Keto: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: be:Кето |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: eo:Keto |
||
Eilutė 46: | Eilutė 46: | ||
[[el:Κητώ]] |
[[el:Κητώ]] |
||
[[en:Cetus (mythology)]] |
[[en:Cetus (mythology)]] |
||
[[eo:Keto]] |
|||
[[es:Ceto]] |
[[es:Ceto]] |
||
[[eu:Zeto]] |
[[eu:Zeto]] |
02:05, 6 rugsėjo 2011 versija
Keto (gr. Κητος, „jūros pabaisa“) graikų mitologijoje – paslaptinga vandens pabaisa, grėsmės, keistų padarų ir siaubo jūroje personifikacija. Ji – Gajos ir Ponto dukra. Galiausiai žodis „keto“ tapo santrumpa apybūdinančia bet kokią jūros pabaisą, net ir dabar naudojamas. Jos vyras – Forkinas, su kuriuo jie susilaukė daug vaikų bendrai vadinamų Forkidais (Forkinais).
Graikų mene Keta buvo piešiama kaip gyvatiška žuvis. Pagal Keto taip pat yra pavadintas Banginio žvaigždynas.
Vaikai:
- Su Forkinu
Nimfa
Keto – Okeano duktė, okeanidė najadė, dievo Helijo mylimoji. Su Helijumi susilaukė žvaigždės nimfos Astridės, upės dievo Hidaspo žmonos. [1]
Išnašos
Literatūra
- „Nonnos, Dionysiaca“ – graikų epas (5 a.)