Sužionys
| Sužionys | ||
|---|---|---|
| ||
  Sužionys |
||
| 54°59′24″š. pl. 25°30′29″r. ilg. / 54.990°š. pl. 25.508°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Sužionių seniūnija | |
| Gyventojų | 397 | |
 Vikiteka |
Sužionys | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Sużany | |
Sužionys – kaimas Vilniaus rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, į šiaurę nuo Nemenčinės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Sužionių Šv. Felikso Valua bažnyčia (pastatyta 1795 m.), yra Sužionių pagrindinė mokykla ir Eitminiškių vid. mokyklos skyrius, biblioteka, girininkija, paštas (LT-15004), veikia kapinės, stovi kaimo kryžius, paminklinis akmuo. Kaime telkšo Sužionių ežeras, į šiaurę nuo kaimo teka Kirnė, pietuose dunkso Sužionių miškas. Vakariniame kaimo pakraštyje stūkso Sužionių piliakalnis. Į šiaurę ir rytus nuo Sužionių yra Asvejos ežeras.
Sužionyse susikerta keliai 5215 Nemenčinė–Sužionys–Jonėnai ir 5222 Sapiegiškės–Sužionys–Dirmeitai . Yra autobusų stotelė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sužionių gyvenvietė paminėta kryžiuočių kronikose. Tai buvo mažas dvaras. XIV a. kryžiuočių amžina kronika mini, kad kryžiuočių Livonijos (inflantų) ordino vyresnysis Ewerhard 1334 m. žygiavo su savo kariuomene Lietuvos žeme. Tuo metu ir buvo sunaikintos valdos: Dubingių, Sikulių (Sicculen; šiandien nežinoma). Tuomet žuvo 1200 žmonių. Dokumente minima, kad kariuomenė buvo 4 mylios nuo Vilniaus. Galima daryti prielaidą, kad kryžiuočiai galėjo sunaikinti ir Nemenčinės bei Sužionių valdas (jeigu tokios buvo). Istorijos dokumentuose apie vėlesnius du amžius duomenų nerandama. Pirma istorinis Sužionių paminėjimas yra 1554 m. Nemenčinės valdų inventoriuje paminėta apie poną Onikėjų, nors nežinoma kuo jis buvo, nei jo kilmės, nei valdos ribų. Daugiausiai svarbios informacijos randama inventoriuose, juose ir randama Sužionių aprašymas 1686 m. Tuomet Sužionių dvaras priklausė Adamui Krošynskiui, kuris ir paskolino 3 m. Eleonorai Danilevič (paskui dar dvarą valdė Bronius ir Petras Liguckiai).
1795 m. pastatyta bažnyčia. XIX a. Sužionys buvo palivarkas Vilniaus apskrityje.[2]
Tarybiniais metais kaimas buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas, Iki 1951 m. veikė pradinė, iki 1961 m. – septynmetė mokykla (vėliau tapo vidurine). 2023 m. patvirtintas Sužionių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | ? | Vilniaus apskritis |
| –1950 m. | Nemenčinės valsčius | |
| 1950–1962 m. | Sužionių apylinkės centras | Nemenčinės rajonas |
| 1962–1995 m. | Vilniaus rajonas | |
| 1995– | Sužionių seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1890 m. | 1905 m.[3] | 1931 m.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 31 | 46 | 115 | 163 | 383 | 589 | ||
| 1987 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | ||
| 608 | 577 | 535 | 449 | 397 | - | ||
| |||||||
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Sužionių akmuo -
Gatvė -
Kultūros įstaiga -
Eitminiškių gimnazijos skyrius -
Gyvenvietės reginys
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Sużany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 625 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Sužionys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 349 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Sužionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 138
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Sužionys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 186 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
| ||||||||||
| Visalaukė I – 14 km PABERŽĖ – 23 km |
|
Skirlėnai – 9 km PABRADĖ – 19 km | |||||||||
| Veriškės – 11 km NEMENČINĖ – 17 km |
|||||||||||
| ||||||||||||||