Gyvybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
„Trys gyvenimo amžiai ir mirtis“ − Hans Baldung paveikslas, apie 1510 m.

Gyvybė – viena svarbiausių biologijos sąvokų, kuria apibūdinama gyvųjų sistemų reiškimosi forma.[1]

Išskiriamos šios gyvosios sistemos savybės: augimas, vystymasis, dauginimasis, medžiagų apykaita, dirglumas, gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, homeostazė.[1]

Gyvosios sistemomis gali save atkurti, jų pagrindą sudaro vanduo, būdinga anglies junginių apykaita, baltymai ir nukleorūgštys, kurios gali replikuotis. Gebėjimas palikti į save panašias – savybė, kuria pasižymi visos gyvosios sistemos. Genetinė informacija užkoduota nukleorūgščių molekulėse, kurios perduodamos iš kartos į kartą.[1] Šios savybės būdingos Žemės gyvybės formoms. Nėra rasta jokių visuotinai pripažintų nežemiškos gyvybės egzistavimo įrodymų, jos egzistavimas hipotetinis.

Teigiama, kad gyvybė Žemėje galėjo atsirasti iš neorganinių medžiagų, esant tinkamoms fizikinėms ir cheminėms sąlygoms, kad galėtų susidaryti reikalingos organinės medžiagos.[1] Ankstyviausios gyvų organizmų fosilijos datuojamos laikotarpiu prieš 3,5–3,7 mlrd. metų. Esama tyrimų, anot kurių, gyvybė Žemėje atsiradusi dar anksčiau – prieš 4,1 mlrd. metų (plg. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų).[2]

Daugiau nei 99,9 % kada nors Žemėje egzistavusių rūšių yra išnykusios.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Juozas Raugalas. Gyvybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-05.
  2. 2,0 2,1 Life. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-04-05.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Commons-logo.svg