Plazma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis yra apie plazmos sąvoką fizikoje. Apie skystąją kraujo dalį skaitykite straipsnį Kraujo plazma.

Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas. Visiškai jonizuotoje plazmoje nėra nei molekulių, nei neutralių atomų, todėl plazmą sudaro teigiami jonai, neigiami jonai ir laisvieji elektronai. Norint, kad plazma išsilaikytų tokiame būvyje, ją nuolat turi veikti elektrinio arba magnetinio lauko jėgos, kad elektronai, teigiamieji jonai ir neigiamieji jonai nesąveikautų tarpusavyje.

Kai temperatūra labai žema, artima absoliutiniam nuliui, visos medžiagos yra kietos. Šildomos kietosios medžiagos virsta skystomis, o paskui ir dujomis.

Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems atomams arba molekulėms, prasideda dujų jonizacija. Atsiranda nauja medžiagos būsena – plazma. Vadinasi, plazma yra elektriškai neutrali sistema. Atsižvelgiant į sąlygas, plazmos jonizacijos laipsnis, t. y. jonizuotų atomų skaičius ir jų viso skaičiaus santykis gali būti skirtingas.

Dujų jonizaciją ir plazmos susidarymą gali sukelti ne tik kaitinimas, bet ir įvairių rūšių spinduliavimas arba dujų atomų bombardavimas greitomis elektringosiomis dalelėmis. Tada gaunama vadinamoji žemos temperatūros plazma.


Commons-logo.svg Vikiteka: Plazma – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka