Vaikų Eurovizijos dainų konkursas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaikų Eurovizijos Dainų Konkursas
Žanras Muzikinis konkursas
Vedėjas (-ai) Įvairūs vedėjai
Gamyba
Šalis Įvairios šalys
Serijos 20 konkursų
Trukmė ~2 su puse valandos
Transliacija
Leidėjas (-ai) EBU, įvairūs nacionaliniai transliuotojai
Eterio laikotarpis 2003 m.-dabar
Apie šių metų vaikų „Euroviziją“ skaitykite straipsnyje Vaikų Eurovizijos dainų konkursas 2024.

„Vaikų Eurovizijos“ dainų konkursas (angl. Junior Eurovision Song Contest, Lietuvoje dar žinoma kaip „Mažoji Eurovizija“) – kasmet vykstantis tarptautinis dainų konkursas, kuriame gali dalyvauti vaikai nuo 9 iki 14 metų amžiaus.[1]

Kasmet nuo 2003 m. rengiamas konkursas turi daug panašumų su „Eurovizijos“ dainų konkursu, iš kurio ir kilęs jo pavadinimas. Kiekvienas dalyvaujantis transliuotojas deleguoja vieną originalią dainą, trunkančią daugiausiai tris minutes, kad galėtų varžytis su kitais dalyvaujančiais kūriniais. Konkurso rezultatus nulemia žiūrovų ir komisijos balsavimas. 2017 m. konkurso metu buvo pristatytas internetinis ir nemokamas balsavimas.

Pagrindiniai skirtumai nuo suaugusiųjų „Eurovizijos“ yra tai, kad „Vaikų Eurovizjoje“ bent dalis dainos privalo būti atliekama atstovaujamos šalies kalba, o žiūrovai gali balsuoti už savo šalį. Paskutinė konkurso nugalėtoja yra prancūzė Zoé Clauzure, kuri laimėjo 2023 m. konkursą Nicoje (Prancūzija) su daina „Coeur“.

Formatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kiekviena dalyvaujanti valstybė kokiu nors būdu išsirenka jai atstovaujantį atlikėją ar grupę;
  • Visi dalyviai po vieną kartą gyvai atlieka savo konkursinę dainą;
  • Kiekvienoje šalyje konkursą transliuoja tos šalies nacionalinis transliuotojas;
  • Pasirodžius visoms dainoms, konkurso žiūrovai internetu gali balsuoti už tris dainas (įskaitant ir savo šalies dainą);
  • Kiekvienos šalies balsų pranešėjas paskelbia už ką balsavo jo šalies komisija (50% balsų);
  • Paskelbiami internetinio balsavimo rezultatai (50% balsų);
  • Daugiausiai balsų surinkusi valstybė tampa konkurso nugalėtoja;
  • Nugalėjusi valstybė gauna teisę rengti konkursą kitais metais.

Dalyvavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyviai nuo 2003 m.:
  Dalyvavo bent kartą
  Nedalyvavo, tačiau turi galimybę
  Ketino dalyvauti, tačiau pasitraukė prieš finalą
  Dalyvavo kaip kitos šalies dalis, bet ne kaip atskira šalis

Konkurse gali dalyvauti visi aktyvūs EBU transliuotojai, nors konkursas kai kuriais metais buvo transliuojamas ir keliose nedalyvaujančiose šalyse. Nyderlandai yra vienintelė šalis, kuri kasmet dalyvauja nuo pirmojo konkurso 2003 m.

Bent kartą konkurse dalyvavo 41 šalis. Žemiau išvardintos visos konkurse dalyvavusios šalys kartu su metais, kurių metų konkurse jos debiutavo:

