jų laikymąsi, dėl to ir yra skirtingų variantų. Taisykles buvo pasiūlyta keisti ir manau, kad po pakeitimo Hugo.arg būtų užsiėmęs pervadinti viską pagal naujas taisykles, bet kadangi keitimas nepriimtas tiesiog trūksta savanorių visus straipsnius sutvarkyti pagal dabar galiojančią tvarką.--Dirgela 19:18, 2009 liepos 28 (EEST)

Tas palyginimas su mano naudotojo vardu visai ne vietoje. Kai jį pasirinkau, į tai neatkreipiau dėmesio, dabar su mielu noru pasirinkčiau lietuvišką naudotojo vardą, bet kadangi dėl pervadinimo kiltų daug bereikialingų problemų, lieku su senuoju. Palyginimas su Britne Spyrs čia nevietoje, kadangi ji su Lietuva, Lietuvos istorija neturi nieko bendro priešingai negu lenkų bajorai, kurie buvo ATR gyventojai. Siūlyčiau visus lenkus, gyvenusius iki ATR žlugimo vadinti tik lietuviškai. O dėl dabartinės tvarkos, tai kada prisiruošęs galėčiau sutvarkyti tuos asmenvardžius, tačiau, deja, mano siūlytas pakeitimas nepriimtas, o dabartinė tvarka labai paini, tiek dėl tų minėtų „tradicinių/netradicinių“ asmenvardžių, tiek dėl to, iš kurių kalbų konkrečiai reikia adaptuoti asmenvardžius (pvz. serbų, bulgarų, graikų?), todėl neesu tikras, kaip ką pervadinti. Hugo.arg 19:31, 2009 liepos 28 (EEST)

Kodėl ne vietoje? Būtent vietoje! Kaip jūs, Hugo.arg, galite reikalauti iš kitų adaptuoti straipsnius, jei pats net savo pseudonimo nesate adaptavę? Galima susikurti kitą vartotoją ir nurodyti, kad tai jūs. Britney Spears yra populiari ir Lietuvoje. Ar Vladimiras Putinas Lietuvos politikas? Ne. Tai kas čia per išsidirbinėjimas kišti adaptuotą formą, jei net valstybinė Lietuvos televizija transliteruoja iš kirilicos į lotynišką raštą taip kaip visame pasaulyje įprasta. Dėl istorijos, tai išvis nežinote ką rašote. Nuo 1697 visoje Respublikoje oficiali raštų kalba buvo lenkų kalba. Vartoti lietuviškus vardus Respublikos asmenybėms - falsifikavimas, nebent asmuo buvo lietuvis ir tikrai žinoma kad jis pasirašinėjo lietuviškai. Keista girdėti aiškinimus apie istoriją iš žmogaus, kuris nežino, kad šlėkta ir bajorai yra tas pats [6]. Arba visi asmenvardžiai rašomi adaptuotai, arba visi rašomi originaliai. Kol nėra aiškių, nedviprasmiškų taisyklių niekas niekas negali uždrausti naudoti origanalius asmenvardžius. Tad prašau netrukdyti žmonėms rašyti. --Zuikis Puikis 13:03, 2009 rugpjūčio 4 (EEST)
Kaip ir nieko painaus - jei abejotina ar reikia adaptuoti ar ne tai geriau neadaptuoti, tada ir bus aišku kas yra tradiciniai, o kas ne. Nelotyniškas abėcėles reikia adaptuoti, gal tik serbų čia neaišku, nes jie turi tiek rašymą kirilica, tiek lotyniškai.--Dirgela 22:00, 2009 liepos 28 (EEST)
Pasakėte tik savo nuomonę. Parodykite esamose vardinimo taisyklėse konkretų punktą reikalaujantį adaptuoti nelotyniškų abėcėlių vardus. --Zuikis Puikis 09:31, 2009 rugpjūčio 18 (EEST)

Vis dėl to, bent mano nuomone, Vikipedijoje turėtų būti asmenvardžiai adaptuota forma, išskyrus tuos atvejus, kai pavardė daug geriau žinoma originalo kalba (John Cena, Britney Spears). Tokių nėra daug, bet mano nuomone, aukščiau vykusiame balsavime visi balsavo už 2 ir 3 variantus dėl to, kad neprieitų iki Britni Spyrs ar Džono Synos :). Todėl būtent taisyklėse būtų neblogai nurodyti, kad asmenvadžiai rašomi adaptuota forma, nebent originalo forma jie žinomi geriau.--...Spaideris...aptarimas 17:41, 2 spalio 2009 (EEST)

