Senoji bažnytinė slavų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: kv:Важ славян кыв
JAnDbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: ro:Limba slavă veche Keičiama: kk:Көне славян тілі
Eilutė 64: Eilutė 64:
[[ja:古代教会スラヴ語]]
[[ja:古代教会スラヴ語]]
[[ka:ძველი სლავური ენა]]
[[ka:ძველი სლავური ენა]]
[[kk:Шіркеу славян тілі]]
[[kk:Көне славян тілі]]
[[kv:Важ славян кыв]]
[[kv:Важ славян кыв]]
[[la:Lingua Slavonica antiqua]]
[[la:Lingua Slavonica antiqua]]
Eilutė 76: Eilutė 76:
[[pms:Lenga antich slav ëd Gesia]]
[[pms:Lenga antich slav ëd Gesia]]
[[pt:Antigo eslavo eclesiástico]]
[[pt:Antigo eslavo eclesiástico]]
[[ro:Limba slavă veche]]
[[ru:Старославянский язык]]
[[ru:Старославянский язык]]
[[rue:Старославяньскый язык]]
[[rue:Старославяньскый язык]]

09:52, 11 gegužės 2012 versija

Senoji bažnytinė slavų kalba
Словѣньскъ ѩзыкъ
Kalbamavartota Balkanuose
Kalbančiųjų skaičiusvartojama kaip liturginė kalba
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių-
Kilmėindoeuropiečių

 - slavų

   - pietų slavų
Rašto sistemoskirilica, glagolica
Oficialus statusas
Oficiali kalba-
Kalbos kodai
ISO 639-1cu
ISO 639-2chu
ISO 639-3chu

Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – dirbtinė kalba, sudaryta X a. Salonikų graikų makedonų tarmės pagrindu slavų apaštalų Kirilo ir Metodijaus.

Senąja bažnytine slavų kalba, buvusia suprantama visų slavų, parašyta seniausi slavų tekstai.

Abėcėlės

Vartojamos buvo dvi abėcėlės: glagolica ir naujesnė kirilica; iš pastarosios kilo rusų, gudų, ukrainiečių, serbų, bulgarų ir slavų makedonų abėcėlės. Naujesnis (gudų) šios kalbos variantas buvo viena iš oficialių LDK kalbų.

Senosios bažnytinės slavų kalbos išsaugota nemažai senosios slavų kalbos archaiškumų, pvz., absoliutinis naudininkas, nosiniai balsai, atributiškai vartojamos trumpos būdvardžių formos.

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA