XIII amžiaus 10-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

XIII amžiaus dešimtasis dešimtmetis prasidėjo 1291 m. ir baigėsi 1300 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XII amžius – XIII amžius – XIV amžius

Dešimtmečiai: 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as

Metai: 1291 1292 1293 1294 1295 1296 1297 1298 1299 1300

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1291[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1292[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1293[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1294[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kategatas taip užšalo, kad žmonės iš Norvegijos į Jutlandiją ne tik pėsčiomis vaikščiojo, bet ir rogėmis važinėjo (Stretow. Chron. Jutlandie. – P. 148).
  • Lietuvos ir Žiemgalos karaliumi besititulavusis Vytenis su 800 vyčių daliniu įsiveržė į Mazoviją ir nužygiavo iki pat Lenčicos.
  • Birželio 4 d. kunig. Vytenio vadovaujami kariai užpuolė Lenčicos pilį (dab. Lodzės vaivad.) ir įsiveržę į vietos bažnyčią, kur slėpėsi pilies gyventojai, ėmė plėšikauti. Grobė viską, kas turėjo kokią nors vertę. Į nelaisvę paėmę dalį gyventojų, kitus išžudė, padegė bažnyčią ir su grobiu pasuko namų link.
  • Birželio 10 d. kunig. Vytenis mūšyje prie Trojanovo sumušė Lenčicos kunig. Kazimiero II kariuomenę. Žuvo pats kunigaikštis ir daug riterių. Tai buvo didžiausia lietuvių karinė pergalė Lenkijoje.
  • Ldk Butvydas (Pukuveras)] atkūrė gerus santykius su Mazovijos kunig. Boleslovu.
  • Ragainės komtūras sunaikino lietuvių šventovę Romainiuose prie Kauno, ir lietuvių gynyba ėmė svyruoti.
  • Kunig. Vytenis nuslopino žemaičių diduomenės, norėjusios sudaryti sąjungą su Vokiečių ordinu, sukilimą.

1295[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pukuvėro-Butvydo sūnus Vytenis tapo Ldk (iki ~1316). Gediminas – LDK submonarchas ir Žemaičių kunigaikštis.
  • Ldk Vytenis surengė karinį žygį į Lenkiją.
  • Geriau pasirengę, prieš Ordiną sukyla notangai ir sembai. Sembų neapykanta daugiausia nukrypo į dvasininkus, bažnyčias ir krikščioniškas šventenybes. Bet nebuvo laiku susiderinta su lietuviais (Lohmeyer, p. 153).
  • Po paskutiniojo prūsų sukilimo, Prūsija tapo Teutonų kryžiuočių valstybe, nepriklausomu Kryžiaus žygių dariniu pačioje Europos širdyje.

1296[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Baltijos jūra užšalo nuo kranto iki kranto, o iš Olandijos į Švediją buvo rogėmis ledu važinėjama (Annales de Nor. Westphalii // Monumenta Cimbr. – T.I. – P.1392).
  • Ldk Vytenis puolė ir apiplėšė Mažosios Lenkijos Sandomiero ir Kujavijos žemes.
  • Vokiečių Ordino puolimų patyrė ir pietinės LDK žemės, Gardinas.
  • Rugsėjo 30 d. kilo konfliktas tarp Rygos miestiečių ir Livonijos ordino.
  • Ldk Vytenis žiemą įsiveržė į Livoniją. Rygiečiai ir Rygos arkivyskupas nusprendė užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuva.

1297[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Rygoje prasidėjo vidinis karas tarp arkivyskupo, miestiečių pirkliu ir Livonijos ordino riteriu.

1298[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 30 d. Ldk Vytenis sudarė sąjungą prieš Livonijos ordiną su Rygos miestu bei arkivyskupu ir pasižadėjo, kad Lietuva priims krikštą. Jį gyvavo iki 1330 m. Sutarties pažadus Ldk Vytenis patvirtino pagoniška priesaika. Rygiečiai ir lietuviai sudavė keletą skaudžių smūgių Livonijos ordinui.
  • Viena pirmųjų konkreti karinė lietuvių pagalba rygiečius pasiekė balandžio 9 d., sudegindami Nojermiuleno (Adažių) pilį.
  • Gegužės 25 d. Vytenio kariuomenė ir rygiečiai sudegino pilį Karkuse (Karksį, pietų Estija).
  • Birželio 1 d. Rygiečiai ir lietuviai mūšyje ties Turaida nukovė Livonijos žemės magistrą Brunoną su 22 riteriais. Tada Rygos prieigose rygiečiai lietuviams pastatė pilį, kuri buvo vadinama Lietuvių pilimi.
  • Birželio 29 d. Jungtinė Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių kariuomenė sumušė rygiečius ir lietuvius prie Adažų (Neuermühlen). Pasak kryžiuočių kronikininko Petro Dusburgiečio, pralaimėjusieji čia neteko 4000 karių. Rygiečiai buvo priversti sudaryti paliaubas su Ordinu.
  • Kryžiuočiai puolė Pieštvės pilį.
  • Per grobiamajį žygį 140 lietuvių plėšikų būrys užpuolė Štraisbergo miestelį ir išžudė visus vyrus ir kunigą, o moteris bei vaikus paėmė į nelaisvę. (Petras Dusburgietis)

1299[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 5 d. Pskovo kunig. Daumantas su pskoviečiais atkeršijo Livonijos kryžiuočiams už ankstesnį žygį ir sutriuškino juos prie Velikajos upės.
  • Gegužės 20 (25) d. mirė Pskovo kunig. Daumantas. Su Žemaitijos kunig. Treniota nužudė Ldk Mindaugą ir du jo sūnus. Buvo Nalšios kunigaikštis. Įsigalėjus Lietuvoje Mindaugo sūnui Vaišvilkui (Vaišelgai), pabėgo į Pskovą. 1266 m. buvo išrinktas Pskovo kunigaikščiu. Po mirties stačiatikių bažnyčios paskelbtas šventuoju Timofejumi.
  • Rygos arkivyskupas Johannes von Schwerin nusiuntė skundus popiežiui dėl Ordino skriaudų krikščioniams Livonijoje, kaltinimuose nurodė, kad broliai privertė lietuvių karalių Mindaugą atsimesti nuo krikščionybės.
  • Konstantinopolio sąrašuose nurodyta, kad buvo įkurta Lietuvos stačiatikių metropolija su rezidencija Naugarduke, vėliau Vilniuje ir Kijeve.

1300[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Mažojo ledynmečio pradžia, nuo kada šiltos vasaros retai pasitaikydavo Šiaurės Europoje. Su juo atėjo badmečiai.
  • Ldk Vytenis puolė ir apiplėšė Mažosios Lenkijos Dobrynės ir Kujavijos žemes.
  • Kijevo metropolitas persikėlė į Šiaurės rytų Rusią, ten visokeriopai palaikė Maskvą ir kenkė LDK interesams Rusios žemėse.
  • Geri santykiai su Ryga skatino prekybą, stiprino Lietuvos padėtį prie Dauguvos, kur prie LDK galutinai buvo prijungtas Polockas.
  • 75 lietuviai plėšikai netikėtai įsiveržė į vieną Varmijos vyskupijos Glotavos valsčiaus kaimą, sudegino jį ir „išžudė ar pagrobė viską, ką ten rado gyvą“. (Petras Dusburgietis)