Gal neimsim dabar interpretuoti, berods taisyklės aiškios.--Dirgela 21:19, 21 lapkričio 2009 (EET)


Naudoti ar vartoti?[redaguoti vikitekstą]

Ne vienam straipsny pastebiu šią semantinę klaidą. Žodžius vartojame, pasakymus vartojame, daugiskaitą vartojame ir t. t. Kalbos reiškiniai, dalykai yra vartojami, o ne naudojami. http://vlkk.lt/lit/2111 ir kt.--Antanas26 07:41, 25 gruodžio 2009 (EET)

Ir tai susiję su straipsnių pavadinimais (apie kuriuos yra ši taisyklė), nes..? Beje, jei atidžiau paskaitysime minėtą VLKK „rašinėlį“ pamatysime, kad jis prasideda „Griežtos ribos tarp žodžių vartoti ir naudoti nėra.“... --Martynas Patasius 12:03, 25 gruodžio 2009 (EET)
Patys susigalvokite, kaip tai susiję. Gal straipsnyje pilna tokių klaidų? Kai kuriais atvejais galimi abu variantai, bet daugeliu atveju ta riba pakankamai aiški ir reikia vartoti tinkamesnį, tikslesnį žodį.
Iš tikrųjų tai pirmas mano matytas šaltinis, kuris pažymi „ribos negriežtumą“. Paprastai niekas nenurodinėja semantizmų taisyklingumo lygmenų – arba žodis tinkamas vartoti tam tikra reikšme, arba ne.-- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo Antanas26 (aptarimasindėlis)
Man tai pradeda nusibosti tas prievartinis VLKK normų brukimas, tik gadina nuotaika per Kalėdas.Snooker..apt. 15:43, 25 gruodžio 2009 (EET)
Po galais! Nesuprantu, kas per požiūris. Tai ne normų brukimas – tai prašymas rašyti tasyklinga kalba. Net nežinau, ką ir bepridurti. Nustebinai mane... Antanas26 16:46, 25 gruodžio 2009 (EET)
Prašymas būna vieną kartą, jei prašymai kartojasi - tai jau brukimas.Snooker..apt. 16:57, 25 gruodžio 2009 (EET)
Juokinga kai prisidengiant „taisyklinga kalba“ neleidžiama kalbai vystytis ... Tačiau, kadangi Lietuvoje galioja kalbos vienašališkas diktatas iš VLKK ir praktiškai jokios alternatyvos turim ką turim. Beje, dėl semantikos - žodis įgauna tokia prasme kuria vartojamas ... taip kad jokio skirtumo, naudoti ir vartoti - yra sinonimai, nes ir Patasius surado, kad ir VLKK tam pritaria tai gi gal baikit išradinėti vėl dviratį ... Siūlau tamstai geriau pereiti per Vikipedijos straipsnius, nes be „netaisyklingų“ vartojamų terminų yra daugybė gramatinių, stiliaus klaidų kurias vertėtų pataisyti ir darbas tikrai būtų naudingesnis, nei prie smulkmenų kabinėtis. --Atlantas 17:02, 25 gruodžio 2009 (EET)

Žodžių „naudojimas“ yra lygiai tokia pati klaida kaip ir tavo minimos gramatinės, stiliaus ir kt. klaidos. Ir VLKK vartojimo ir naudojimo painiojimui nepritaria. Paskaityk straipsnį, paskaityk kitus šaltinius... Antanas26 18:04, 25 gruodžio 2009 (EET) Ir išvis nesuprantu, kokia jums prasmė ieškoti įrodymų, kad tai nėra klaida? Patinka ginčytis? Jeigu aš jums duodu pastabą (ir teisingą!) atreipkit dėmesį ir kitą kartą stenkitės tų pačių klaidų nedaryti, o ne beprasmiškai oponuoti. Antanas26 18:08, 25 gruodžio 2009 (EET)

