Kaityba (kalbotyra)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žodžio formų sudarymas iš ispanų (arba portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.)

Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingą gramatinę reikšmę. Morfemos, dėl kurių kitimo susidaro kita žodžio forma, vadinamos fleksija (lot. flexio 'lenkimas, lankstymas'). Fleksinėse Europos kalbose (taip pat ir lietuvių kalboje) fleksiją įprasta vadinti žodžiu „galūnė“: šiose kalbose fleksija yra žodžio gale. Agliutinacinėse kalbose žodžio gale leksemos reikšmę keičiančios morfemos vadinamos kaitybos priesagomis. Kai kuriose kalbose, pavyzdžiui, bantų, kaityba vykdoma priešdėliais, taip pat esama kalbų, kuriose žodžiai gali būti kaitomi cirkumfiksais ir kitokiais afiksais.

Kaitybos pavyzdžiais galėtų būti linksniavimas (vanduo – vandens – vandeniui), asmenavimas (einu – eini – eina), kaitymas giminėmis (gražus – graži – gražu), laikais (einu – ėjau – eidavau – eisiu), laipsniais (gražu – gražėliau – gražiau – gražiausia) ir kitomis gramatinėmis kategorijomis. Daugybė vienos leksemos formų sudaro žodžių kaitybos paradigmą.

Kaityba priešinama su žodžių daryba.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Словоизменение // Большая российская энциклопедия. Том 30. — М., 2015. — С. 445.
  • Флексия // Большая российская энциклопедия. Том 33. — М., 2017. — С. 426.