XIV amžiaus 2-as dešimtmetis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

XIV amžiaus antrasis dešimtmetis prasidėjo 1311 metais ir baigėsi 1320 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžius – XIV amžius – XV amžius

Dešimtmečiai: 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as

Metai: 1311 1312 1313 1314 1315 1316 1317 1318 1319 1320

Įvykiai

1311

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario mėn. Karaliaučiaus komtūras Friedrich‘as von Wildenberg‘as įsibrovė į pietvakarių Žemaitiją.
• Vasario 17 d. Rygos arkivyskupas Frydrichas iš Pernšteino, siekdamas Lietuvos krikšto, gavo popiežiaus leidimą, leidžiantį misijų tikslais steigti pranciškonų ir dominikonų konventus. Rygos pranciškonai atsiliepė į Ldk Vytenio prašymą ir jo pastatytoje bažnyčioje Naugarduke pradėjo savo tarnystę. Netrukus šią bažnyčią kryžiuočiai sudegino.
• Vasario 23 d., per Užgavėnes, lietuviai įsibrovė į Sembą ir Notangą, paimta beveik 500 belaisvių ir didelis grobis. Tuoj po to Ordinas surengė naują žygį į Lietuvą. Ldk Vytenis nužygiavo tada su stipresne 4 tūkst. armija į Varmę.
• Balandžio 7 d. Prūsijos Bartos žemėje prie Voplaukių, netoli dab. Rastenburgo, Ldk Vytenis buvo sumuštas, nors pradžioje jam ir sekėsi. Beveik visi lietuviai buvo išžudyti, o 1200 belaisvių išgelbėti. Likusieji „kurie ne kurie prigėrė, kai kurie išmirė dykrose badu ar iš sielvarto išsikarstė“. (Prūsijos žemės kronika)
• Liepos 2 d. kryžiuočiai puldami per Gardiną įsibrovė į „powiat Salsemlienski“ (Šalčininkus). Kryžiuočiai užėmė vietovę ir 3 joje stovėjusias pilys sudegino, daug lietuvių karių išžudė ir 70 bajorų išsivarė į nelaisvę (Maciej Stryjkowski).
• Minima Medininkų pilis, joje apylinkės gyventojai slėpėsi nuo totorių ir Vokiečių ordino.

1312

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Naujai išrinktas magistras Karl von Trier, norėdamas parodyti savo karinius sugebėjimus, pasiėmęs du komtūrus, surengė žygį sausuma ir vandeniu. Pats su komtūru išlipo ir patraukė į Žemaitiją prie Bisenos pilies. Ragainės komtūras Verneris Nemunu nuplaukė į Lietuvą ir pasiekė „Merzysto“ (Merkinė) pilį (Maciej Stryjkowski).
• Katalikiško krikšto sumetimais, Ldk Vytenis buvo pasikvietęs į Lietuvą pranciškonų vienuolių. Vilniuje buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Vilnius iš nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės ėmę virsti tikru miestu.
• Popiežiaus legatas paskelbė Livonijos ordinui interdiktą. Tai privertė jį atsisakyti aktyvių veiksmų ir išvengta kovos dviem frontais. Tai laikytina svarbiausia lietuvių ir rygiečių (Vokietijos pirklių) sąjungos išdava. Vytenio veiksmai kare su Šv. Romos Imperija buvo nukreipti tik prieš gana silpną Livonijos ordiną, kova nebuvo perkelta į Prūsiją.

1313

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ypatingai baisus maras Europoje. Jei krikščioniškuose Vakaruose siausdavo didelės epidemijos, jos kartu su kareiviais ateidavo ir į Prūsiją.
• Kryžeivių laivynas apgula Junigėdos pilį. Puolimui atremti su savo laivynu Ldk Vytenis pasiunčia Surminą. Kryžeivių laivynas sudeginamas, Nemune žūsta 4000 kryžininkų. (Simonas Daukantas)
• Vokiečių ordino magistras Karl von Trier pasiuntė iš Kenigsbergo 12 laivu su proviantu į lietuvių apgulta Memelio miestą. Kuršių mariuose šis nedidelis konvojus buvo audros visas sudaužytas į povandeninius akmenys.
• Vokiečių ordino didysis maršalas Heinrichas fon Plockė, savo kariuomenę padalijęs į 3 dalis ir pasiuntęs į 3 sritis „Miednicki“, „Krzywiczanski“ ir „Trywiczariski“ (Maciej Stryjkowski).

1314

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ordino magistras nusiaubia Žemaitijoje Medininkų žemę. Ldk Vytenis apėjęs magistro karius vėl siaubia Prūsiją.
• Traidenio sunūs Peliuza su savo pagrindiniais šalininkais įkliuvo kunig. Gediminui, buvo jo nurodymų nubausti mirtimi.
• Vokiečių Ordinas vadovaujant maršalui Heinrichui von Plotzkei įsibrovė iki Naugarduko pilies. Ir ši pilis krito. Tačiau begrįžtančią Ordino kariuomenę išmušė lietuvių karo vadas Dovydas (Daumanto sūnus), Gardino pilies komendantas.
• Rudenį kryžiuočiai puolė Junigėdos pilį, užėmė ir sudegino papilį.

1315

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Morgarteno mūšis, šveicarų konfederatai nugali Habspurgus.
• Mažojo ledynmečio pradžia Europoje dėl liūčių ir Didžiojo 1315-1317 m. bado.