Žodžių „naudojimas“ yra lygiai tokia pati klaida kaip ir tavo minimos gramatinės, stiliaus ir kt. klaidos. Ir VLKK vartojimo ir naudojimo painiojimui nepritaria.“? Tikrai? Na, tai kam tada ta pati VLKK rašo „Griežtos ribos tarp žodžių vartoti ir naudoti nėra.“? Deja, panašu, kad Jūs šiuo atveju esate ne tiek teisus, kiek Jums atrodo...
A, ir „Jeigu aš jums duodu pastabą (ir teisingą!) atreipkit dėmesį [...]“... Jau nekalbant apie visa kita (ne „atreipkit“, o „atkreipkit“), po „Jeigu aš jums duodu pastabą (ir teisingą!)“ reikia kablelio... Šiaip nesikabinėčiau, bet jei jau taip „komanduojate“ kalbos klausimais, tai galėtumėte ir pats rašyti be klaidų... --Martynas Patasius 18:25, 25 gruodžio 2009 (EET)
O tamsta labai pastabus. :-) Nors turbūt pats žinai, kokio atsakymo susilauksi, ir pats supranti, kad pastaroji pastaba buvo dar beprasmiškesnė už pirmąją. Ir dėl kelelo priežasčių.:
1. Reikia skirti klaidų darymą dėl nežinojimo ir klaidų darymą dėl aplaidumo (taip pat reikia skirti straipsnius nuo diskusijų). Parašęs atsakymą šias klaideles pats pastebėjau, bet specialiai netaisiau, nes tai juokinga. O tuo pačiu tai ir buvo labai geras „testas“ jus patikrinti. :-)
2. Aš visko nežinau. Ir neprivalau žinoti. Jei komentuoju ir taisau kitų klaidas, nereiškia, kad pats esu tobulas. Kas galėjo padaryti tokią prielaidą?
Ir kodėl aš išvis į visa tai turiu atsakinėti? Juk ir pats supranti, kad tai yra kvailystė!
Sutinku, kad vartojimo ir naudimo neskyrimas nėra baisi klaida, bet šiokia tokia klaida neabejotinai yra, ir vertėtų į tai atkreipti dėmesį. Aš galėčiau surasti ne vieną šaltinį (neskaitant VLKK), kur aprašomos šių žodžių vartojimo klaidos. Galėčiau siūlyti pasikonsultuoti su kalbininkais ir t. t. Bet nėra prasmės. Jūs darote viską, kad tik paprieštarauti.
Šią diskusiją pradėjau turėdamas tik geras intencijas. Bet kadangi jūs elgiatės kaip ligoniai, nematau prasmės tęsti šios diskusijos.
Patys pamąstykite – tokiu savo elgesiu tik stabdote Vikipedijos vystymąsi. Antanas26 19:19, 25 gruodžio 2009 (EET)
Vikipedija gyvavo ir vystėsi ir be Jūsų. Čia galioja VLKK taisyklės, jei tik jos neperžengia sveiko proto ribos. Kaip Jūs jau ir minėjote, „VLKK leidžia liaudžiai pačiai spręsti”. Ir gal nebetujinkit čia žmonių!Snooker..apt. 19:29, 25 gruodžio 2009 (EET)
O jūs vis tiek liksite užsispyrę. :-) Įdomu, mokykloje, kai mokytojai ką nors prieštaringa sakydavo, irgi juos kvailiais laikėte? Niekada prieš pasmerkdami nebandėte įsiklausyti, kas buvo sakoma?
Dėl tujinimo internete man dar niekas nebuvo šios pastabos davęs, o taip bendraudavau visada. Dovanokite, jei tai ką nors žeidžia. Aš taip įpratęs – man lengviau, kai vieni į kitus kreipiasi „tu“.
Neabejoju, kad Vikutė ir be manęs nenumirs :-) Linkiu jai sėkmės. Antanas26 19:45, 25 gruodžio 2009 (EET)
Džiugu, kad pripažįstate, jog kalba eina apie, na, ne pačią baisiausią kalbos klaidą (o tai jau buvo prieita iki „Žodžių „naudojimas“ yra lygiai tokia pati klaida kaip ir tavo minimos gramatinės, stiliaus ir kt. klaidos.“).
O dėl „Jei komentuoju ir taisau kitų klaidas, nereiškia, kad pats esu tobulas.“ ir „Įdomu, mokykloje, kai mokytojai ką nors prieštaringa sakydavo, irgi juos kvailiais laikėte?“... Jei tikrai būtumėte tiesiog pataisęs „nepatikusias“ vietas (ar pasiklausęs: „Gal geriau būtų šioje taisyklėje rašyti ne „naudoti“, o „vartoti“?“), tai niekas nebūtų kibęs (gal nebūtų ir pastebėjęs). Bet jei pradedate (nė iš šio, nė iš to) „Ne vienam straipsny pastebiu šią semantinę klaidą.“... Ir į klausimą apie diskusijos vietos tinkamumą atsakote „Patys susigalvokite, kaip tai susiję.“... --Martynas Patasius 21:35, 25 gruodžio 2009 (EET)
Žodžių naudojimas – tokia pati klaida kaip ir bet kokia kita kalbos klaida, nes ji yra klaida. Klausimas, tik kiek tokia klaida yra grubi (panašiai kaip ir taisyklingumo lygmenys: neteiktina, vengtina, šalutinis normos variantas, lygiavertis normos variantas). Panašu, kad pripažinau, kad tai tikrai ne pati grubiausia klaida. Bet kad tai klaida – šito neatsiimu ir tikra tiesa: ne viename straipsnyje ją pastebėjau. O dėl diskusijos vietos: kuri vieta būtų buvusi tinkamesnė atkreipti dalyvių dėmesį apie šią (nebijokime pasakyti) klaidą? Šį reiškinį pastebėjau būtent šiame straipsnyje, tad jo aptarime ir rašiau. Ir dovanokite, jei ką ne taip pasakiau. Antanas26 23:11, 25 gruodžio 2009 (EET)
Nors turbūt bandydamas prieiti prie kompromiso pats per daug nusileidau. Antai čia žodžių „naudojimas“ yra neteiktinas (lygybės ženklas po skliaustelio – taisoma griežtai). Tas pats ir kitose šaltiniuose (įskaitant ir spausdintus), ant kurių daugumai nusispjaut. Ilgiau su jumis padiskutavus dar paskui pats pradėsiu manyti, kad, kas netaisyklinga, yra taisyklinga. Antanas26 23:25, 25 gruodžio 2009 (EET)

