Mezoamerika

Mezoamerika (gr. Vidurio Amerika) - senovinis regionas ir kartu civilizacija Amerikos žemyne, klestėjusi nuo II tūkst. pr. m. e. iki XVI a., kuomet buvo užkariauta ispanų. Ją sudarė daug skirtingų kultūrų, kurios neretai įvardijamos atskiromis civilizacijomis: majai, actekai, mištekai, toltekai, olmekai, sapotekai ir kt.

Istorinis Mezoamerikos regionas apėmė dalį dabartinės Meksikos, Gvatemalą, Belizą, Salvadorą, dalį Hondūro, Nikaragvos, Kosta Rikos.

Regiono pavadinimas pasiūlytas XX a. I pusėje vokiečių etnologo P. Kirchofo.

Geografija

Iš šiaurės regioną supo kitas istorinis regionas - Aridoamerika (apimantis visą šiaurės Meksiką), o iš pietų - Sąsmaukos-Kolumbijos zona (didelė dalis Centrinės Amerikos).

Ikikolumbinės Amerikos regionas Mesoamerica
Šalis	Meksika, Gvatemala, Belizas, Salvadoras, Hondūras, Nikaragva, Kosta Rika
Tautos	Mezoamerikos indėnai
Valstybės	Olmekai, Teotihuakanas, Majai, Anauakas ir kt.

Mezoamerika - labai gamtiškai įvairus regionas, kuriame yra ir kalnų, ir lygumų, ir džiunglių ir dykumų. Regioną iš šiaurės į pietus kerta dvi kalnų grandinės, vadinamos Siera Madre. Rytinė grandinė suformuoja gana platų įlankos ruožą, o vakarinė grandinė yra prisiglaudusi prie Ramiojo vandenyno. Tarp abiejų grandinių yra derlingas Meksiko slėnis.

Kultūriniai regionai

Visa Mezoamerika turi bendrus vieningus kultūrinius bruožus, tokius kaip bendra ideologija, dvidešimtainė skaičiavimo sistema, giminingos hieroglifinio rašto sistemos, dviejų rūšių kalendoriai, žmonių aukojimo praktika, bendri kalbiniai skoliniai. Tai leidžia visą regioną laikyti viena civilizacija.

Nepaisant to, dėl geografinių skirtumų, Mezoamerikoje labai ryškūs atskiri regioniniai bruožai, buvo išvystyti atskirų tautų ir kultūrų, kurios irgi neretai vadinamos civilizacijomis. Atskiri sub-regionai šioje teritorijoje vystėsi politiškai ir dažniausiai kultūriškai nepriklausomai, turėjo savo valstybes, ir niekada iki XVI a. nebuvo suvienyti į vieną valstybę. Paprastai išskiriami 8 kultūriniai regionai:

• Centrinė Meksika - kurioje klestėjo Tiahuakanas, toltekai, vėliau actekai
• Įlankos Mezoamerika - iš pradžių apgyvendinta olmekų, vėliau totonakų, uastekų
• Maja - apgyvendinta Majų
• Šiaurės Mezoamerika - tautiškai nepastovus regionas
• Vakarų Mezoamerika - apgyvendintas taraskų.
• Oašaka - apgyvendinta mištekų, sapotekų
• Gerero -
• Centroamerika - labiausiai į pietus nutolęs regionas, tik nuo X a. įsijungęs į Mezoamerikos civilizaciją. Jis apėmė Ramiojo vandenyno pakrantes, esančias dabartiniame Salvadore, Nikaragvoje, Hondūre ir šiauriausioje Kosta Rikoje. Nors jis buvo į pietus nuo majų, jo gyventojai daugiausia buvo tautos, šnekėjusios nauatlių kalba: pipiliai, nikarao.

Istorija

Nepaisant to, kad atskiri regionai sukūrė skirtingus politinius vienetus ir vystėsi savarankiškai, visai Mezoamerikos istorijai yra taikoma vieninga chronologija.

Archainis laikotarpis

Medžiotojų ir rankiotojų gentys Meksikos teritorijoje apsigyveno daugiau kaip prieš 20000 metų. Duomenys rodo, kad žemdirbyste pradėta verstis maždaug 1500-800 pr. m. e..

Ikiklasikinis laikotarpis

Mezoamerikos civilizacija prasidėjo Įlankos regione, kur apie 1200 m. pr. m. e. suklestėjo olmekai. Jie jau turėjo savo rašto sistemą, propagavo savitą religiją, išrado dvigubą kalendorių, naudojo 20-tainę sistemą ir nulį, kitaip sakant, padėjo pagrindus visai Mezoamerikos civilizacijai.

Yra ginčijamasi, kiek olmekai turėjo įtakos kitiems Mezoamerikos regionams, tačiau jų stiliaus dirbinių yra randama daugybėje vietų. Tai greičiausiai rodo ne olmekų užkariavimus ar kolonizaciją, bet plačius jų prekybinius ryšius.

Spėjama, kad olmekų kalba buvo dabartinių miše-zokėjų kalbų prokalbė. Ši teorija grindžiama tuo, kad visos mezoamerikos kalbos turi labai daug skolinių iš šios kalbos, o tai rodo labai stiprią buvusią šių tautų kultūrinę įtaką.

Klasikinis laikotarpis

Jau ikiklasikiniu laikotarpiu Mezoamerikos regionuose formavosi atskiros kultūros, įtakotos olmekų įtakos.

Viena pirmųjų užgimė Majų kultūra. Apie 200 m. prasidėjo klasikinis laikotarpis, kurio metu klestėjo atskiri majų miestai valstybės, tarp kurių svarbiausias buvo Tikalis. 562 m. jis buvo nusiaubtas, tačiau apie 710 vėl iškilo kaip majų regiono galybė.

Tuo pat metu Centrinės Meksikos regione iškilo Teotihuakano miestas, kuris tapo svarbiausiu kultūros židiniu čia.

Lygiagrečiai Oašakoje klestėjo sapotekai, o buvusioje olmekų teritorijoje vystėsi Verakruzo kultūra. Tačiau šios kultūros negalėjo prilygti majams ir Teotihuakanui.

Poklasikinis laikotarpis

Apie IX a. įvyko klasikinės Majų civilizacijos žlugimas, kuomet buvo apleisti visi senieji majų kultūros centrai. Majų kultūra persikėlė į šiaurines žemumas, kur atsirado nauji miestai. XI a. pab. Meksikos slėnyje įsigalėjo toltekai, kurie greičiausiai sukūrė didelę Mezoamerikos imperiją. Jie įsigalėjo ir Majų regione, kur valdė iš Čičen Icos miesto.

Tuo pat metu suklestėjo Mištekai.

XIII a. prasidėjo tolimesnės tautų migracijos. Įlankoje įsikūrė totonakai, vakarų Mezoamerikoje - taraskai. Tuo pat metu majai nuvertė toltekų valdžią Čičen Icoje ir Majų regione įsigalėjo Majapanas.

Centrinėje Meksikoje XIII a. toltekus pakeitė actekai. Nuo maždaug 1200 m. iki ispanų atvykimo, didesniąją Meksikos dalį kontroliavo jų valstybė. „Meksikos“ pavadinimas kilęs iš actekų dievo Mešitlio vardo.

Mokslas

Kalendorius

Pagrindiniai straipsniai: Mezoamerikos kalendorius, Mezoamerikos astronomija, Mezoamerikos matematika

Raštas

Pagrindiniai straipsniai: Olmekų raštas, Majų raštas, Actekų raštas