Laodamantas (Eteoklio sūnus)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laodamantas (sen. gr. Λᾱοδάμᾱς) – graikų mitologijos personažas, Tėbų karalius, Eteoklio sūnus.[1][2]

Pasakojama, kad iš pradžių Laodamantas buvo globojamas Kreonto.[2] Anot vienos mito versijos, Laodamantas Heros šventykloje gyvas sudegino Antigonę ir Ismenę. Tą jis padarė sužinojęs, kad jos palaidojo Polineiką.[1]

Karaliaujant Laodamantui, epigonai išžygiavo prieš Tėbus. Laodamantas ties Glisu stojo su jais į mūšį. Nors Laodamantui pavyko užmušti epigonų vadą Aigialėją, jį patį nužudė Alkmeonas. Anot kitos versijos, po pralaimėto mūšio Laodamantas naktį paspruko su savo kariuomenės likučiais ir prisiglaudė Ilyrijoje, enchelėjų valdomoje teritorijoje.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Laodamantas. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008 m. 160 p.
  2. 2,0 2,1 2,2 Schmitz, Leonhard (1867), "Lao'damas", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston