Galaktika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Spiralinė Messier 88 galaktika Coma Berenices žvaigždyne.

Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας - "Pieno takas", iš γάλα, γάλακτος - "pienas")) yra didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, dulkių bei tamsiosios medžiagos sistema. Visi galaktikoje esantys objektai juda aplink bendrą masės centrą.

Galaktikos (išskyrus mūsų pačių galaktiką) yra labai nutolę astronominiai objektai. Atstumas iki artimiausių galaktikų matuojamas megaparsekais. Tolimiausia žinoma galaktika Abell 1835 IR1916 yra už 13,2 milijardų šviesmečių. Plika akimi danguje gali pamatyti tik keturias galaktikas: Andromedos (matoma šiauriniame pusrutulyje), Didįjį ir Mažąjį Magelano Debesis (pietiniame pusrutulyje; yra mūsų galaktikos palydovai) ir galaktiką M33 Trikampio žvaigždyne.[1]

Tikslus galaktikų skaičius mūsų stebimoje Visatos dalyje nėra žinomas, bet jų turėtų būti apie du trilijonus.[2][3] Erdvėje galaktikos išsidėsčiusios netolygiai: vienoje srityje gali būti grupė netoliese viena nuo kitos esančių galaktikų, kitose vietose nėra visai.

Manoma, kad galaktikose būna nuo 10 milijonų iki trilijono žvaigždžių, besisukančių aplink galaktikos gravitacinį centrą. Galaktikos, savo ruožtu, telkiasi į galaktikų spiečius, o šie sudaro didelio mastelio struktūrą.

Išdidinti galaktikų vaizdą, kad matytųsi atskiros žvaigždės, nepavyko iki pat XX a. pradžios. XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje buvo ne daugiau nei 30 galaktikų, kurios pavyko įžiūrėti atskiras žvaigždes, visos šios galaktikos įėjo į Vietinę grupę. Paleidus kosminį teleskopą Hubble ir pradėjus veikti 10 m antžeminiams teleskopams tokių galaktikų skaičius ženkliai išaugo.

Pagal formą galaktikos yra įvairios: tarp jų yra sferos pavidalo elipsinių galaktikų, disko formos spiralinių galaktikų, lęšio formos, nykštukinių, netaisyklingos formos ir kt. galaktikų. Pagal masę galaktikos varijuoja tarp 550 000 Saulės masių (galaktika Segue 2) ir 1012 Saulės masių galaktikų; palyginimui mūsų Paukščių Tako galaktikos masė yra 2*1011 Saulės masių.

Galaktikų diametras - nuo 5 iki 250 kiloparsekų (16-800 000 šviesmečių), palyginimui mūsų galaktikos diametras yra apie 30 kiloparsekų (100 000 šviesmečių).

Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galaktikų tipai pagal Hubble morfologinę klasifikaciją. E – elipsinės galaktikos, S – spiralinės, SB – skersinės spiralinės galaktikos.

Astronomai klasifikuoja galaktikas keliais būdais, tačiau dažniausiai pagal formą. Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra elipsinės, tai yra sferinės arba ovalios formos. Kiti dažni tipai – spiralinės (kaip ir mūsų gimtoji galaktika Paukščių Takas, Andromedos galaktika, M81, M101) ir skersėtosios spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos skersė. Ketvirtam tipui, vadinamam netaisyklingosiomis galaktikomis, priskiriamos tos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų. Netaisyklingosios galaktikos neturi charakteringos formos, tačiau turi labai daug dujų ir dulkių (žymiausios netaisyklingosios galaktikos yra Didysis Magelano Debesis ir Mažasis Magelano Debesis). Spiralinės ir skersinės spiralinės galaktikos toliau skirstomos į keturias grupes pagal centrinės dalies dydį ir vijų susisukimo aplink centrą glaudumą.

Elipsinės galaktikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elipsinės galaktikos dalijamos į aštuonis potipius nuo E0 iki E7. E0 galaktikos beveik rutulio formos, o E7 galaktikos panašios į suplotą ovalą. Elipsinės galaktikos paprastai dėl savo struktūros turi palyginti mažai tarpžvaigždinės medžiagos. Todėl šiose galaktikose žvaigždės formuojasi lėčiau ir susiformavusių žvaigždžių spiečių yra nedaug. Tačiau elipsės formos galaktikos gali užaugti iki didžiulių milžinių (lyginant su spiralinėmis galaktikomis, tokiomis kaip mūsų galaktika) ir tokios milžinės dažniausiai randamos galaktikų spiečių centruose. Elipsės formos galaktikos dažnai yra galaktikų susidūrimų rezultatas.

