Antanas Švatelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Antanas Švatelis, latv. Antons Švatelis (1849 m. Lazdininkų kaime, Kretingos apskritis1913 m. rugpjūčio 11 d., Utenoje) – Romos katalikų kunigas Latvijoje ir Lietuvoje, liaudies švietėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1878 m. įšventintas kunigu. Išvyko tarnauti į Lyvberžės Šv.Juozapo bažnyčią tuometinėje Kuršo gubernijoje. 1888 m. paskirtas klebonu į kitą latvišką Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčią Alsungoje. Šioje vietovėje nutraukė tradiciją žmones laidoti prie bažnyčios ir įsteigė naujas kapines, subūrė stiprų parapijos chorą. Po dviejų metų perkeltas į Dunavą, kur pradėjo statyti naują Šv.Juozapo katalikų bažnyčią (pašventinta 1900 m.).

Nuo 1901 m. skiriamas į Uteną, kur 12 metų tarnavo klebonu Kristaus Žengimo į dangų parapijoje. Šiame mieste organizavo pajėgų bažnytinį chorą, itin didelį dėmesį skyrė jaunimo švietimui: 1907 m. kiekviename parapijos kaime įsteigė po mokyklėlę, kuriose dirbo jo paruošti mokytojai. Tokių pradinio raštingumo mokyklėlių vienu metu buvo iki 20, jas rėmė pinigais kun. A.Švatelis. Tų pačių metų balandžio 15 d. Utenoje buvo įkurtas Švietimo draugijos „Saulė“ skyrius, o prie bažnyčios – pradinė mokykla. Utenos „Saulės“ bibliotekai kunigas atidavė visas savo lietuviškas knygas ir šelpė finansiškai. Klebonijoje jis įsteigė biblioteką–skaityklą, kuriai nupirko daug knygų ir davė spintas laikymui.

Antanas Švatelis pasižymėjo ir blaivybės skleidimo darbuose, buvo pagrindinis Utenos Labdarių draugijos rėmėjas. Pats būdamas geras ūkininkas, savo pavyzdžiu ir žodžiu mokė parapijiečius pelningai dirbti žemės ūkyje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]