Mamertas Indriliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Mamertas Indriliūnas (1920 m. sausio 28 d. Gataučiai, Vabalninko valsčius1945 m. kovo 21 d. Leliškiai prie Krinčino) – Lietuvos rašytojas, partizanas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1938 m. baigęs Biržų gimnaziją studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos – filosofijos fakultete, 19411943 m. Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 m. įsijungė į pasipriešinimo judėjimą, priklausė Šato partizanų būriui, kuris veikė Vabalninko ir Krinčino valsčių teritorijoje. Žuvo su broliu Jonu ir kt. partizanais miškelyje prie Leliškių kautynėse su NKVD daliniu. Stribų užkastas Gerkiškių žvyrduobėse prie Krinčino.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žurnaluose „Ateities spinduliai“, „Ateitis“ ir kituose paskelbė eilėraščių. Vienas įžvalgiausių savo kartos literatūros kritikų. Diplominiame darbe „V. Mykolaičio-Putino lyrikos kelias“, kurio dalis išspausdinta žurnale „Kūryba“ 1944 m. apibūdino poeto kovą dėl asmenybės ir kūrybos laisvės kaip sielos maištą prieš slegiančią būtį. Kritikos straipsniuose, recenzijose (žurnaluose „Ateitis“, „Naujoji Romuva“ ir kituose) nagrinėjo J. Aisčio lyrikoje atskleistą tautos dvasią, B. Krivicko polinkį į modernistines tendencijas. Išvertė V. Jeitso, R. M. Rilkės eilėraščių.

Karys savanoris (2000 m. po mirties).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Rakauskas. Mamertas Indriliūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 114 psl.