Kumanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 220px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
{| class="toccolours" cellpadding="1" cellspacing="0" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 220px; font-size: 95%;"
|-
|-
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#FF6347; text-align:center; font-size: medium;" |Didžiosios Stepės tauta:<br />'''Kipčiakai'''
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#FF6347; text-align:center; font-size: medium;" |Didžiosios Stepės tauta:<br />'''Kipčiakai'''
Eilutė 27: Eilutė 27:
|}
|}
{{Ponto stepės istorija}}
{{Ponto stepės istorija}}
'''Kumanai''', taip pat žinomi kaip '''polovcai''' (rusiškai '''Половцы''', pagal senovės [[slavai|slavų]] šviesiai geltonos spalvos pavadinimą) buvo vakarų [[tiurkai|tiurkų]] [[klajokliai|klajoklių]] [[gentis]], gyvenusi į šiaurę nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]], palei [[Volga|Volgą]]. Jie siejami su vakarine [[kipčiakai|kipčiakų]] šaka.
'''Kumanai''' (pavadinimas vartojamas Vakarų Europos ir Bizantijos), taip pat žinomi kaip '''polovcai''', '''poloviečiai''' ({{ru|половцы}}, pagal istorijos šaltinius, senovės rusų metraščius)<ref name="vle"/> ankstyvųjų vidurinių amžių vakarų [[tiurkai|tiurkų]] [[klajokliai|klajoklių]] [[gentis]], gyvenusi [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukaze]], į šiaurę nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]], palei [[Volga|Volgą]]. Jie siejami su vakarine [[kipčiakai|kipčiakų]] šaka.<ref name="vle">{{VLE|19|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/kumanai-82956 Kumanai]}}</ref> Vertėsi klajokline gyvulininkyste, XI–XIII a. buvo sukūrę genčių sąjungų, kurioms vadovavo [[chanas|chanai]].


== Šaltiniai ==
{{tauta-stub}}
{{išn}}


[[Kategorija:Senovės tiurkai]]
[[Kategorija:Senovės tiurkai]]

20:10, 17 rugpjūčio 2020 versija

Didžiosios Stepės tauta:
Kipčiakai
Skitų bobos
Kilmė tiurkai
Protėvynė Kazachų stepė
Laikotarpis XI - XIII a.
Hegemonija Ponto, Kazachų stepės
Palikuonys Totoriai, Kazachai, Kirgizai, Baškirai, Nogajai
Skitų hegemonijos teritorija
Ponto stepės istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai, Vakarų tiurkai
Bolgarai, Sabirai, Alanai
Chazarų kaganatas (Chazarai)
Pečenegai
Kumanai (Kipčiakai)
Aukso orda:
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai
Kazokai:
Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės
Rusijos imperija (Novorosija)
TSRS (Kalmukų ATSR)
Ukraina, Rusijos Federacija
Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys

Kumanai (pavadinimas vartojamas Vakarų Europos ir Bizantijos), taip pat žinomi kaip polovcai, poloviečiai (rus. половцы, pagal istorijos šaltinius, senovės rusų metraščius)[1] – ankstyvųjų vidurinių amžių vakarų tiurkų klajoklių gentis, gyvenusi Šiaurės Kaukaze, į šiaurę nuo Juodosios jūros, palei Volgą. Jie siejami su vakarine kipčiakų šaka.[1] Vertėsi klajokline gyvulininkyste, XI–XIII a. buvo sukūrę genčių sąjungų, kurioms vadovavo chanai.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Kumanai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011