Centriniai Andai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Andų civilizacijos regionas
Centras (Central)
Šalis vakarų Peru
Tautos močikai, čankai, huankai, inkai, ajarmakai, činčai ir kt.
Kultūros Peru kultūros periodai
Valstybės Čimu, Inkų imperija
Miestai Čančanas, Kuskas, Maču Pikču

Centriniai Andai (isp. Andina central) – istorinis-kultūrinis Andų civilizacijos regionas, dabartinės Peru teritorijos vakarinėje dalyje. Jis apėmė dabartinius administracinius Peru departamentus: Kachamarką, La Libertadą, Ankašą, Limą, Iką pakrantėje ir dalį Huanuko, Uankavelikos, Chunino, Ajakučo krašto gilumoje.

Jis buvo vienas svarbiausių kultūrinių židinių Andų civilizacijoje, kuriame klestėjo vienos stipriausių imperijų ir kultūrų. Iš čia prasidėjo Senovės Peru kultūra.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regionas liečiasi su Šiauriniu regionu šiaurėje, Centro-pietiniu regionu pietuose.


Šio regiono geografinės – gamtinės sąlygos, mokslininkų teigimu, yra vienos netinkamiausių susiformuoti civilizacijoms. Tačiau būtent šioje teritorijoje buvo Senovės Peru civilizacijos pradžia. Siauras ir ilgas regionas užima vakarinę dabartinės Peru dalį ir yra vienas įvairiausių regionų visoje Andų teritorijoje. Kiekvienas upės slėnis ir kiekvienas kalnų baseinas šiame regione tampa atskiru subregionu, turinčiu savo istoriją. Išilgai regioną galima dalinti į dvi dalis. Tai – dykumingas pakrantės ruožas kosta ir kalnų regionas.

Dykuminga kosta, kur plyti Sečūros dykuma, ir vyrauja čialos klimatinė zona, yra beveik netinkama gyventi. Tačiau ją skersai skaido daugybė smulkių upių, tekančių iš Andų kalnų. Šios upės sudaro sąlygas savotiškoms oazėms, kurių regione yra apie trisdešimt. Senovėje šiose iriguotose oazėse susidarė prielaidos susiformuoti pirmosioms Peru kultūroms, kurios neretai apsiribodavo vienu mažu upės slėniu. Dažnai senovės Peru kultūros buvo vadinamos šių upių pavadinimais.

Svarbiausios kostos upės: Lečė (Lambajekės kultūra), Čankajus (Eteno kultūra), Cheketepekė (Kupisnikės k.), Čikama (Čikamos k.), Viru (Viru, Močės, Čimoro kultūros), Santa (Santos k.), Nepenja (Nepenjos k.), Kasma (Kasmos k.), Uaura, Supė, Pativilka, Fortaleza (Note Čiko k.), Uarmėjas, Čiljonas, Rimakas, Lurinas (Limos kultūra), Topara (Toparos k.), San Chuanas (Činčai), Piskas (Pisko k.), Parakaso kultūra, Ika (Ikos k.), Rio Grandė (Naskos kultūra) ir kt.

Kalnų (Andų) regionas yra gerokai derlingesnis, nei pakrantė čia vyrauja tinkamos žendirbystei kečua ir junga klimatinės zonos. Jį sudaro du lygiagretūs kalnagūbriai (Baltoji Kordiljera ir Juodoji Kordiljera). Tarp jų įsiterpę kalnų slėniai („baseinai“), kurie tapo senųjų kultūrų ir valstybių centrais. Svarbiausi tokių baseinų buvo 5: Kachamarka (sutampa su Maranjono aukštupiu), Callejón de Huaylas (drėkinamas Santos aukštupio), Mantaro slėnis, Urubambos (Šventasis) slėnis ir Apurimako slėnis. Iš Kusko slėnio kilo Inkų imperija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Peru kultūros periodai.

Centrinio regiono istorija iš esmės sutampa su Senovės Peru istorija. Būtent pagal šio regiono periodizaciją yra skirstoma viso Andų regiono istorija. Ji yra dalijama į šiuos laikotarpius:

  • Ikikeramikinis – šiuo metu čia suklestėjo Laurikočos kultūra, vėliau gimė Norte Čiko civilizacija, kuri atrasta palyginus neseniai, pačioje XX a. pabaigoje. Norte Čiko civilizacija kilo kostos regione, ir vis dar kelia daug klausimų.
  • Pirminis laikotarpis
  • Ankstyvasis akiratis (IX–II a. pr. m. e.) siejamas su Čavino kultūra, suklestėjusia Callejón de Huaylas slėnyje. Ši kultūra išplito po visą regioną.
  • Ankstyvoji tarpinė grandis (II a.-VI a.): vieninga Čavino kultūra davė pradžią smulkioms pakrantės kultūroms, tokioms kaip Parakaso kultūra, Naskos kultūra, Močės kultūra.
  • Vidurinysis akiratis (VII–IX a.): smulkiosios pakrantės kultūros sumenko, o vietoj jų visoje teritorijoje įsigalėjo Vario kultūra, kilusi iš Ajakučo slėnio.
  • Vėlyvoji tarpinė grandis (X–XV a.): vėl susiformavo daug smulkių kultūrų. Kai kurios jų buvo pakrantėje (pvz., Čimu), o kai kurios – kalnuose (pvz., Huankai, Kuskas, Čačapojo kultūra)
  • Vėlyvasis akiratis (XV–XVI a.): viena iš smulkių kalnų valstybėlių, Kuskas, vadovaujamas valdovų, tituluojamų inka, užkariavo visą Centro regioną ir vėliau sukūrė imperiją, kuri aprėpė visą Andų sritį.
  • Peru užkariavimas