XIV amžiaus 1-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XIV amžiaus pirmasis dešimtmetis prasidėjo 1301 m. ir baigėsi 1310 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžius – XIV amžius – XV amžius

Dešimtmečiai: 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as - 1-as - 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as

Metai: 1301 1302 1303 1304 1305 1306 1307 1308 1309 1310

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1301[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1302[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pirmą kartą sušaukti Generaliniai luomai Prancūzijoje.
  • Ldk Vytenis, valdęs Juodąją Rusią ir išsaugojęs įtaką Mazovijoje, sudarė taiką su Haličo kunigaikščiais ir tęsė kovą su Mažąja Lenkija.
  • Vokiečių ordino kariai užklupo du nedidelius lietuvių būrius, kurie su belaisviais traukė į Lietuvą. Vienas būrys buvo sumuštas, kitas, palikęs belaisvius, paspruko: „Po to broliai iš patikimų šaltinių sužinojo, kad vos keli šio būrio lietuviai gyvi ir sveiki besugrįžo. Vieni kelyje prigėrė, kiti išmirė badu, o treti pasikorė iš sielvarto.“ (Petras Dusburgietis)

1303[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Rugpjūčio 8 d. žemės drebėjimas Rytų Europoje, ypatingai stiprus Kijeve.

1304[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Gimtadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1305[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Vytenis užmezgė glaudesnius ryšius su nauju Rygos arkivyskupu Frederiku, nes rūpėjo Rygos ir Ordino konflikto eiga.
  • Ldk Vytenis, siekdamas neleisti Livonijos ordinui susidoroti su rygiečių opozicija, surengė prieš Kristaus Kalavijo vienuoliją žygį.
  • Livonijos ordino riteriai pardavė teisė į Polocką Ldk Vyteniui už 300 markių.
  • Vokiečių ordinas suruošė karinį žygį į Žemaitija su vokiečių, čekų ir lenkų riteriais, baigesi nesėkmė.
  • 1595 m. Duisburge išleistas flamandų geografo Gerardo Merkatoriaus (lot. Gerhardus Mercator, 1512–1594 m.) sudaryto „Atlaso“ (Atlas sive Cosmographicae Meditationes de fabrica mundi et Fabricati Figura) kopija. Jo aprašyme LDK „svarbiausias yra prie Vilijos ir Vilnios esantis Vilnius, kurį vadovas Gediminas įkūrė 1305 m.“

1306[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Baltijos jūra buvo sukaustyta ledo tarp Danijos ir Švedijos salų (Ludewig. Reliquice Miss. – T. IX. – P. 170).
  • Rygiečiai įkalbėjo Ldk Vytenį užpulti Livonijos ordino valdas. Birželio mėn. Lietuvos kariuomenė įsiveržė į Livonijos žemes, plėšydami juos ir rado prieglobstį vienoje iš Rygos piliu.
  • Vilniuje veikė Rusų pirklų Svečių namai.

1307[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Klaipėdos pilį puldinėjo žemaičiai ir skalviai su sembais.
  • Ldk Vytenio kariuomenė, pagal susitarimą su polockiečiais, išvarė vyskupo riterius. Nuo tada Polocke valdė Vytenio brolis Vainius. Polocko kunigaikštystė oficialiai buvo įjungta į LDK sudėtį, tapdama jos daline kunigaikštyste.
  • Ldk Vytenis, siekdamas neleisti Livonijos ordinui susidoroti su rygiečių opozicija, surengė prieš Kristaus Kalavijo vienuoliją žygį. Liepos 2 d. prie Rygos įvyko mūšis, vėliau dar keli, ir lietuviai užėmė įtvirtinimus prie miesto.
  • Ldk Vytenis puolė ir apiplėšė Mažosios Lenkijos Kališo sritį.
  • Lietuvių antpuoliai į Lenkiją pasibaigė, šaltiniuose yra užuominų apie Ldk Vytenio susitarimą dėl kovos prieš kryžiuočius su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka.

1308[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Teutonų Ordino grobikiško žygio metų į Gdanską su šūkiu «Jesu Christo Salvator Mundi» (Jiezus Kristus Pasaulio Gelbėtojas), buvo sunaikinti beveik visi, apie 10 000 vietinių gyventojų. Rytų Pamario užgrobimas jau neturėjo religinių tikslų.
  • Žemaičių didžiūnai Sudargas ir Manstas su 5 tūkst. kariauna per Kuršių neriją pateko į kryžiuočių užgrobtą Sembą ir nusiaubė apylinkes.

1309[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ypatingai žiaurus badas Rusioje. Priežastis buvo ankstyvieji šalčiai, sausra, lietaus perteklius, skėriai ir t. t.
  • Vokiečių ordino sostinė perkelta iš Venecijos į Marienburgą Prūsijoje. Karui Pabaltijyje Ordinas sutelkė visas savo jėgas.
  • Ldk Vytenio sūnus Žvelgaitis vadovavo žygiui į Livoniją.

1310[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vidurio Europą ištikęs badmetis palietė ir Lietuvą. Badmečiai Lietuvoje kartojosi tiek pat dažnai kaip ir vakarų ar centrinėje Europoje.
  • Vokiečių ordino didžiojo magistro Zygfrydo fon Foichtvangeno potvarkis, kuris draudžia kryžiuočiams kalbėtis su Prūsijos vietos gyventojais jų kalba, įpareigoja prižiūrėti, kad prūsai sekmadieniais lankytų bažnyčią, įdirbtų dykynes. (Simonas Grunau)
  • Ldk Vytenis, siekdamas neleisti Livonijos ordinui susidoroti su rygiečių opozicija, surengė prieš Kristaus Kalavijo vienuoliją 2 žygius. Žygiams vadovavo pats Vytenis ir jo sūnus Žvelgutis.