Metai Šalis, debiutavusi tais metais
2003 Baltarusija Baltarusija, Belgija Belgija, Danija Danija, Graikija Graikija, Ispanija Ispanija, Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė, Kipras Kipras, Kroatija Kroatija, Latvija Latvija, Lenkija Lenkija, Šiaurės Makedonija Makedonija, Malta Malta, Nyderlandai Nyderlandai, Norvegija Norvegija, Rumunija Rumunija, Švedija Švedija
2004 Prancūzija Prancūzija, Šveicarija Šveicarija
2005 Rusija Rusija, Serbija ir Juodkalnija Serbija ir Juodkalnija
2006 Portugalija Portugalija, Serbija Serbija, Ukraina Ukraina,
2007 Armėnija Armėnija, Bulgarija Bulgarija, Gruzija Gruzija, Lietuva Lietuva
2010 Moldavija Moldavija
2012 Albanija Albanija, Azerbaidžanas Azerbaidžanas, Izraelis Izraelis
2013 San Marinas San Marinas
2014 Juodkalnija Juodkalnija, Italija Italija, Slovėnija Slovėnija
2015 Airija Airija, Australija Australija
2018 Kazachstanas Kazachstanas, Velsas Velsas
2020 Vokietija Vokietija
2023 Estija Estija

Nugalėtojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Konkurso vieta Nugalėtoja Atlikėjas Dainos pavadinimas Vertimas Taškai
2003 Danija Kopenhaga Kroatija Dino Jelusić „Ti Si Moja Prva Ljubav“ Tu esi mano pirma meilė 134
2004 Norvegija Lilehameris Ispanija María Isabel „Antes muerta que sencilla“ Geriau mirusi, negu eilinė 171
2005 Belgija Haseltas Baltarusija Ksenija Sitnik „My vmeste“ (Мы вместе) Mes kartu 149
2006 Rumunija Bukareštas Rusija Tolmachevy Sisters „Vesenniy Jazz“ (Весенний джаз) Pavasario džiazas 154
2007 Nyderlandai Roterdamas Baltarusija Alexey Zhigalkovich „S druz'yami“ (С друзьями) Su draugais 137
2008 Kipras Limasolis Gruzija Bzikebi „Bzz…“ - 154
2009 Ukraina Kijevas Nyderlandų vėliava Nyderlandai Ralf Mackenbach „Click, Clack“ - 121
2010 Baltarusija Minskas Armėnijos vėliava Armėnija Vladimir Arzumanian „Mama“ (Մամա) Mama 120
2011 Armėnija Jerevanas Gruzija CANDY „Candy Music“ Saldainių muzika 108
2012 Nyderlandai Amsterdamas Ukraina Anastasija Petryk „Nebo“ (Небо) Dangus 138
2013 Ukraina Kijevas Malta Gaia Cauchi „The Start“ Pradžia 130
2014 Malta Valeta Italija Vincenzo Cantiello „Tu primo grande amore“ Tu mano pirmoji geriausia meilė 159
2015 Bulgarija Sofija Malta Destiny Chukunyere „Not My Soul“ Ne mano siela 185
2016 Malta Valeta Gruzija Mariam Mamadashvili „Mzeo“ (მზეო) Saulė 239
2017 Gruzija Tbilisis Rusija Polina Bogusevich „Wings“ Sparnai 188
2018 Baltarusija Minskas Lenkija Roksana Węgiel „Anyone I Want To Be“ Bet Kas Kuo Noriu Būti 215
2019 Lenkija Glivicės Lenkija Viki Gabor „Superhero“ Superherojus 278
2020 Lenkija Varšuva Prancūzija Valentina „J'imagine“ Įsivaizduoju 200
2021 Prancūzija Paryžius Armėnija Maléna „Qami Qami“ Vėjas Vėjas 224
2022 Armėnija Jerevanas Prancūzija Lissandro „Oh maman!“ O mama! 203
2023 Prancūzija Nica Prancūzija Zoé Clauzure „Coeur“ Širdis 228

Lietuva „Vaikų Eurovizijoje“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuva vaikų Eurovizijos dainų konkurse.
Metai Kalba Atlikėjai Daina Vieta Taškai
Nyderlandai 2007 lietuvių Lina Joy Kai miestas snaudžia 13 33
Kipras 2008 lietuvių Eglė Jurgaitytė Laiminga diena 3 103
Baltarusija 2010 lietuvių Bartas Oki Doki 6 67
Armėnija 2011 lietuvių Paulina Skrabytė Debesys 10 53

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Eurovision Events: Junior Eurovision Song Contest“. Eurovision Song Contest. Suarchyvuotas originalas 2021-12-06. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]