Pindorama

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pietų Amerikos istorinis regionas:
Pindorama
Brazil 16thc tupinamba.gif
Šalis: pakrantės Brazilija
Tautos: tupiai ir tupujai
Map of indigenous peoples of Brazil (16th C.).jpg
tupinambai, trebembiai, potiguarai, tabažarai, kaetai, tupinambai, tupinikimai, aimoriai, goitakasai, temiminai, tamojai, tupinikimai, karižai, čarua

Pindorama (portug. Pindorama, iš senovės tupių kalbos: pindó-rama ar pindó-retama – „palmių šalis“) – senovinis kultūrinis regionas dabartinės Brazilijos ir Urugvajaus teritorijoje, egzistavęs paskutiniaisiais amžiais iki Brazilijos kolonizacijos XVI a.

Dabar žodžiu „Pindorama“ tupių ir gvaranių tautos vadina Braziliją.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regionas driekėsi visa dabartinės Brazilijos ir Urugvajaus pakrante nuo Amazonės žiočių šiaurėje iki La Platos pietuose ir sudarė siaurą ilgą juostą, dalinamą daugybės upių žiočių. Visam regionui būdingas drėgnas klimatas ir gausūs Atlanto vandenyno pakrantės miškai. Regionas buvo ypač tankiai gyvenamas. Manoma, kad visame regione XVI a. pr. galėjo gyventi apie du mln. gyventojų. Rytuose regionas glaudėsi prie Atlanto vandenyno, o vakaruose jį uždarė Amazonija (šiaurinėje atkarpoje), Kaatinga, Seradas ir Pampos (pietinėje atkarpoje).

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regionas, nepaisant jo ilgio, vietos gyventojų buvo suvokiamas kaip tam tikras kultūrinis vienetas, o ryšiai tarp atskirų regiono dalių buvo palaikomi jūra. Dauguma regiono gyventojų kalbėjo gana tarpusavyje artimais senosios tupių kalbos (nhe’enga tupi) dialektais, kas gerino tarpusavio bendravimą ir kultūrinį bendrumą, o vėliau leido lengviau portugalams užkariauti šį kraštą. Visi vietos gyventojai kultūriškai dalinosi į tupius (kalbančius senąja tupių kalba) ir tupujus (visas kitas gentis).

Gyventojai gyeno 600–700 žmonių dydžio įtvirtinotose gyvenvietėse, kurios neretai kariavo tarpusavyje. Jų ūkis buvo pagrįstas medžiokle ir žemdirbyste. Buvo organizuojamasi į didesnius teritorinius susivienijimus, valdomus savotiškos aristokratijos (morubixaba). Visuomenėje didelę reikšmę turėjo šamanizmas ir pirmykščiai tikėjimai (svarbesnės dievybės buvo tupã, anhang ir pan.), kurių kultu rūpinosi žyniai payes.

Pindoramos regiono gyventojai pirmieji susidūrė su europiečiais XVI a. pradžioje, todėl buvo pirmieji išnaikinti ar asimiliuoti.

Gentys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visa Pindorama buvo apgyvendinta keliolikos skirtingų genčių, kurios dalijosi įtakos sferomis. Iš šiaurės į pietus gentys buvo išsidėstę taip: