Morfeminė derivacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Morfeminė derivacija (sin.: morfologinė žodžių daryba) – leksemų darymas su morfemomis; žodžių darybos skyrius. Naujos leksemos daromos su darybinėmis morfemomis iš kalboje jau egzistuojančių žodžių formų arba žodžių junginių. Lietuvių kalbos darybinės morfemos (darybos formantai): priesaga, priešdėlis, galūnė, sangrąžos dalelytė; jos jungiamos prie pamatinių žodžių šaknų, kamienų, žodžių junginių. Morfeminė derivacija apima pagrindinius lietuvių kalbos žodžių darybos būdus.[1]

Morfeminės derivacijos būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sufiksacija – naujų leksemų darymas su priesagomis: namelis: namas; geležinis: geležis; kampuotas: kampas; gerokas: geras;
  • Prefiksacija – naujų leksemų darymas su priešdėliais: nelaimė: laimė; arkivyskupas: vyskupas; apygeris: geras; priekurtis: kurčias; apeiti, ateiti, įeiti, nueiti, pareiti, pereiti, sueiti, užeiti: eiti;
  • Paradigmacija – naujų leksemų darymas su galūnėmis: stalius: stalas; nuokvaka: nukvakti;
  • Refleksyvacija – naujų leksemų darymas su sangrąžos dalelyte: praustis: prausti, lauktis: laukti; duotis: duoti.

Lietuvių kalbotyroje įprasta morfeminę derivaciją (arba tiesiog derivaciją) tapatinti su žodžių daryba apskritai.[2] Tai ydinga praktika, nes morfeminė derivacija apima tik pagrindinius lietuvių kalbos žodžių darybos būdus, bet palieka be dėmesio šalutinius – darybą trumpinimo sumetimais, retrogradinę darybą, funkcinę darybą, analoginę darybą, reduplikaciją, kontaminaciją ir pan. Kartais į morfeminės derivacijos aprašus šie darybos būdai įtraukiami kaip žodžių darybos paribiai, tačiau tai nelogiška, nes dalis jų iš tiesų yra nei morfeminiai, nei morfologiniai.

Derivacinio ryšio tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai santykis tarp morfeminės derivacijos pamatinio žodžio ir darinio:

  • Transpozicija – darybos priemonės perkelia pamatinį žodį iš vienos gramatinės žodžių klasės į kitą, nekeisdamos leksinės reikšmės arba nežymiai ją keisdamas:
    • grynoji transpozicija: ėjimas: ėjo; baltumas, baltai: baltas; šeštas: šeši;
    • negrynoji transpozicija: kalėjimas: kalėjo, klojimas: klojo; mokykla: mokyti.
  • Modifikacija – darybos priemonės keičia pamatinio žodžio leksinę reikšmę, nekeisdamos priklausymo gramatinei žodžių klasei:
    • daiktavardžių modifikacija: studentė: studentas, lapiukas: lapė, sodelis: sodas, pievutė: pieva, žmonija: žmonės;
    • būdvardžių modifikacija: apylaisvis: laisvas, priekvailis: kvailas, plonytis: plonas, gerokas: geras, baltutis: baltas, negeras: geras;
    • veiksmažodžių modifikacija: padaryti: daryti, pasenti: senti, suvalgyti: valgyti.
  • Mutacija – darinys nuo pamatinio žodžio skiriasi iš esmės: apyrankė: ranka, palangė: langas; maras: mirti, šliužas: šliaužti.

Mutacijos santykis tarp darinio ir pamatinio žodžio gali būti ir tada, kai jie priklauso skirtingoms žodžių klasėms, ir kai priklauso tai pačiai žodžių klasei. Svarbiausia tai, kad čia negalima kalbėti apie tos pačios arba tik šiek tiek modifikuotos sąvokos žymėjimą.

Tipologinės pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelyje kalbų egzistuoja naujų žodžių darymas su priesagomis ir priešdėliais. Esminis skirtumas – tarp fleksinių ir nefleksinių kalbų. Nefleksinėse kalbose nėra galūnių, todėl jomis, suprantama, grindžiamos darybos negali būti. Tačiau fleksinių kalbų galūnės susijusios ir su sufiksacija bei prefiksacija, o tai iš esmės keičia visų morfeminės darybos būdų sampratą ir lyginimą skirtingose kalbose.

Štai tipiškoje nefleksinėje anglų kalboje morfemine daryba laikoma sufiksacija ir prefiksacija:

  • slowness: slow, glorify: glory, drinkable: drink;
  • encircle: circle, enlarge: large, undo: do.

Naujų žodžių darymas be formantų irgi laikomas derivacija – nuline derivacija (dar vadinama konversija):

  • breakfast (verb) : breakfast (noun);
  • run (noun), run (verb).

Čia svarbiausia ne formantas, o derivacinio ryšio tipas: sufiksaciją/pefiksaciją su nuline derivacija sieja transpozicinė daryba. Fleksinėje kalboje grynoji konversija be darybos formantų tradiciškai nelaikoma morfemine derivacija:

  • greta (prieveiksmis) : greta (daiktavardis), miegamasis (daiktavardis) : miegamasis (dalyvis).

Atskiras klausiamas kompozicija – tiek anglų, tiek lietuvių kalboje sudurtiniai žodžiais daromi iš žodžių junginių:

  • blackberry: black berry;
  • gervuogė: gervės uoga.

Angliško žodžio morfeminė struktūra nepakito, o darinys nepermestas į kitą žodžių klasę – taigi, derivacija nelaikomas; lietuviškas sudurtinis žodis turi pakitusią galūnę – o tai darybos formantas, vadinasi, tai morfeminė derivacija.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Urbutis, Vincas (2009). Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 
  2. Vincas UrbutisŽodžių daryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014