Stasys Paliulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Stasys Paliulis (1902 m. gegužės 7 d. Savučiai, Vabalninko valsčius – 1996 m. sausio 19 d.) – Lietuvos pedagogas, žymus tautosakos rinkėjas, sutartinių bei instrumentinės muzikos tyrinėtojas ir propaguotojas. Jo dėka Lietuvoje tapo populiarūs skudučiai.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pusbrolis – lietuvių etnomuzikologijos pradininkas, tautosakininkas, visuomenės veikėjas kunigas Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta. Mokėsi Vabalninko pradžios mokykloje, 19171920 m. Biržų gimnazijoje, vėliau – Panevėžio gimnazijoje. 19231925 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune lietuvių kalbą ir literatūrą, rusų literatūrą bei pedagogiką, taip pat mokėsi Kauno muzikos mokykloje. Dėl lėšų stokos studijas nutraukė.

19251927 m. Biržų gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą, su mokiniais rinko tautosaką, suorganizavo skudutininkų „kapelijas“, koncertavo mokinių vakarėliuose, aktyviai dalyvavo mokytojų profesinės sąjungos veikloje. 19271929 m. mokytojavo Raseinių gimnazijoje, suorganizavo mokinių skudutininkų kapeliją. Susitaupęs pinigų 19291930 m. vėl studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 19301931 m. Lietuvos kariuomenėje tarnaudamas pionierių ir ryšių batalionuose kariūnu aspirantu suorganizavo kariūnų skudučių ir ragų ansamblius. 19311932 m. VDU juridinio fakulteto studentas. Diplominis darbas „Mūsų giesmės sutartinės“ rašytas mokytojaujant Vilkijos progimnazijoje. 19331937 m. Kauno „Aušros“ gimnazijos mokytojas, 1937–1940 m. Vilkaviškio, Zarasų gimnazijų direktorius. Vokiečių okupacijos metais Jurbarko gimnazijos ir Pandėlio progimnazijos mokytojas.

Po Antrojo pasaulinio karo paskirtas Rokiškio gimnazijos direktoriumi, vėliau – Mokyklų valdybos viršininkas Vilniuje. Nuo 1946 m. Vilniaus universitete dėstė lietuvių kalbos ir literatūros metodiką bei vadovavo studentų mokyklinei praktikai. Vilniaus Pedagoginiame institute dėstė rusų literatūrą, vėliau katedros vedėjas, Rusų kalbos fakulteto dekanas, nuo 1949 m. docentas. 1964 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją. Daug straipsnių išspausdinta 2 tomų knygose „Aš išdainavau visas daineles“.

Po tautosakininko mirties dalį rankraštinio palikimo Biržų muziejui padovanojo našlė Irena Paliulienė ir sūnus Gražvydas Paliulis. 2002 m. minint Stasio Paliulio 100-ąsias gimimo metines, šeimos lėšomis išleista knyga „Sutartinių ir skudučių keliais. Stasys Paliulis. Tautosakininko gyvenimas ir darbai“.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai. Vilnius, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Stasiui Paliuliui - 105“. siaure.lt. 2007-09-10. Suarchyvuota iš originalo 2007-11-13. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.