Utenos Saulės gimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Utenos gimnazija)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°29′44″š. pl. 25°36′30″r. ilg. / 55.495451°š. pl. 25.608467°r. ilg. / 55.495451; 25.608467

Utenos „Saulės“ gimnazija
Utenos „Saulės“ gimnazija herbas
Utenos „Saulės“ gimnazija
Miestas (gyvenvietė): Utena
Mokyklos direktorius(-ė): Nijolė Zabukienė
Mokinių skaičius: 270
Įkūrimo data: 1918 m.
Uždarymo data: {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius: 45
Gimnazija naujajame pastate
Gimnazija dvaro rūmuose, 2014 m.
Saulės gimnazija, 1927 m.

Utenos „Saulės“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Utenoje, K. Ladygos g. 18, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 190181633. Steigėjas Utenos rajono savivaldybės taryba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1907 m. balandžio 15 d. dekano kun. Antano Švatelio, kun. Jono Švagždžio, kun. Pr. Turausko iniciatyva įkuriamas Lietuvos švietimo „Saulės“ draugijos Utenos skyrius, kurio pastangomis 1916 m. sausio mėnesį įsteigta lietuviška „Saulės“ draugijos pradinė mokykla Utenoje ir apie 10 lietuviškų mokyklų kaime. 1918 m. sausio 10 d. „Saulės“ progimnazija pradėjo darbą. 1926 m. progimnazijai suteiktas gimnazijos statusas. Leista atidaryti septintąją klasę. 19271928 mokslo metais mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą, ją baigė 21 mokinys. 1929 m. lapkričio 25 d. LR švietimo ministro įsakymu „Saulės“ gimnazija pertvarkyta į valstybinę. Iki 1939 m. gimnazija turėjo virš 400 mokinių.

1940 m. birželį Lietuvą okupuoja sovietų armija. Paleidžiamas tėvų komitetas, atsisakoma privalomų mokyklos uniformų, atleidžiami iš darbo tikybos mokytojai ir kunigai, likviduojama mokytojų sąjunga, jos vietoje įkuriama Meno ir švietimo darbuotojų sąjunga. Nustojo veikusios skautų, ateitininkų, kitos vaikų ir jaunimo organizacijos, mokiniai, priklausę Šaulių organizacijai areštuojami ir tardomi. Gimnazijos vadovybei duotas įsakymas įkurti pionierių ir komjaunimo organizacijas. 1940–1941 mokslo metais gimnazijoje mokėsi 742 mokiniai, daugiausia žemesnėse klasėse, o vyresnėms įsteigta suaugusiųjų mokykla, kuri veikė prie gimnazijos vakarais.

Prasidėjęs sovietų karas su vokiečiais pakeitė padėtį savaip. 1941–1942 mokslo metais gimnazijoje mokėsi 1200, 19431944 m. m. net 1400 mokinių. Klasės buvo didelės, po 45 mokinius klasėje. Artėjant frontui, vokiečių kariuomenė užėmė gimnazijos pastatus, mokiniai buvo išskirstyti po įvairias vietas. Mokėsi Šaulių namuose, vaistinėje, klebonijoje, name prie Krašuonos tilto, o raštinė su archyvu buvo perkelta į direktoriaus butą Daukanto gatvėje, kuris sudegė su visu archyvu.

Po karo veikė atskiros berniukų ir mergaičių gimnazijos, 1949 m. jos perorganizuotos į mišrias 1-ąją ir 2-ąją vidurines mokyklas. 1-oji vidurinė mokykla veikė buvusioje Katalikiškos dvasios „Saulės“ vidurinės mokyklos patalpose, dviejuose mediniuose namuose prie mokyklos, vadintuose „špokinyčiomis“ ir dabartinėje 3-oje vidurinėje mokykloje. Mokykloje mokėsi 1010 mokinių. Joje buvo keturiolika pradinių klasių ir devyniolika 5-11 klasių. Vyresnėse klasėse mokėsi daugiau berniukų. Dirbo 22 pedagogai. 19511952 m. m. mokykloje buvo 18 penktų-vienuoliktų ir 14 pradinių klasių, mokėsi apie 975 mokiniai.

Utenos I-oji vidurinė mokykla 1967 m.

1960 m. rudenį prasidėjo mokyklos statyba, o 1962 m. rugsėjo 1-osios šventė vyksta jau naujoje mokykloje. Mokykla tipinė, 920 vietų. Pastatas mūrinis, 3 aukštų su sporto ir aktų salėmis. Įrengtas mokyklos stadionas. Laiptai apsodinti žaluma. 19631964 mokslo metais mokėsi 838 mokiniai. Vidurinę mokyklą baigė 41 abiturientas. Direktoriaus iniciatyva įrengta mokyklos valgykla, dirbtuvės. Leidžiami sienlaikraščiai „Pirmieji žingsniai“, „Tarybinis moksleivis“ ir humoristinis „Šypsena“. Įdiegiamas privalomas gamybinis mokymas. 1964 m. į mokyklos patalpas įkeltas Vilniaus politechnikumo filialas bei Vakarinė mokykla ir internatas, kuris užėmė senąsias mokyklos patalpas. 1970 m. mokyklai suteiktas sovietinio veikėjo Teofilio Tilvyčio (1904–1969) vardas. Pereinama į kabinetinę darbo sistemą. Veikė 12 kabinetų. Vidurinę mokyklą baigė 41 mokinys. Iš viso mokykloje mokėsi 1508 mokiniai.

1988 m. prasidėjus tautiniam sąjūdžiui Lietuvoje, pedagogų tarybos sprendimu atsisakyta Teofilio Tilvyčio vardo, rajono valdyba nutarė atstatyti 1-os vidurinės mokyklos vardą. 19921993 m. m. mokykloje veikė 41 mokomasis kabinetas, mokėsi 594 mokiniai, 326 mergaitės ir 268 berniukai. Mokyklą baigė 40 abiturientų. 1997 m. sprendžiamas klausimas sujungti I-ąją ir katalikiškos dvasios „Saulės“ vidurines mokyklas ir iš abiejų įkurti „Saulės“ gimnaziją. 1999 m. birželio 11 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 760 Utenos 1-ajai vidurinei mokyklai suteiktas humanitarinio profilio gimnazijos statusas, susijungiant su „Saulės“ vidurine mokykla. 2001 m. gautas gimnazijos realinio profilio statusas. Steigėjas Utenos rajono savivaldybės taryba.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1918 m. Pranciškus Gineitis
  • 1919 m. V. Augulis

„Saulės“ progimnazija:

  • 1920 m. kun. Vladas Viktoras Butvila

„Saulės“ gimnazija:

  • 1926 m. Antanas Kripaitis, dr. A. Puodžiukynas, kun. Petras Rauda

Valstybinė gimnazija

Berniukų gimnazija:

  • 1948 m. Antanas Marčiulynas
  • 1949 m. Antanas Genius

I-oji vidurinė mokykla

  • 1950 m. Juozas Žiurlys
  • 1951 m. Rapolas Šaltenis
  • 1952 m. Domas Viščinis
  • 1960 m. Vytautas Puodžiukas
  • 1991 m. Valentinas Eismantas

„Saulės“ gimnazija

Garsūs mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garsūs mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Utenos „Saulės“ gimnazija / Regina Bliznikienė. – Utena: Utenos spaustuvė, 2003. – 251 p.: iliustr. – ISBN 9955-513-59-4

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]