Vakarų Virdžinija
| Vakarų Virdžinija West Virginia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Čarlstonas | ||||||
| Apygardos | 55 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1863 m. | ||||||
| Gubernatorius | Jim Justice (D) | ||||||
| Gyventojų | 1 782 959 (38) | ||||||
| Plotas | 62 755 km² (41) | ||||||
| - vandens % | 0,6 % | ||||||
| Tankumas | 28 žm./km² (29) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Spruce Knob (1427 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-WV | ||||||
| Tinklalapis | wv.gov | ||||||
 Vikiteka |
Vakarų VirdžinijaVikiteka | ||||||
Vakarų Virdžinija (angl. State of West Virginia) – 35-oji JAV valstija, esanti šalies rytinėje dalyje, vadinamajame Apalačijos krašte. Sostinė – Čarlstonas. Plotas – 62,8 tūkst. km²; 1,78 mln. gyventojų (2021 m.).
Valstija paskelbta nuo 1863 m. birželio 20 d.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valstijos paviršius kalvotas ir kalnuotas. Vakarų Virdžiniją užima Apalčų kalnagūbris – Alegenio kalnai, žemėjantys iš rytų (aukštis iki 1480 m) į vakarus, link Ohajo upės slėnio (250–300 m). Juose yra Vakarų Virdžinijos aukščiausia vieta – Sprus Nobo kalnas, 1482 m), vakarinėje ir vidurinėje dalyje plyti Alegenio plynaukštė. Rytiniu pakraščiu driekiasi Krioklių juosta.
Valstijos klimatas subtropinis jūrinis. Sausio aukščiausia temperatūra +3–5 °C, žemiausia -5–9 °C, liepos atitinkamai +26–30 °C ir +14–18 °C. Per metus iškrinta 1050–1150 mm kritulių.
Vakariniu valstijos pakraščiu teka Ohajo upė, o per pačią valstiją – jos intakai Kanova (su Elk Riveriu, Naująja upe, Grinbrajeriu), Mažoji Kanova, Monongahila, Didysis Sendis (su Tag Forku). Rytiniu pakraščiu teka Potomakas su Šenandoa. Upėse daug krioklių.
Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, tarpukalnių slėniuose – rūgštžemiai.
Vakarų Virdžinijos miškingumas – 75 %. Kalnų šlaituose iki 800–1000 m aukščio auga ąžuolai, tuopos, klevai, bukai, beržai, aukščiau – pušys, eglės. Yra Naujosios upės tarpkelio nacionalinis parkas, Džordžo Vašingtono ir Džeferseno bei Monongahilos nacionaliniai miškai, Kanano slėnio, Ohajo upės salų nacionaliniai draustiniai.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vakarų Virdžinija – kaimiška, retai gyvenama valstija, be didesnių miestų ir aglomeracijų. Tankiau gyvenama šiaurinė dalis, Ohajo slėnis, rytinis pakraštys. Rečiausiai gyvenamos Apalačų aukštikalnės. Valstija pasižymi vienu didžiausių baltųjų gyventojų nuošimčiu šalyje.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 93,0 % (vokiečių, airių, anglų, italų kilmės)
- afroamerikiečiai – 4,9 %
- indėnai – 2,0 %
- lotynoamerikiečiai – 1,9 % (meksikiečiai ir kt.)
- azijiečiai – 1,2 % (kinai, indai, filipiniečiai, japonai)
Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenys[2]
- Čarlstonas (48,8 tūkst. gyv.)
- Hantingtonas (46,8)
- Morgantaunas (30,1)
- Parkersburgas (29,7)
- Vylingas (27,0)
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valstijoje žemės ūkis nėra labai paplitęs. Auginami kukurūzai, obuoliai, tabakas, persikai.
Išgaunama bituminė anglis, gamtinės dujos, nafta, akmuo, cementas, druska. Gaminamas stiklas, įvairūs chemikalai, apdirba metalus, gamina įvairius mechanizmus. Miškai užima apie 2/3 valstijos ploto.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ USA: West Virginia, citypopulation.de
| |||||