Galaktika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Spiralinė Messier 88 galaktika Coma Berenices žvaigždyne.

Galaktika (gr. γαλακτικός – pieniškas, pieninis) yra didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, dujų ir kitų materijų sistema. Manoma, kad galaktikose būna nuo 10 milijonų iki trilijono žvaigždžių, besisukančių aplink galaktikos gravitacinį centrą. Astronomai nustatė, kad kosmose yra iki 100 milijardų įvairių formų ir dydžių galaktikų, susitelkusių į spiečius. Tolimiausia žinoma galaktika – Abell 1835 IR1916 už 13,2 milijardų šviesmečių.

Tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Galaktikų tipai pagal Hubble morfologinę klasifikaciją. E – elipsinės galaktikos, S – spiralinės, SB – skersinės spiralinės galaktikos.

Astronomai klasifikuoja galaktikas keliais būdais, tačiau dažniausiai pagal formą. Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra elipsinės, tai yra sferinės arba ovalios formos. Kiti dažni tipai – spiralinės (kaip ir mūsų gimtoji galaktika Paukščių Takas, Andromedos galaktika, M81, M101) ir skersėtos spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos skersė. Ketvirtam tipui, vadinamam netaisyklingosiomis galaktikomis, priskiriamos tos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų. Netaisyklingosios galaktikos formos neturi, tačiau turi labai daug dujų ir dulkių (žymiausios netaisyklingosios galaktikos yra Didysis Magelano Debesis ir Mažasis Magelano Debesis). Spiralinės ir skersinės spiralinės galaktikos toliau skirstomos į keturias grupes pagal centro dydį ir vijų susisukimo aplink centrą glaudumą. Elipsinės galaktikos dalijamos į aštuonis potipius nuo E0 iki E7. E0 galaktikos beveik rutulio formos, o E7 galaktikos panašios į suplotą ovalą.

Elipsės[taisyti | redaguoti kodą]

Elipsinės galaktikos dalijamos į aštuonis potipius nuo E0 iki E7. E0 galaktikos beveik rutulio formos, o E7 galaktikos panašios į suplotą ovalą. Elipsės tipo galaktikos paprastai dėl savo struktūros turi palyginti mažai tarpžvaigždinės medžiagos. Todėl šiose galaktikose žvaigždės formuojasi lėčiau ir susiformavusių žvaigždžių spiečių yra nedaug. Tačiau elipsės formos galaktikos gali užaugti iki didžiulių milžinių (lyginant su spiralinėmis galaktikomis, tokiomis kaip mūsų galaktika) ir tokios milžinės dažniausiai randamos netoli galaktikų spiečių. Elipsės formos galaktikos dažniausiai yra susidūrusių galaktikų rezultatas.

Spiralinės[taisyti | redaguoti kodą]

Spiralinės galaktikos susideda iš žvaigždžių disko, kuris sukasi ir tarpžvaigždinės terpės. Pagal Hablo klasifikacijos schemą (Hubble classification scheme) spiralinės galaktikos žymimos S. ir po jų seka raidė (a, b arba c), kurie rodo spiralinės galaktikos vijų sandarumą ir galaktikos viduryje esančio centro dydį. Vijos tai kaip rankos ištįsusios nuo galaktikos centro, jos daugiausia susideda iš tankesnės žvaigždžių masės. Pagal tai kiek kartų vijos apsisuko aplink galaktikos centrą skaičiuojami galaktiniai metai. Mes jau skaičiuojame 21 galaktinius metus.

Aktyviosios galaktikos[taisyti | redaguoti kodą]

Nedaugelis galaktikų turi švytinčius branduolius, kurie spinduliuoja visame elektromagnetinių bangų diapazone. Jos vadinamos aktyviosiomis galaktikomis ir būna įvairių tipų, kaip antai: radio galaktikos, kvazarai, Seiferto galaktikos. Kvazarai – vieni iš galingiausių objektų Visatoje ir labiausiai nutolę nuo Žemės. Astronomai mano, kad aktyviosios galaktikos centre glūdi milžiniška juodoji bedugnė. Į ją iš akrecijos disko įsiurbiama aplink skriejanti medžiaga. Artimiausias kvazaras yra PKS 2349-01 už 1,5 milijardo šviesmečių.

Galaktikų spiečiai[taisyti | redaguoti kodą]

Į didesnes grupes susitelkusios galaktikos, vadinamos spiečiais, kuriems išsisklaidyti neleidžia traukos jėga. Mūsų galaktika, Paukščių Takas, yra antra pagal dydį (Paukščių Take yra apie 200 milijardų žvaigždžių) iš mažiausiai 30 galaktikų, sudarančių spiečių, kuris vadinamas Vietine grupe; jį galima pavaizduoti kaip 5 milijonų šviesmečių skersmens rutulį. Kai kurios Vietinei grupei priklausančios galaktikos: Andromeda (didžiausia), Trikampis (trečias pagal dydį), Žuvys. Tolimiausias grupės narys – Liūto A galaktika. Dažniausias šios grupės galaktikų tipas – bent 15 nykštukinių galaktikų.

Superspiečius[taisyti | redaguoti kodą]

Galaktikų spiečių grupės vadinamos superspiečiais ir yra didžiausi Visatos dariniai.

Vienas iš superspiečių pavyzdžių – Mergelės superspiečius, kuriam priklauso Vietinė galaktikų grupė bei dar keletas kitų galaktikinių ūkų. Superspiečiaus skersmuo – apie 100 milijonų šviesmečių. Jo centre driekiasi Mergelės spiečius. Superspiečius – žavus apie 2000 galaktikų telkinys. Jis kartais vadinamas „galaktikų zoologijos sodu“, nes jam priklauso visų pagrindinių tipų galaktikos. Superspiečių stebėti nesunku, nes jis (santykinai) netoli mūsų, o galaktikos ryškiai spindi ir tvarkingai išsidėsčiusios erdvėje.


Vikiteka