Pulgis Andriušis
| Pulgis Andriušis | |
|---|---|
| |
| Pulgis Andriušis (1931 m.) | |
| Gimė | 1907 m. kovo 31 d. Gaidžiai, Tauragnų valsčius |
| Mirė | 1970 m. gruodžio 19 d. (63 metai) Adelaidė |
| Tėvai | Juozapas Andriusevičius ir Pranciška Tilvytytė |
| Veikla | Lietuvos rašytojas, vertėjas, žurnalistas |
| Alma mater | 1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Pulgis Andriušis (tikr. Fulgencijus Andrusevičius, 1907 m. kovo 31 d. Gaidžiai, Tauragnų valsčius – 1970 m. gruodžio 19 d. Adelaidė) – Lietuvos ir Australijos rašytojas, vertėjas, žurnalistas, esperantininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Utenos Saulės gimnazijoje, kurioje baigė penkias klases, 1926 m. baigė Kauno Aušros gimnaziją ir mokėsi meno mokykloje.[1] 1926–1932 m. studijavo literatūrą Vytauto Didžiojo universitete. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, spausdino kelionių reportažus, apysakaites, beletristinius gamtos populiarinimo rašinius, literatūros ir teatro kritikos straipsnius, feljetonus. [2] Vaidino „Stedros“ teatre. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į Australiją. Vokietijos stovyklų gyvenimą humoristiškai pavaizdavo feljetonų rinkiniuose. Dalyvavo išeivių kultūros gyvenime.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Feljetonuose (rinkinys „Daina iš kito galo“) vyrauja anekdotiškos buitinės situacijos, šmaikšti pašaipa. Novelių rinkinyje „Anoj pusėj ežero“, apysakose „Sudiev, kvietkeli!“ ir „Rojaus vartai“ detaliai atkuriama Rytų Aukštaitijos kaimo gamta ir su ja glaudžiai susijusio žmogaus buitis nepriklausomoje Lietuvoje. Pasakojimui būdingas lyriškumas, peizažų gausa, spalvinga kalba. Romane „Tipelis“ humoristiškai vaizduojamas jaunystės metų Kauno gyvenimas, išjuokiami pusinteligenčiai. Dar parašė apysakėlę vaikams „Vabalų vestuvės“, trumpų pasakojimų, biografinių apybraižų, atsiminimų.[3]
Periodinėje spaudoje paskelbė publicistikos straipsnių, feljetonų, vaizdelių, literatūros ir teatro recenzijų, kelionių po Lietuvą ir Vakarų Europos šalis reportažų. Išvertė užsienio šalių rašytojų apysakų, romanų; žymiausias jo vertimas – M. de Servanteso „Don Kichotas“ (1942 m.).[4]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rašytojų Draugijos premija 1500 dol. už apysaką „Sudiev, kvietkeli“ [5]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ir vis dėlto juokimės! Feljetonai iš DP buities. Gunzenhausen, 1946 m.
- Siuntinėlis iš Amerikos. Antroji tremties humoro knyga. Donauwörth, 1947 m.
- Anoj pusėj ežero. Lyrinės apysakos. Gunzenhausen, 1947 m., Boston, 1953 m., 3 leid. Baltos lankos, 1997 m., ISBN 9986-813-37-9
- Esperanto kalbos vadovėlis su trumpu žodynėliu. Dilingen–Donau, 1947 m.
- Ispanų kalbos gramatika, d. 1, Nürttingen, 1947 m.
- Vabalų vestuvės, apsakymas vaikams. Schweinfurt, 1948 m. 2 leid. 1995 m.
- Sudiev, kvietkeli“. Apysaka. Adelaide, 1951 m.
- Tipelis“. Humoristinis romanas. Boston, leid. 1953 m., Vilnius, 1991 m.
- Rojaus vartai. Apysaka. London, 1960 m.
- Daina iš kito galo. Feljetonai. London, 1962 m.
- Blezdingėlės prie Torenso: Lietuvių įsikūrimas Pietų Australijoje 1947–1962 m. Red. su V. Radzevičiumi
- Purienos po vandeniu. Dykaduonio pasakojimai, London, 1963 m.
- Rinktiniai raštai t. 1. Autobiografiniai memuarai. Lyrinės apysakos, Boston, 1968 m.
- Septinton įleidus. Memuaro – autobiografiniai apmatai. K. 1962 m.
- Anoj pusėj žemės, apysakų rinkinys, 1997 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2008-05-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 23 psl.
- ↑ Algis Samulionis. Pulgis Andriušis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 501 psl.
- ↑ Algis Samulionis. Andriušis, Pulgis. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2
- ↑ Albertas Zubras. Pulgis Andriušis