Morfologija (kalbotyra): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:08, 23 sausio 2021 versija

Kitos reikšmės – Morfologija (reikšmės).

Morfologija (gr. morfe 'forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarą bei žodžių darybą.

Objektas – žodis. Morfologija pirmiausia tiria, kas sudaro žodį, išskiria reikšmines sudedamąsias dalis ir tiria kaip tas žodis funkcionuoja sakinyje, tiria jo gramatines kategorijas.

Lietuvių kalba

Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas.

Nuorodos

Lietuvių kalbos morfologinis žodynas (žodžių formų žodynas)

Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+{{Lietuvių kalbos gramatika}}
 {{Reikšmės|Morfologija}}
 '''Morfologija''' ({{gr|morfe}} 'forma' + ''logos'' 'mokslas') – [[kalbotyra|kalbotyros]] mokslo sritis, [[gramatika|gramatikos]] sudedamoji dalis, nagrinėjanti [[kalbos dalis]] sudarančių žodžių [[gramatika|gramatinę]], [[semantika|semantinę]] ir [[morfema|morfeminę]] sudėtį, [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybą]], [[žodis|žodžio]] sandarą bei žodžių [[daryba|darybą]].