Vasilkuvo valsčius
| Vasilkuvo valsčius lenk. Gmina Wasilków | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Balstogės apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Vasilkuvas | ||||||
| Gyventojų | 12 499 | ||||||
| Plotas | 127,17 km² | ||||||
| Tankumas | 98 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2002133 | ||||||
| Pašto kodas | PL 16-010 | ||||||
| Tel. kodas | 85 | ||||||
| Tinklalapis | www.um.wasilkow.pl/ | ||||||
Vasilkuvo valsčius (lenk. Gmina Wasilków) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje. Centras – Vasilkuvas. Ribojasi su Čarna Bialostockos, Dobžinevo Dužės, Supraslio valsčiais ir Balstogės miestu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji žmonės šiose vietovėse apsigyveno mezolito laikotarpiu. Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XI a. priklausė Kijevo Rusiai. Nuo 1140 m. priklausė Vlodimiro kunigaikštystei. XII a. priklausė Haličo-Volynės kunigaikštystei. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kuriai vadovavo kunigaikštis Gediminas. Pirmą kartą šios apylinkės kaip atskiros žemės paminėtos 1358 m., kai Mazovijos kunigaikštis Siemovitas III laiškais susirašinėjo su kunigaikščiu Kęstučiu. Rytinė valsčiaus dalis nuo XIII a.-XIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, o vakarinė valsčiaus dalis po 1569 m. Liublino unijos iki 1795 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 127,17 km², iš kurių:
- ariama žemė: 40 %
- miškai: 48 %
- vandens telkiniai: 12 %
Valsčius sudaro 4,26 % Balstogės apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 12 499 | 100 % | 6 406 | 51,3 % | 6 093 | 48,7 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
98,3 | 50,4 | 47,9 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1137,32 zlotai.[7]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2002 m. gyveno 12 065 žmonės:[8]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Burčakas, Dombruvkai, Horodnianka, Horodnianka Kolonija, Jurovce, Jurovce Kolonija, Katrinka, Katrinka Lešničuvka, Mostekas, Mostek Gajuvka, Novodvorce, Osoviče, Ožinikas, Podkžemionka, Ribnikai, Selachovskiai, Sochoniai, Studziankai, Vasilkuvas, Vorošilai, Vulka Poduchovna, Vulka Pžedmiešciai, Zapiečkai ir Zašcianekas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
