Tiurkų kalbos

Tiurkų
Paplitimas	Eurazija (Vidurinė Azija, Sibiras, Artimieji Rytai, Rytų Europa)
Kalbų skaičius	>30
Kilmė	Altajaus tiurkų
Geografinis paplitimas
Klasifikacija	ogūzų, kipčiakų, Sibiro tiurkų, chaladžų, uigūrų, ogūrų

Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė. Kai kurių kalbų nuomone, tiurkų kalbos kartu su mongolų ir tungūzų-mandžiūrų kalbomis sudaro Altajaus kalbų šeimą. Iš viso priskiriama apie 40 kalbų, kuriomis kaip gimtąja kalba nuo 165 mln. žmonių iki 180 mln. (iki 200 mln., jei įskaičiuoti ir tuos, kuriems tai antroji kalba).

Tiurkų kalbos – agliutinacinės. Joms būdinga sinharmonizmas, 1 linksniuotė, 1 asmenuotė, pažyminys prieš pažymimąjį žodį, labai mažai jungtukų, modalinių žodžių; nėra sonantų žodžių pradžioje, geminatų ir 2 priebalsių sandūros viename žodžio pradžios ir galo skiemenyje, giminės kategorijos, priešdėlių ir prielinksnių.

Paplitimas

Tiurkų kalbos vartojamos Turkijoje (46,27 mln.), Azerbaidžane (6,06 mln.), Kazachstane (5,29 mln.), Kirgizijoje (2,44 mln.), Turkmėnijoje (3,43 mln.), Uzbekijoje (16,5 mln.),Rusijoje (Baškirijoje, Tatarstane, Tuvoje, Čiuvašijoje, Jakutijoje, Kalnų Altajuje, Chakasijoje), Irane (pietų azerų, ~23,5 mln. gyv.), Afganistane (pietų uzbekų 1,4 mln. gyv., turkmenų 500 tūkst gyv., kirgizų, pietų azerų, uigurų), Mongolijoje (kazachų, uigurų), Kinijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, buv. Jugoslavijoje, Albanijoje, Lietuvoje (totorių 464 gyv., azerų 420 gyv., karaimų 118 gyv.), Moldavijoje (gagaūzų 130 tūkst. gyv.), Šiaurinėje Kipro dalyje, Uigurų atonominėje srityje Kinijoje (uigurų 7,21 mln. gyv.),Irake (pietų azerų, 300–900 tūkst. gyv.), Sirija (pietų azerų ~ 30 tūkst. gyv.), Vokietijoje (turkų 2,1 mln. gyv.) bei kitose valstybėse. [1]

Klasifikacija

Kadangi tiurkų gentys ir jų kalbos per amžius maišėsi viena su kita, tiurkų kalbų klasifikacija yra sudėtinga. Žemiau pateikiamas supaprastintas variantas:

• Pietvakarių (ogūzų) grupė:
  • Turkų kalba ir jai artima gagaūzų kalba
  • Azerbaidžaniečių kalba ir kaškajų kalba
  • Turkmėnų kalba
  • Urumų, salarų kalbos
• Šiaurės vakarų (kipčiakų) grupė:
  • Aralo-Kaspijos: kazachų kalba, kirgizų kalba, karakalpakų kalba, nogajų kalba
  • Ponto-Kaspijos: Karačiajų-balkarų kalba, kumykų kalba, Krymo totorių kalba ir jai artimos karaimų kalba bei krymčiakų (Krymo žydų) kalba, išnykusios pečenegų ir kipčiakų kalbos
  • Uralo: totorių kalba, baškirų kalba ir čiulymų kalba
• Šiaurės (Sibiro) grupė:
  • Altajų kalba, chakasų kalba, jakutų kalba, šorų kalba ir tuvių kalba
• Rytų (karlukų) grupė:
  • Uzbekų kalba, uigūrų kalba, salarų kalba ir išnykusi rašytinė čagatajų kalba
• Bulgarų (arba ogūrų) grupė:
  • Proto-bulgarų kalba
    • Pavolgio bulgarų kalba (išnykusi) ir iš jos kilusi čiuvašų kalba
  • Chazarų kalba (išnykusi)
• Chaladžų kalba

Nuorodos

• Ethnologue informacija