Rusofobija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Drapeau Russie NON.svg

Rusofobija – priešiškas požiūris į visa, kas susiję su Rusija, rusais ar rusų kultūra.[1][2] Tai ksenofobijos variantas, priešingybė rusofilijai. Rusofobas yra daiktavardinė forma, apibūdinanti tokių pažiūrų individus. Konkrečios Rusijos Vyriausybės veiksmų kritika ir ją lydinčios protesto akcijos nėra rusofobija.[3]

XX a. pr. rusofobija kaip valstybinės propagandos dalis buvo Prancūzijoje[4] bei nacistinėje Vokietijoje.[5] JAV šaltojo karo metais rusai dažnai tapatinti su sovietais ir komunistais, o JAV gyvenantys rusai (nors dažniausiai būdami antikomunistai) susidūrė su rusofobija.[6]

Prahos komunizmo muziejaus iškaba, grėsmingai vaizduojanti rusišką matriošką kaip komunizmo simbolį

Priešiškumas rusams ir Rusijai pradėjo augti XXI a. pr., kai Rusija prisijungė Krymą, dalyvavo Donbaso kare, o ypač, kai 2022 m. pradėjo karinį antpuolį prieš Ukrainą.[7][8] JAV neigiamas Rusijos vertinimas pasiekė nuo Šaltojo karo nematytą lygį: 80 % apklaustų amerikiečių laikė Rusiją JAV nedraugiška ar priešiška šalimi; tai blogiausias Rusijos vertinimas nuo 1983 m., kai Rusija buvo Tarybų Sąjungos dalis (plg. 1993 m. du trečdaliai amerikiečių Rusiją laikė JAV draugiška valstybe).[9] Psichologiškai sunku atsieti Rusiją nuo rusų, nuo valstybės kaltė perkeliama tautai bei jos kultūrai, pamirštant, jog tarp rusų yra ir toms agresijoms nepritariančių, ar tokių, kurie nepritartų, jei žinotų pakankamai.[10]

Vienos 2019 m. „Pew Research Center“ apklausos rezultatais, Rusija neigiamiausiai (iš šalių, kur vykdytos apklausos) vertinta Švedijoje (83 % vertino neigiamai), Nyderlanduose (74 %), JAV (67 %), Japonijoje (69 %), Jungtinėje Karalystėje (68 %), Australijoje (63 %), Lietuvoje (64 %). Teigiamiausiai vertinta Bulgarijoje (73 % vertino teigiamai), Indijoje (49 %), Slovakijoje (60 %), Graikijoje (58 %), Filipinuose (56 %).[11]

Terminą „rusofobija“ dažnai naudoja Rusijos politikai, visuomenės veikėjai bei žurnalistai, atsakydami į Rusijos Vyriausybės politikos kritiką užsienyje ir šalies viduje.[12] Rusofobija dažniausiai kaltinamos Baltijos šalys, Lenkija, Ukraina ir kitos Vakarų valstybės.[13] Kaltinimų rusofobija pobūdis dalinai skiriasi priklausomai nuo šalies. Rusijos valdžios neigiamą požiūrį į kaimynines valstybes, tokias kaip Latvija ar Estija, kur rusų žymiai daugiau, lemia ne vien skirtinga laikysena užsienio politikos klausimais, bet ir neretai pabrėžiama etninių rusų diskriminacija[14] – atsisakymas rusų padaryti antrąja valstybine kalba[15] arba piktybiškas natūralizacijos proceso apsunkinimas sudarant per sudėtingas estų ar latvių kalbos egzaminų programas pasui įgyti.[16] Kitoms kaimyninėms šalims, kur rusų mažuma nėra didelė, dažniau priekaištaujama dėl sovietinių paminklų pašalinimo iš viešų vietų, požiūrio į TSRS simboliką, skirtingo istorinių įvykių vertinimo, kas neretai traktuojama ir kaip tam tikro priešiškumo rusams išraiška.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „The American Heritage Dictionary: Russophobia“. The American Heritage Dictionary. Nuoroda tikrinta 27 December 2020. 
  2. Smith, Samuel F. „Examining Cultural Stereotypes Through Russian and American Voices“. Chancellor’s Honors Program Projects. University of Tennessee.
  3. The myth of russophobia. Sian MacLeod (2022). [1]
  4. McNally, Raymond T. (1958). „The Origins of Russophobia in France: 1812–1830“. Slavic Review. 17 (2): 173–189.
  5. Williams, Robert C. (1966). „Russians in Germany: 1900–1914“. Journal of Contemporary History. 1 (4): 121–149.
  6. History An Overview of the Russian-American Heritage, Congress of Russian-Americans
  7. Lourgos, Angie Leventis. „Russian Tea Time restaurant in downtown Chicago was founded by Ukrainians. Now it faces misplaced backlash“. chicagotribune.com.
  8. Russians in Paris fear retaliation for war, others defiant: Diaspora unsettled by anti-Putin insults, graffiti and attacks., politico.eu
  9. „Russophobia in US nears Cold War levels, 80% see Russia as enemy: Poll“. WION. Nuoroda tikrinta 2022-03-31.
  10. Vaiva Arnašė (2022). Psichologė – apie karo baimę ir nerimą dėl ateities: kaltės jausmas nepadės nei mums, nei jiems. [2]
  11. Topline questionnaire. Pew Research Center Spring 2019 Global Attitudes Survey February 7, 2020 Release
  12. Jolanta Darczewska, Piotr Żochowski, Russophobia in the Kremlin’s strategy, p. 5, 17. Ośrodek Studiów Wschodnich im. Marka Karpia, 2015. ISBN 978-83-62936-72-4. Nuoroda tikrinta 2022-03-31.
  13. Disinfo: UK, Poland and Baltic States will shoot themselves in the foot just to harm Russia, EU vs DiSiNFO. Nuoroda tikrinta 2022-03-31.
  14. Vinogradov, Aleksandr. „На испуг: русские в странах Балтии подвергаются моральному прессингу [Išgąsdinti: rusai Baltijos šalyse patiria moralinį spaudimą] “ Izviestija. Originalas archyvuotas 2022-03-01. Nuoroda tikrinta 2022-05-16.
  15. „Latvia rejects making Russian an official language [Latvija atsisako rusų padaryti valstybine kalba]“ BBC News. Originalas archyvuotas 2012-02-19. Nuoroda tikrinta 2022-05-16.
  16. „Should Russian speakers be obliged to learn Estonian? [Ar rusakalbiai turėtų būti įpareigojami išmokti estiškai?]“ Free Speech Debate. Nuoroda tikrinta 2022-05-16.