Eduard von der Ropp: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:34, 4 kovo 2018 versija

Eduardas fon Ropas Eduard von der Ropp

Pirmosios Dūmos deputatas fon Ropas, 1906 m.
Gimė	1851 m. gruodžio 2 d. Lyksna, Dinaburgo aps., dab. Latvija
Mirė	1939 m. liepos 25 d. (87 metai) Poznanė, Lenkija

Pareigos	Pirmosios Dūmos deputatas

Alma mater	Kauno kunigų seminarija, Sankt Peterburgo universitetas

Vikiteka	Eduard von der Ropp

Eduardas fon Ropas (vok. Eduard Michael Johann Maria Baron von der Ropp; 1851 m. gruodžio 2 d. Lyksnoje, Dinaburgo aps., dab. Latvijoje – 1939 m. liepos 25 d. Poznanėje, Lenkijoje) – katalikų vyskupas, religinis ir politinis veikėjas Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Buvo ordinaras Tiraspolyje (1902-1903), Vilniaus vyskupas (1903-1917), Mogiliovo arkivyskupas (1917-1926).

Biografija

Eduardas fon Ropas gimė kilmingoje dvarininkų šeimoje, jo motina buvo Vilniaus vicegubernatoriaus duktė. 1875 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto juridinį fakultetą. Pasiliko dirbti vyriausybėje Sankt Peterburge. 1886 m. nutarė įstoti į Kauno kunigų seminariją. Įšventintas į kunigus 1889 m. Kauno arkivyskupijoje. Buvo žemvaldys Švenčionių apskrityje.

1893 m. tapo dekanu Kuršo hercogystėje su rezidencija Liepojoje. 1902 m. balandžio 4 d. popiežiaus Leono XIII paskirtas Tiraspolio katalikų vyskupu su rezidencija Saratove. 1903 m. lapkričio 9 d. popiežius Pijus X fon Ropą paskyrė Vilniaus vyskupu. Nuo 1904 m. birželio d. intronizuotas naujose pareigose Viniaus katedroje.

Buvo vienas iš organizatorių ir pirmininkas Vilniuje sukurtos lenkų katalikų demokratų partijos (kitaip konstitucinės katalikų; 1906). 1906 m. pradžioje įkūrė laikraštį „Nowine Wilenskie“, 1906–1909 m. buvo laikraščio „Kurier Litewski“ savininkas.

1906 m. Vilniaus gubernijoje išrinktas deputatu į Rusijos imperijos I-ojo šaukimo Valstybės Dūmą. Priklausė Vakarinių pakraščių grupei. Aktyviai priešinosi rusifikacijos politikai, siekė kompensacijos už Rusijos valdžios padarytą žalą Katalikų Bažnyčiai: nusavintas bažnyčias, vienuolynus, žemes. Vyskupas buvo apkaltintas nederamu dvasininkui politiniu aktyvumu, lietuvių ir baltarusių polonizacija Šiaurės Vakarų krašte, masinio stačiatikių perėjimo į katalikybę organizavimu, todėl 1907 m. rudenį caro valdžios buvo ištremtas iš Vilniaus. Jis buvo priverstas praleisti keletą savaičių vienuolyne prie Šv. Kotrynos bažnyčios Sankt Peterburge, po to su valdžios priežiūra dešimt metų gyveno savo brolio dvare.

Po Vasario revoliucijos fon Ropui buvo leista iš tremties sugrįžti į Sankt Peterburgą. 1917 m. gegužės mėn. dalyvavo pirmajame Rusijos graikų katalikų bažnyčios sinode. 1917 m. liepos 25 d. popiežius Benediktas XV jį paskyrė Mogiliovo arkivyskupu ir metropolitu. Vykstant Rusijos pilietiniam karui ir gresiant vokiečių okupacijai, jis priėmė sprendimą perkelti Sankt Peterburgo dvasinę akademiją į Liubliną. Sumanytas kaip laikinas perkėlimas, jis tapo pastoviu, o evakuotos akademijos bazėje įsikūrė katalikiškasis Liublino universitetas. Po Spalio revoliucijos fon Ropas protestavo prieš sovietinės valdžios represijas, nusavinamą bažnytinį turtą. 1919 m. buvo areštuotas ir išsiųstas į Varšuvą.

Metropolitas fon Ropas mirė Poznanėje 1939 m. Jo palaikai 1983 m. perkelti į Bialystoko katedrą.

Nuorodos

Arkivyskupas Eduardas fon Ropas

@@ Eilutė 25: / Eilutė 25: @@
 == Biografija ==
 Eduardas fon Ropas gimė kilmingoje dvarininkų šeimoje, jo motina buvo Vilniaus vicegubernatoriaus duktė. [[1875]] m. baigė [[Sankt Peterburgo universitetas|Sankt Peterburgo universiteto]] juridinį fakultetą. Pasiliko dirbti vyriausybėje Sankt Peterburge. [[1886]] m. nutarė įstoti į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]]. Įšventintas į kunigus [[1889]] m. Kauno arkivyskupijoje. Buvo žemvaldys [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskrityje]].
 [[Vaizdas:Baron Ropp.jpg|miniatiūra|180px|left|Eduardas fon Ropas 1906 m.]]
@@ Eilutė 33: / Eilutė 32: @@
 Buvo vienas iš organizatorių ir pirmininkas Vilniuje sukurtos lenkų katalikų demokratų partijos (kitaip konstitucinės katalikų; 1906). [[1906]] m. pradžioje įkūrė laikraštį „Nowine Wilenskie“, 1906–[[1909]] m. buvo laikraščio „Kurier Litewski“ savininkas.
-m. [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijoje]] išrinktas deputatu į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] I-ojo šaukimo Valstybės Dūmą. Priklausė Vakarinių pakraščių grupei. Aktyviai priešinosi rusifikacijos politikai, siekė kompensacijos už Rusijos valdžios padarytą žalą [[Katalikų Bažnyčia]]i: nusavintas bažnyčias, vienuolynus, žemes. Vyskupas buvo apkaltintas nederamu dvasininkui politiniu aktyvumu, lietuvių ir baltarusių [[polonizacija]] Šiaurės Vakarų krašte, masinio [[stačiatikiai|stačiatikių]] perėjimo į katalikybę organizavimu, todėl [[1907]] m. rudenį caro valdžios buvo ištremtas iš Vilniaus. Jis buvo priverstas praleisti keletą savaičių vienuolyne prie Šv. Kotrynos bažnyčios [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], po to su valdžios priežiūra dešimt metų gyveno savo brolio dvare.
+m. [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijoje]] išrinktas deputatu į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] I-ojo šaukimo Valstybės Dūmą. Priklausė Vakarinių pakraščių grupei. Aktyviai priešinosi rusifikacijos politikai, siekė kompensacijos už Rusijos valdžios padarytą žalą [[Katalikų Bažnyčia]]i: nusavintas bažnyčias, vienuolynus, žemes. Vyskupas buvo apkaltintas nederamu dvasininkui politiniu aktyvumu, lietuvių ir baltarusių [[polonizacija]] Šiaurės Vakarų krašte, masinio [[stačiatikiai|stačiatikių]] perėjimo į katalikybę organizavimu, todėl [[1907]] m. rudenį caro valdžios buvo ištremtas iš Vilniaus. Jis buvo priverstas praleisti keletą savaičių vienuolyne prie [[Šv.Kotrynos bažnyčia Sankt Peterburge|Šv. Kotrynos bažnyčios Sankt Peterburge]], po to su valdžios priežiūra dešimt metų gyveno savo brolio dvare.
 Po [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] fon Ropui buvo leista iš tremties sugrįžti į Sankt Peterburgą. [[1917]] m. gegužės mėn. dalyvavo pirmajame Rusijos graikų katalikų bažnyčios [[sinodas|sinode]]. 1917 m. [[liepos 25]] d. popiežius [[Benediktas XV]] jį paskyrė [[Mogiliovas|Mogiliovo]] arkivyskupu ir metropolitu. Vykstant [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniam karui]] ir gresiant vokiečių okupacijai, jis priėmė sprendimą perkelti Sankt Peterburgo dvasinę akademiją į [[Liublinas|Liubliną]]. Sumanytas kaip laikinas perkėlimas, jis tapo pastoviu, o evakuotos akademijos bazėje įsikūrė katalikiškasis [[Liublino universitetas]]. Po [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] fon Ropas protestavo prieš sovietinės valdžios represijas, nusavinamą bažnytinį turtą. [[1919]] m. buvo areštuotas ir išsiųstas į [[Varšuva|Varšuvą]].