Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė
Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė | |
---|---|
Muziejininkė Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė | |
Gimė | 1924 m. balandžio 23 d. Didžialaukio kaime, Utenos rajone |
Mirė | 1971 m. kovo 26 d. (46 metai) Vilniuje, Lietuvoje |
Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinėse |
Tėvas | Kazimieras Katinas |
Motina | Emilija Vilūnaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Adomas Matuliauskas vyresnysis |
Vaikai | Adomas Matuliauskas (1963), Birutė Baušienė (1965) Jūratė Bazarienė (1968) |
Veikla | muziejininkė ir dailėtyrininkė |
Organizacijos | Lietuvos dailės muziejus |
Pareigos | 1951–1959 m., 1968–1971 m. Taikomosios dailės skyriaus vedėja |
Išsilavinimas | aukštasis universitetinis |
Alma mater | Vilniaus universitetas 1950 m. |
XVI-XIX amžiaus Kontušo juostų ir senųjų Lietuvos koklių tyrinėtoja. |
Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė (1924 m. balandžio 23 d. Didžialaukio kaime, Utenos rajone – 1971 m. kovo 26 d. Vilniuje) – Lietuvos muziejininkė ir dailėtyrininkė, XVI-XIX amžiaus Kontušo juostų ir senųjų Lietuvos koklių tyrinėtoja, Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vedėja.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jadvyga Katinaitė gimė Didžialaukio kaime, Utenos rajone. 1939–1945 m. mokėsi ir baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją. 1945–1950 m. studijavo ir baigė Vilniaus universiteto, Istorijos ir filologijos fakulteto, Muzeologijos skyrių. Nuo 1950 iki 1971 m. Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė dirbo Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriuje. Parengė ir publikavo menotyrinius straipsnius taikomosios dailės temomis, skaitė viešąsias paskaitas Vilniaus universitete, rengė taikomosios dailės parodas, dalyvavo mokslinėse muziejaus ekspedicijose meno paminklams tirti ir registruoti. Mokslinių ekspedicijų metu surinkti unikalūs taikomosios dailės objektai, buvo išsaugoti nuo išnykimo, suregistruoti, susisteminti ir papildė Lietuvos dailės muziejaus fondus. 1951–1959 m., 1968–1971 m. buvo Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vedėja. Nuo studijų laikų dailėtyrininkė palaikė draugiškus ir bičiuliškus ryšius su Zita Žemaityte ir Anastazija Kašinskaite. Mirė 1971 m. kovo 26 d. Vilniuje, palaidota Rokantiškių kapinėse.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sistemino ir tyrinėjo lietuvių taikomosios dailės palikimą, daugiausia – Kontušo (Slucko) juostas ir senuosius Lietuvos koklius. 1949 m. katalogavo ir sistemino taikomosios dailės palikimą Vilniaus kraštotyros muziejuje. 1950 m. pradėjo dirbti Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriuje. 1951–1959 m. Jadvyga Katinaitė ėjo skyriaus vedėjos pareigas, inventorino muziejuje saugomus eksponatus, tekstilės ir porceliano rinkiniams sudarė mokslines kartotekas. Nuo 1963 m. Jadvyga Katinaitė dirbo vyr. moksline bendradarbe, tyrinėjo keramikos ir tekstilės rinkinius Istorijos-etnografijos muziejuje (dabar Lietuvos nacionaliniame muziejuje), Vilniaus kraštotyros muziejuje, Kauno istoriniame ir Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, Šiaulių bei Trakų kraštotyros muziejuose. Rinko archyvinius duomenis Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje, Valstybiniame centriniame archyve, padarė kelis šimtus istorinių išrašų apie tekstilę ir keramiką, apie XVI-XVIII a. senuosius Lietuvos koklius ir amatininkų cechus. Padarė šios srities eksponatų piešinių ir fotografijų, dokumentavo ir katalogavo Katedros gobelenus bei liturginius rūbus, saugomus Lietuvos dailės muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Muziejinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1956 m. muziejininkė parengė ir susistemino taikomosios dailės ekspoziciją Vilniaus paveikslų galerijoje, parašė išsamias mokslines anotacijas, 1958 m. parengė XVI-XIX amžiaus šilkinių audinių ir keramikos ekspozicijas, parašė jų aprašus. Rengė taikomosios dailės kilnojamąsias parodas, teikė konsultacijas. 1959 m. dalyvavo jungtinėje liaudies meno, vaizduojamosios ir taikomosios dailės apžvalginėje ekspedicijoje, registravo taikomosios dailės kūrinius. Ekspedicijų metu surinkti eksponatai papildė muziejaus taikomosios dailės ir liaudies meno rinkinius. 1960–1962 m. muziejininkė Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė vadovavo ir aktyviai dirbo jungtinėse Kultūros ministerijos ir dailės muziejaus etnografinėse ekspedicijose Lietuvos meno paminklams tirti ir registruoti. Parengė parodų katalogus „Senieji Lietuvos kokliai“(1960 m.) ir „Slucko juostos“ (1962 m.). 1968–1971 m. vadovavo Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriui.
