Veikslas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Véikslasveiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimą laiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis. Daug kalbų neturi atskiro veikslo darybos būdo – veikslo reikšmė išryškėja iš įvairių laiko formų.

Veikslo kategorija artima veiksmo pobūdžio (Aktionsart) kategorijai, kuri perteikia informaciją apie leksinę veiksmažodžio reikšmę laiko tėkmėje, pavyzdžiui, veiksmažodis rašinėti rodo kartotinį veiksmą, pamiegoti – ribotos trukmės veiksmą ir kt.[1]

Lietuvių kalboje skiriami du veikslai: eigos – veiksmas tebetrunka, ir įvykio – veiksmas baigęsis, įvykęs: pavyzdžiui, kritonukrito, skaitėperskaitė, statėpastatė. Pasak CH. Stango ir kitų kalbininkų, veikslo kategorija baltų kalbose yra nesenas reiškinys, mat nėra nusistovėjusio, vieningo veikslo darybos būdo, veikslas itin susietas su veiksmo pobūdžiu (Aktionsart).[2]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Marita Ljungqvist Arin. „Aspect, tense and mood: Context dependency and the marker le in Mandarin Chinese“ (2003). 
  2. Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 102. ISBN 5-420-01444-0.