LDK

• Lietuvoje dėl kažkokios ligos krenta beveik visi galvijai. Iš Egipto atvykę kryžininkai prūsų ir latvių kraštan atneša marą, kuris paplinta Lietuvoje ir Žemaitijoje.
• "Livonijoje buvo toks brangymetis ir badas, kad alkani žmonės užmušinėjo savo vaikus, atkasinėjo iš kapų numirėlius, ėmę iš kartuvių pakaruoklius, virė juos ir valgė". (Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergietis, Eiliuotoji Livonijos kronika).
• Vasarą lietuviai nužygiavo ligi pat Ragainės (dab. Nemanas) ir sunaikino Ordino pastatyta Skalvos pilį. Dovydas surengė antpuolį į šiaurę prieš Ordino pajėgas ir net pasiekė Revelio vyskupiją.
• Rudenį įvyko Kristmemelio mūšis, kai pilį apgulė LDK kariuomenė, kovos vyko apie 3 savaites, buvo sunaikintas priešpilis.
• Vokiečių ordino didysis maršalas Heinrichas fon Plockė, užėme Bisenės pilį, nužude 80 lietuvių vyrų, perėjo į Medininkų sritį ir ją nuniokojo, buvo sugriauta Veliuonos pilis (Maciej Stryjkowski).
• Vainius (Воін) – Ldk Gedimino brolis, tapo Polocko kunigaikštis.
• Žiemą kunig. Gediminas vadovavo žygiui į Haličo-Volynės Bresto žemė.

1316

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Vytenis mirė, manoma kad Skirsnemunėje. Lietuvos sostą užėmė jo brolis Gediminas (Ldk iki 1341 m.), Butvydo sūnus. Jis titulavosi Lietuvių ir Rusų karaliumi ir Žiemgalos kunigaikščiu (Gedeminne dei gratia letphinorum ruthenorumque rex, princeps et dux Semigalliae).
• Beveik visoje Europoje buvo visiškas nederlius, nes žiema buvo labai šalta ir nepastovi (Rigaische Zeitung.-1853.- Nr. 37; 1855.- Nr. 46).
• Vokiečių ordino riteriu buvo puolama Medininkų žemė, nusiaubta Peštuva ir medinė Medvėgalio pilis.
• Kryžiuočių antpuolio metų buvo sunaikinta Merkinės pilis ir papylęs.
• Rugpjūčio 9 d. Haličo-Volynės kunigaikščiai Andrejus ir Levas Jurjevičiai patvirtino sąjungą su Vokiečių ordinų, prižada ginti jį nuo Ordos ir Lietuvos.
• Ldk Gedimino dukra Danutė Elžbieta tapo Mozūrijos kunig. Vaclovo žmona (iki 1336 m.). Mirė 1364 m. Vedybomis buvo sutvirtinta abiejų šalių politinė sąjunga.

1317

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 3 d. popiežius Jonas XXII kreipėsi į Ldk Gediminą su kvietimų priimti krikščionišką tikėjimą. Bet Gediminas neatsakė.
• Norint įtvirtinti teritorinius laimėjimus Rusioje, Naugarduke buvo įkurta Lietuvos stačiatikių metropolija, gyvavusi iki 1330 m. Metropolitu paskirtas Teofilis (Феофил).
• Ldk Gediminas prisijungė Turovo-Pinsko žemę.
• Kryžiuočiai su vokiečių, čekų ir lenkų riteriais toliau puldinėjo Pieštvę ir Veliuoną bei Medininkus. Birželio 24 d. sudegino vieną stipriausių krašto gynybos centrų, žemaičių Sudargo pilį.
• Marija Jaroslavna (Vitebskietė) – Vitebsko kunig. Jaroslavo duktė, ištekėjo už kunig. Algirdą, Ldk Gedimino sūnų. Buvo vienintelė Vitebsko kunigaikštystės paveldėtoja (m. 1346). Su Algirdu sulaukė septinis (9) vaikus.

1318

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vokiečių ordino didysis maršalas Heinrichas fon Plockė rudenį sudegino Junigėdos pilį ir Pieštvės priešpilius.

1319

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Gedimino vyriausiasis kariuomenės vadas Dovydas Gardinietis suruošė žygį į Prūsiją, nusiaubė Vonsdorfo sritį prie Alnos žemupio.
• Balandžio mėn. kryžiuočiai puolė Junigėdos pilį ir Pieštvės pilį, sugriovė papilius.
• Ldk Gediminas «be ypatingo pasipriešinimo» prijungė Bresto žemė prie LDK.

1320

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Gediminas sudarė sąjungą su Tverės kunigaikštystė. Savo protektoratą primetė Haličui-Volynei.
• Liepos 27 d. – Medininkų mūšis, įvykęs tarp Vokiečių ordino ir žemaičių kariuomenių netoli Medininkų (dab. Varniai). Jis sustabdė Vokiečių ordino puolimus į Medininkų žemę. Žuvo Prūsijos krašto magistras, Vokiečių ordino didysis maršalas Heinrichas fon Plockė. Anot Petro Dusburgiečio, žemaičiai „savo dievams kaip auką sudegino brolį Gerhardą, pravarde Rudė [lot. Gerhardus Rudde], Sembos fogtą [valdytoją], apvilktą šarvais ir užsodintą ant savo žirgo“.
• Gediminui valdant, prie LDK buvo prijungti Vitebskas ir Luckas, vasalinę priklausomybę pateko Pskovas.