Tikalis
| Tikalis Yax Mutal, Tik’al | |
|---|---|
 Tikalio I-oji šventykla | |
.png) Miesto glifas | |
  Tikalis | |
| Koordinatės | 17°13′20″ š. pl. 89°37′30″ v. ilg. / 17.22222°š. pl. 89.62500°r. ilg.Koordinatės: 17°13′20″ š. pl. 89°37′30″ v. ilg. / 17.22222°š. pl. 89.62500°r. ilg. |
| Vieta | Peteno departamentas, Gvatemala |
| Regionas | Mezoamerika |
| Istorija | |
| Laikotarpis | Klasikinis |
| Tauta | majai |
| Informacija | |
| Žvalgytas | nuo 1848 m. |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 64 |
Tikalis (icų kalba Tik’al – „balsų vieta“) – senovės majų miestas ir valstybė dabartinės Gvatemalos teritorijoje, El Peteno regiono džiunglėse.
Dabartinis pavadinimas yra pritaikytas tik XIX a., paimtas iš icų kalbos. Senovinis pavadinimas, kuriuo miestą vadino klasikiniai majai buvo Yax Mutal, arba tiesiog Mutal, kas reiškia „surištą plaukų sruogą“. Tai vaizduojama ir miestą simbolizuojančiame glife.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tikalis buvo vienas iš didžiausių Majų civilizacijos miestų ir savo apogėjaus metu turėjo per 200 tūkst. gyventojų (maždaug 200–850 mūsų eros metais). Kuomet klasikinio laikotarpio Majų civilizacija sunyko, miestas buvo apleistas ir visiškai pasiglemžtas džiunglių. Apytikslė miesto vieta išgyveno vietinių gyventojų mituose iki XIX amžiaus, kuomet Modesto Mendeso ir Ambrosijo Tuto vadovaujama 1848 metų ekspedicija atrado Tikalį iš naujo.
Sinsinačio universiteto mokslininkai ištyrė Tikalio miesto vandens rezervuarų nuosėdas ir aptiko toksiškų teršalų pėdsakus, dėl kurių geriamasis vanduo turėjo tapti beveik netinkamu gerti bei sukelti ligas. DNR analizė parodė 2 rūšių melsvabakterių (Planktothrix ir Microcystis) pėdsakus. Šie mikroorganizmai rezervuaruose gyvavo šimtmečiais, bet ypač „sužydėdavo“ didelių sausrų metu prieš pat Tikalio sunykimą IX a. vid. Kitas aptiktas taršos elementas – gyvsidabris. Majai raudoniems dažams naudojo cinoberį. Šio mineralo toksiškumas buvo žinomas senovės tautoms, bet net ir naudojant atsargiai, lietaus vanduo nuo dažytų paviršių galėjo nubėgti į miesto rezervuarus. Pakenkus miesto elito sveikatai, galėjo sutrikti efektyvus vadovavimas ir, arti nesant upių ir ežerų, kilti emigracijos banga.[1]
Planas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tikalyje yra tūkstančiai senovinių pastatų, kurių tik maža dalis yra archeologų ištirta bei išvalyta nuo džiunglių augmenijos. Įžymiausi Tikalio pastatai yra šešios didžiulės Mezoamerikos laiptuotosios piramidės. Kai kurios iš jų yra 60 metrų aukščio.
Šiuo metu Tikalis yra Gvatemalos Tikalo Nacionalinio Parko dalis ir yra įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Tikalio griuvėsiai buvo nufilmuoti Žvaigždžių karų IV dalyje ir Šelmis-1 kaip sukilėlių bazė Yavin 4 planetoje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Mokslininkai išsiaiškino tūkstantmetę paslaptį: nustatė, kodėl buvo apleistas įspūdingas miestas“. lrytas.lt. Lietuvos Rytas, pagal Scientific Reports ir Science Alert. 2020-07-02. Suarchyvuotas originalas 2021-11-03. Nuoroda tikrinta 2021-11-03.
| ||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||