Spiralinės galaktikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spiralinės galaktikos susideda iš besisukančio žvaigždžių disko, centrinio žvaigždžių telkinio, senų žvaigždžių halo (sferinės komponentės), tarpžvaigždinės terpės ir tamsiosios medžiagos halo. Pagal Hablo klasifikacijos schemą (Hubble classification scheme) spiralinės galaktikos žymimos S ir raide (a, b arba c), kuri rodo spiralinės galaktikos vijų kompaktiškumą ir galaktikos viduryje esančio centrinio telkinio dydį. Vijos tai kaip rankos ištįsusios nuo galaktikos centro, jos daugiausia susideda iš tankesnės žvaigždžių masės. Pagal tai kiek kartų vijos apsisuko aplink galaktikos centrą skaičiuojami galaktiniai metai. Mes jau skaičiuojame 21 galaktinius metus.

Lęšinės galaktikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymimos S0. Kartu su spiralinėmis galaktikomis dar vadinamos diskinėmis galaktikomis.

Jų pavyzdžiai: M85, M86, NGC 1316, NGC 2787, NGC 5866, Centaurus A.

Netaisyklingosios galaktikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neturi taisyklingos, tikslios formos, asimetriškos.

Jų pavyzdžiai: M82, NGC 1427A, Didysis Magelano Debesis, Mažasis Magelano Debesis.

Aktyviosios galaktikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nedaugelis galaktikų turi aktyvius branduolius, kurie spinduliuoja visame elektromagnetinių bangų diapazone. Jos vadinamos aktyviosiomis galaktikomis ir būna įvairių tipų, kaip antai: radio galaktikos, kvazarai, Seiferto galaktikos. Kvazarai – vieni iš galingiausių objektų Visatoje ir labiausiai nutolę nuo Žemės. Astronomai mano, kad aktyviosios galaktikos centre glūdi milžiniška juodoji bedugnė. Į ją iš akrecijos disko įsiurbiama aplink skriejanti medžiaga. Artimiausias kvazaras yra PKS 2349-01 už 1,5 milijardo šviesmečių.

Galaktikų spiečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į didesnes grupes susitelkusios galaktikos, vadinamos spiečiais, kuriems išsisklaidyti neleidžia traukos jėga. Mūsų galaktika, Paukščių Takas, yra antra pagal dydį (Paukščių Take yra apie 200 milijardų žvaigždžių) iš mažiausiai 30 galaktikų, sudarančių spiečių, kuris vadinamas Vietine grupe; jį galima pavaizduoti kaip 5 milijonų šviesmečių skersmens rutulį. Kai kurios Vietinei grupei priklausančios galaktikos: Andromeda (didžiausia), Trikampis (trečia pagal dydį). Dažniausias šios grupės galaktikų tipas – nykštukinės galaktikos.

Superspiečius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galaktikų spiečių grupės vadinamos superspiečiais ir yra didžiausi Visatos dariniai.

Vienas iš superspiečių pavyzdžių – Mergelės superspiečius, kuriam priklauso Vietinė galaktikų grupė bei dar keletas kitų galaktikinių ūkų. Superspiečiaus skersmuo – apie 100 milijonų šviesmečių. Jo centre driekiasi Mergelės spiečius. Superspiečius – apie 2000 galaktikų telkinys. Jis kartais vadinamas „galaktikų zoologijos sodu“, nes jam priklauso visų pagrindinių tipų galaktikos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Галактики, видимые невооруженным глазом в северных широтах“. Hypernova.ru. 1997 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2017-12-12. 
  2. Mackie, Glen. (2002-02-01). „To see the Universe in a Grain of Taranaki Sand“. Swinburne University. Suarchyvuotas originalas 2011-08-11. Nuoroda tikrinta 2006-12-20. 
  3. „Астрономы пересчитали все галактики Вселенной“. Naked Science. Nuoroda tikrinta 2016-10-13. 

Vikiteka