Saturnas
Kitos reikšmės – Saturnas (reikšmės).
_large.jpg) | |||
| Vid. atstumas nuo Saulės |
1 426 725 413 km | ||
| 9,537 070 32 av | |||
| Perihelis | 1 349 467 375 km | ||
| Afelis | 1 503 983 449 km | ||
| Ekscentricitetas | 0,054 150 60 | ||
| Apskriejimo periodas | 10 756,1995 d. | ||
| Sinodinis periodas | 378,10 d. | ||
| Greitis orbitoje, km/s | |||
| Pusiaujo skersmuo | 120 536 km | ||
| Paviršiaus plotas | 4,27×1010 kv.km | ||
| Tūris | 8,27×1014 kub.km | ||
| Masė | 5,6846×1026 kg | ||
| Vidutinis tankis | 0,6873 g/cm³ | ||
| Laisvojo kritimo pagreitis | 8,96 m/s² | ||
| Antrasis kosminis greitis | 35,49 km/s | ||
| Apsisukimo apie ašį periodas | 10 val. 47 min. 6 sek. | ||
| Pusiaujinis sukimosi greitis | 35500 km/h | ||
| Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą | 23,73 ° | ||
| Paviršiaus temperatūra, K | |||
| Palydovų skaičius | 274[1][2] | ||
| Atmosferos slėgis, MPa | 0,14 | ||
| Atmosferos tankis | |||
| Vandenilis | >93 % | ||
| Helis | >5 % | ||
| Metanas | 0,2 % | ||
| Vandens garai | 0,1 % | ||
| Amoniakas (NH3) | 0,01 % | ||
| Etanas (C2H6) | 0,0005 % | ||
| Fosfinas (PH3) | 0,0001 % | ||
Saturnas – antra pagal dydį (po Jupiterio) ir šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta (tarp Jupiterio ir Urano).[3] Saturnas yra dujinė planeta milžinė, jos vidutinis skersmuo yra devynis kartus didesnis už Žemės.[4][5] Spėjama, kad Saturno vidų sudaro iš geležies ir nikelio bei silikatų uolienų sudarytas branduolys, apsuptas storu metalinio vandenilio sluoksniu, kurį savo ruožtu supa skysto helio sluoksnis. Planeta pavadinta romėnų turto ir žemdirbystės dievo vardu; ženklas (.svg){kind=small}
) vaizduoja pjautuvą.
Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi žiedų sistemą, sudarytą daugiausiai iš ledo dulkelių; taip pat yra uoliėnų nuolaužų ir kosminių dulkių. Turi bent 274 palydovus[1][2][6][7][8], iš kurių 63 turi pavadinimus, neįskaitant šimtų mažųjų palydovų, sutinkamų žieduose. Titanas, didžiausias Saturno ir antras didžiausias Saulės sistemos palydovas yra didesnis už Merkurijų, tačiau turįs mažesnę masę. Tai vienintelis palydovas Saulės sistemoje turįs pakankamai tankią atmosferą.[9]
Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera (kaip ir Jupiterio) susideda daugiausia iš vandenilio ir helio, tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu, kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė. Vėjo greičiai Saturno atmosferoje siekia iki 500 m/s.[10] Kartu su Jupiteriu Saturnas sudaro 92% visos Saulės sistemos planetų masės.[11]
Fizinės charakteristikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Planetos masė 95 kartus viršija Žemės masę. Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10,25 val. Saturno žiedas susidaręs iš ledo gabaliukų. Šiauriniame poliuje stebėta šešiakampė debesų sistema.
Saturnas yra antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta. Jo pusiaujinis skersmuo 120 000 km, ašigalinis – 12000 km trumpesnis. Planeta smarkiai suplota pirmiausia dėl nedidelio vidutinio tankio, kuris mažesnis negu vandens, ir antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Saturne daugiausia yra vandenilio. Jame šiek tiek daugiau metano ir mažiau amoniako negu Jupiteryje. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu Žemės, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi beveik toks pat kaip Žemėje.
Palydovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] 
|
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
Saturnas turi daugiausiai palydovų saulės sistemoje. Ši planeta turi 274 palydovus, iš kurių 63 turi oficialius pavadinimus. Keli jų: Titanas, Panas, Atlantas, Prometėjas, Pandora, Epimetėjas, Janas, Mimas, Enceladas, Tetija, Telesta, Kalipsė, Dionė, Elenė, Rėja, Hiperionas, Japetas, Febė. Seniausiai atrastas Titanas (1655 m.), naujausiai - S/2019 S 1 (2019 m.) Priklausomai nuo to, kuriai orbitos grupei priklauso, palydovams suteikiami su keltų, senovės skandinavų ar inuitų panteonu susiję pavadinimai.[12][13]
Stebėjimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie Saturną buvo žinoma nuo priešistorinių laikų.[14]. Babilono astronomai sistemiškai tyrinėjo ir fiksuodavo Saturno judėjimą.[15] Senovės Graikijoje planeta buvo žinoma sen. gr. Φαίνων Fainon vardu,[16], o romėnų laikais - kaip „Saturno žvaigždė“.[17] Anot romėnų mitologijos, planeta buvo šventa žemdirbystės dievui Saturnui, kurio garbei planeta ir pavadinta.[18] Romėnai Saturną laikė graikiško dievo Krono analogu; dėl šios priežasties dabartine graikų kalba planeta vadinama gr. Κρόνος (Kronos).[19]
Saturną ir jo aplinką tyrinėjo erdvėlaiviai Pioneer 11, Voyager 1, Voyager 2, Cassini-Huygens.[20]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Cassini fotografuota, Saturnas, 2007 -
Cassini fotografuota, Saturno žiedai, 2007 -
Cassini fotografuota, Saturnas iš „apačios“, 2007 -
Šešiakampiai debesys -
Saturno simbolis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Jonathan O'Callaghan (March 11, 2025). „Saturn Gains 128 New Moons, Bringing Its Total to 274“. The New York Times. Nuoroda tikrinta March 13, 2025.
- ↑ 2,0 2,1 „MPEC 2023-J49 : S/2006 S 12“. Minor Planet Electronic Circulars. Minor Planet Center. 7 May 2023. Nuoroda tikrinta 7 May 2023.
- ↑ Aloyzas Pučinskas. Saturnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 174-175 psl.
- ↑ Brainerd, Jerome James (2004-11-24). „Characteristics of Saturn“. The Astrophysics Spectator. Suarchyvuotas originalas 2011 m. spalio 1 d. Nuoroda tikrinta 2010-07-05.
- ↑ „General Information About Saturn“. Scienceray. 2011-07-28. Suarchyvuotas originalas 2011-10-07. Nuoroda tikrinta 2011-08-17.
- ↑ https://www.minorplanetcenter.net/mpec/K25/K25EF3.html
- ↑ https://www.minorplanetcenter.net/mpec/K25/K25EF4.html
- ↑ https://www.minorplanetcenter.net/mpec/K25/K25EF5.html
- ↑ Munsell, Kirk (2005-04-06). „The Story of Saturn“. NASA Jet Propulsion Laboratory; California Institute of Technology. Suarchyvuotas originalas 2008-08-16. Nuoroda tikrinta 2007-07-07.
- ↑ Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei. Vilnius: Logotipas, 2009, 234 p. ISBN 978-5-430-05444-1.
- ↑ Fortney, Jonathan J.; Nettelmann, Nadine (May 2010). „The Interior Structure, Composition, and Evolution of Giant Planets“. Space Science Reviews. 152 (1–4): 423–447. arXiv:0912.0533. Bibcode:2010SSRv..152..423F. doi:10.1007/s11214-009-9582-x. S2CID 49570672.
- ↑ „Help Name 20 Newly Discovered Moons of Saturn!“. Carnegie Science. 2019 m. spalio 7 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 9 d..
- ↑ „Saturn Surpasses Jupiter After The Discovery Of 20 New Moons And You Can Help Name Them!“. Carnegie Science. 2019 m. spalio 7 d.
- ↑ „Observing Saturn“. National Maritime Museum. 2015-08-20. Suarchyvuotas originalas 2007-04-22. Nuoroda tikrinta 2007-07-06.
- ↑ Sachs, A. (1974-05-02). „Babylonian Observational Astronomy“. Philosophical Transactions of the Royal Society of London. 276 (1257): 43–50. Bibcode:1974RSPTA.276...43S. doi:10.1098/rsta.1974.0008. JSTOR 74273. S2CID 121539390.
- ↑ Šablonas:LSJ.
- ↑ Cicero, De Natura Deorum.
- ↑ „Starry Night Times“. Imaginova Corp. 2006. Suarchyvuotas originalas 2009-10-01. Nuoroda tikrinta 5 July 2007.
- ↑ „Greek Names of the Planets“. 2010-04-25. Suarchyvuota iš originalo 2010-05-09. Nuoroda tikrinta 2012-07-14. „The Greek name of the planet Saturn is Kronos. The Titan Cronus was the father of Zeus, while Saturn was the Roman God of agriculture.“
- ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/saturnas-1/ Saturnas (VLE)]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Astronomijos enciklopedija Archyvuota kopija 2004-08-24 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
| ||||||||||||||
