Keto

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Keto (gr. Κητος, „jūros pabaisa“) graikų mitologijoje – paslaptinga vandens pabaisa, grėsmės, keistų padarų ir siaubo jūroje personifikacija. Ji – Gajos ir Ponto dukra. Galiausiai žodis „keto“ tapo santrumpa apybūdinančia bet kokią jūros pabaisą, net ir dabar naudojamas. Jos vyras – Forkinas, su kuriuo jie susilaukė daug vaikų bendrai vadinamų Forkidais (Forkinais).

Graikų mene Keta buvo piešiama kaip gyvatiška žuvis. Pagal Keto taip pat yra pavadintas Banginio žvaigždynas.

Vaikai:

  1. Su Forkinu
    1. Echidna
    2. Gorgonės
      1. Eurialė
      2. Medūza
      3. Steno
    3. Grajos
      1. Deino
      2. Enio
      3. Pemfredo
    4. Hesperidės
      1. Aiglė
      2. Aretusa
      3. Eritėja
      4. Hesperija
    5. Ladonas
    6. Scilė
    7. Sirenos
    8. Toosa

Nimfa[taisyti | redaguoti kodą]

KetoOkeano duktė, okeanidė najadė, dievo Helijo mylimoji. Su Helijumi susilaukė žvaigždės nimfos Astridės, upės dievo Hidaspo žmonos. [1]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.theoi.com/Nymphe/NympheKeto.html

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Nonnos, Dionysiaca“ – graikų epas (5 a.)