Čia buvo ilga ir nuobodi diskusija, kurios pabaigoje įtikinamai pripažinta, kad reikia naudotis VLKK terminija. Manau, dėl to jokių klausimų ar vartoti VLKK patvirtintus terminus neturi būti. O dėl pastabos tai aišku, supratom. Turbūt plėstis nebūtina. Vikipediją rašo daugybė žmonių, jų lietuvių kalbos žinios labai skirtingos, o kadangi čia savanoriškas projektas ir jokių etatinių kalbos redaktorių nėra tai belieka pasikliauti kalbos žinovais, kurie savanoriškai pataisytų klaidas. Hugo.arg 23:34, 25 gruodžio 2009 (EET)

Dėl didžiųjų raidžių vartojimo skilties[redaguoti vikitekstą]

Manau, kad reikėtų ją atnaujinti.
Jei straipsnis turi vadintis žodžiu mažąja raide, pvz., prekiniai ženklai, straipsnio pradžioje įdedamas toks tekstas: Šis straipsnis turėtų vadintis pavadinimas, tačiau Vikipedijos programinė įranga pirmąją pavadinimo raidę automatiškai padaro didžiąja.
Sakyčiau, nelogiškas pasiūlymas, kuriuo niekas nesivadovauja. Ir kas čia bloga, jei negalima straipsnio pavadinimo pradėti mažąją raide? Reikalas elementarus: kaip sakinį pradedam didžiąja raide, taip ir straipsnio pavadinimą. Čia juk ne žodynas, o enciklopedija – pastarosiose juk niekas pirmąkart neįvardija terminų mažąja raide. Tad siūlyčiau didžiųjų raidžių vartojimo skiltį suformuluoti taip:

Pirmas žodis straipsnio pavadinime (kaip ir paprastame sakinyje) visada pradedamas didžiąja raide. Straipsnio pavadinimas ir turinys turi paklusti lietuvių kalbos didžiųjų raidžių rašymo taisyklėms. [7] Svarbu nepriktnaudžiauti didžiosiomis raidėmis ir jų nevartoti aklai taikant kitų kalbų praktiką, nes mūsų kalbos normos gali smarkiai skirtis. Pavyzdžiui, anglų kalboje yra įprasta pavadinimuose ir antraštėse visus žodžius (išskyrus trumpučius prielinksnius, jungtukus, artikelius ir pan.) rašyti didžiąja raide, tačiau tai visiškai prieštarauja lietuvių kalbos normoms. Jei nesate tikri net ir perskaitę taisykles, pasidomėkite, kaip atitinkami terminai yra rašomi kituose patikimuose šaltiniuose lietuvių kalba.
Antanas26 00:14, 29 gruodžio 2009 (EET)

Tai dabar išvis yra šablonas Šablonas:lowercase, kuris leidžia pavadinime rašyti mažąją raidę. Hugo.arg 00:19, 29 gruodžio 2009 (EET)
Perskaičius Jūsų pasisakymą susidaro įspūdis, kad nesupratote, ką reiškia šis taisyklės sakinys. Kalba eina ne apie šiaip kokius nors žodžius, o apie tuos, kurie rašomi tik iš mažosios raidės. Pavyzdžiui, „flyLAL“, „phpMyAdmin“, „iRNR“... Tad ir visas pasiūlymas kaipo ir nereikalingas (o dalis su „anglų kalboje yra įprasta“ net ir ne visai tiksli - rašoma gana įvairiai)... --Martynas Patasius 01:14, 29 gruodžio 2009 (EET)
Norėjau pateikti pavyzdžius su naudojamu šablonu - t.A.T.u. arba iPod, bet Martynas užlindo:). O atnaujinti daug ką reikėtų, ne tik taisykles. :) ~ Mea 01:22, 29 gruodžio 2009 (EET)
Nepastebėjau, kad jau eina ir su mažosiom raidėm... O dėl anglų kalbos kalbu iš praktikos. Štai: In the U.S., headlines and titles of works typically use title case, in which nearly all words are capitalized. [8] Antanas26 07:30, 29 gruodžio 2009 (EET)

Tada kaip tokia redakcija:

Pirmas žodis straipsnio pavadinime (kaip ir paprastame sakinyje) paprastai rašomas didžiąja raide. Simboliniams pavadinimams, prasidedantiems mažąja raide (pavyzdžiui, PhpMyAdmin, t.A.T.u., iPod), gali būti taikomas šablonas lowercase. Straipsnio pavadinimas ir turinys turi paklusti lietuvių kalbos didžiųjų raidžių rašymo taisyklėms. [9] Svarbu nepriktnaudžiauti didžiosiomis raidėmis aklai taikant kitų kalbų praktiką, kuri nuo mūsų kalbos normų gali smarkiai skirtis. Pavyzdžiui, angliškuose pavadinimauose ir antraštėse dažnai didžiaja raide rašomi visi žodžiai (išskyrus trumpučius prielinksnius, jungtukus, artikelius ir pan.), tačiau tai visiškai prieštarauja lietuvių kalbos normoms. Jei nesate tikri net ir perskaitę taisykles, pasidomėkite, kaip atitinkami terminai yra rašomi kituose patikimuose šaltiniuose lietuvių kalba. Antanas26 07:54, 29 gruodžio 2009 (EET)

Nelabai suprantu, kam taip išsiplėsti, tie sakiniai po nuorodos jūsų tekste visai nereikalingi. Siūlyčiau junginį 'prasidedantiems mažąja raide' pakeisti kokiu nors 'turintiems neįprastą mažųjų/didžiųjų raidžių užrašymą'. Dar gali ūti taikomas šablonas displaytitle, koks yra straipsnyje iPod. ~ Mea 18:12, 29 gruodžio 2009 (EET)
Išsiplėsti? Todėl, kad tenka kiekvienam straipsny raides „mažinti“. Antanas26 18:21, 29 gruodžio 2009 (EET)
Kiekvienam? Tikrai? Na, hiperbolė - geras dalykas, bet tik su saiku... Iš tikrųjų tai paprastai pasitaiko tik „ribiniais“ atvejais („Valstybės Saugumo Departamentas“ ar „Valstybės saugumo departamentas“? „Vilniaus Universitetas“ ar „Vilniaus universitetas“?). O dėl tokių atvejų taisyklės keisti nereikia. --Martynas Patasius 18:41, 29 gruodžio 2009 (EET)
Pagal taisykles (kurių nuorodą įdėjau) išeitų, kad abudu mažosiom raidėm – taip ir pavadinti. O kad didžiosios raidės vartojamos, kur nereikia, turėjau galvoj ne vien straipsnių pavadinimus, bet apskritai. Jeigu straipsnis – ne „nuorūka“, beveik visuomet man niežti nagai pakeisti didžiąsias raides kai kuriuose žodžiuose. Bet kadangi tai ne šių taisyklių tema... Antanas26 21:38, 29 gruodžio 2009 (EET)

Bet šios taisyklės apima tik straipsnių vardijimą, o ne rašybą pačiuose straipsniuose. Hugo.arg 18:31, 29 gruodžio 2009 (EET)

Taip. Gal geriau ją pavadinti „Straipsnių pavadinimai“, kad nebekiltų tokių nesusipratimų? --Martynas Patasius 18:42, 29 gruodžio 2009 (EET)