Dailėtyros publikacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jadvyga Katinaitė, „Audėjų cechas“, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1,1976
- Jadvyga Katinaitė, „Aplikacija", Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1,1976
- Jadvyga Katinaitė, „Arasas“, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1,1976
- Jadvyga Katinaitė, „Senieji Lietuvos kokliai“ Parodos katalogas, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 1960 m.
- Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė, „Slucko juostos“ Parodos katalogas, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 1962 m.
- Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė, „Slucko juostos“, Lietuvos dailės muziejaus metraštis knyga Archyvuota kopija 2017-01-02 iš Wayback Machine projekto.. l, Vilnius], 1996 m.
Skaitytos paskaitos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Muziejininkė Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė parengė ir skaitė viešasias paskaitas Vilniaus Universitete: „Rembrandtas, jo gyvenimas ir kūryba“, „Dailininkas Vasilijus Polenovas (1844–1927)“, „Lietuvių taikomoji dekoratyvinė dailė“, „Taikomoji dailė ir buitis“, „Mūsų buitis turi būti graži“, „Taikomosios dailės sritys ir jų specifika“. Paskaitų metu buvo siekiama puoselėti Lietuvos kultūros paveldą, skatinti akademinės visuomenės susidomėjimą Lietuvos muziejuose saugomais etnografiniais, archeologiniais ir istoriniais eksponatais, populiarinti etnografinėse ekspedicijose surinktą lietuvių taikomosios dailės palikimą.
Muziejininkės šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1961 metais, per Šv. Kalėdas, Jadvyga Katinaitė ištekėjo už dailininko Adomo Matuliausko vyresniojo. Šeimoje gimė trys vaikai: sūnus Adomas Matuliauskas (1963), ir dvi dukros, Birutė (1965) ir Jūratė (1968).
Rankraštinis palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos dailės muziejaus archyve saugomas Jadvygos Katinaitės-Matuliauskienės rankraštinis palikimas,
- Monografinė medžiaga taikomosios dailės klausimais, muziejininkės parengti ir nepublikuoti straipsnių rankraščiai, sudarytų katalogų mašinraščiai ir fotonuotraukos.
- Fondo numeris B-7. Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė (1924–1971) Dailėtyrininkė, muziejininkė.
- Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi muziejininkės parengti ir nepublikuoti straipsniai taikomosios dailės tematika, rankraščiai, aprašų ir išrašų mašinraščiai, fotonuotraukos.
- Asmenų fondai. Fondo numeris 249. Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė Archyvuota kopija 2017-01-02 iš Wayback Machine projekto..
Literatūra ir šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ona Mažeikienė, „Gyvenimą paskyrusi muziejui“, Lietuvos dailės muziejaus metraštis knyga. l, Archyvuota kopija 2017-01-02 iš Wayback Machine projekto. Vilnius, 1996 m.
- Mockėnai [Utenos rajonas]: kaimo žmonių gyvenimai ir likimai / [sudarytojai Vladas Leipus (vyriausiasis redaktorius), Angelė Mikulėnaitė-Silickienė, Janina Baltrūnaitė… [et al.]. – Utena: Utenos spaustuvė, 2006 (Utena: Utenos sp.). – 230 p.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Personalijų žodynas
- Lietuvos dailės muziejus, Metraštis I. Archyvuota kopija 2017-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- [1]
- [2] Archyvuota kopija 2017-01-01 iš Wayback Machine projekto.
- [3] Archyvuota kopija 2017-01-01 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos dailės muziejaus archyvo fondai
- Lietuvos literatūros ir meno archyvas Archyvuota kopija 2017-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- Kontušo juostos – Lietuvos didybės liudininkės Archyvuota kopija 2017-01-02 iš Wayback Machine projekto.