Rusofobija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Meška, vaizduojanti rusofobiškus stereotipus
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Rusofobija arba antirusiškas nusistatymas (rus. русофо6ия) – priešiškas požiūris į visa, kas susiję su Rusija ir rusus.[1][2] Terminą sugalvojo Fiodoras Tiutčevas, 1867 m., norėdamas įvardinti neracionalią baimę ar antipatiją Rusijos kitoniškumui.[3]

Teigiama, kad rusofobijos ištakos sieka anksčiau jos vykdytą politinę bei kultūrinę priespaudą, posovietinėje erdvėje. Anot jos kritikų, rusofobiją palaiko prieš Vakarus veikianti ekspansyvios politikos, jos autokratinio režimo ir liberalių vertybių visuomenėje nepripažinimo bei kitų etninių grupių engimo jos įtakos zonoje mitai.[1]

Tokį požiūrį kursto propaganda. Teigiama, neva Vakarai seniai niekina Rusijos tautą, laiko ją prastesne, besižvalgančia į praeitį, barbariška Azijos civilizacija Europos pašonėje. Įvardija grėsme, galinčia sužlugdyti Vakarų civilizaciją, kurią reiktų suvaldyti arba nugalėti. Neva rusai gali tik pasimokyti iš Vakarų kaip reiktų gyventi, kaip tai buvo Petro I valdymo laikais.[3]

1812–1830 m. rusofobija buvo Prancūzijos,[4] 1900–1914 m. Vokietijos valstybinės propagandos dėmeniu.[5] JAV šaltojo karo metais rusai dažnai tapatinti su sovietais ir komunistais, o JAV gyvenantys rusai (nors dažniausiai būdami antikomunistai) susidūrė su rusofobija.[6]

Rusijos Vyriausybės kritika ar ją lydintys protesto veiksmai nėra rusofobija.[7] XXI a. kritišką požiūrį Rusijos ir rusų atžvilgiu paskatino Abchazijos ir Pietų Osetijos užgrobimas[8][9], Krymo aneksija, ypač Ukrainos užpuolimas.[10][11]

„Rusofobiją“ dažnai pasitelkia Rusijos politikai, visuomenės veikėjai bei propapandistai, atsakydami į V. Putino režimo kritiką.[12] Rusofobija kaltinamos Baltijos šalys, Lenkija, Ukraina, kitos Vakarų valstybės.[13] Konkretūs kaltinimai šalims skiriasi. Skirtumus lemia ne tik skirtinga šalių užsienio politika, bet ir tariamos rusų diskriminacijos apraiškos[14]. Esant daugiau rusų, rusofobija traktuojamas atsisakymas rusų paskelbti valstybine kalba[15] ar įtraukties ir lojalumo siekianti natūralizacija.[16] Kur rusų mažuma nedidelė, priekaištaujama dėl sovietmečio paminklų šalinimo, požiūrio į sovietinę simboliką, objektyvaus istorinių įvykių vertinimo. Tokie veiksmai Rusijos traktuojami kaip rusofobija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „“Russophobia” in Official Russian Political Discourse | De Europa“. doi:10.13135/2611-853x/3384. 
  2. „The American Heritage Dictionary: Russophobia“. The American Heritage Dictionary. Nuoroda tikrinta 27 December 2020. 
  3. 3,0 3,1 Diesen, Glenn (2022). Russophobia: Propaganda in International Politics. Springer Nature. ISBN 978-981-19-1468-3. 
  4. McNally, Raymond T. (1958). „The Origins of Russophobia in France: 1812–1830“. Slavic Review. 17 (2): 173–189.
  5. Williams, Robert C. (1966). „Russians in Germany: 1900–1914“. Journal of Contemporary History. 1 (4): 121–149.
  6. History An Overview of the Russian-American Heritage, Congress of Russian-Americans
  7. The myth of russophobia. Sian MacLeod (2022). [1]
  8. https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/02634937.2011.570121
  9. https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/03932720903148807
  10. Russians in Paris fear retaliation for war, others defiant: Diaspora unsettled by anti-Putin insults, graffiti and attacks., politico.eu
  11. „Russophobia Spreads Following the Russia-Ukraine War“. Politics Today. 2022-04-12. Nuoroda tikrinta 2022-11-02. 
  12. Jolanta Darczewska, Piotr Żochowski, Russophobia in the Kremlin’s strategy, p. 5, 17. Ośrodek Studiów Wschodnich im. Marka Karpia, 2015. ISBN 978-83-62936-72-4. Nuoroda tikrinta 2022-03-31.
  13. Disinfo: UK, Poland and Baltic States will shoot themselves in the foot just to harm Russia Archyvuota kopija 2022-03-31 iš Wayback Machine projekto., EU vs DiSiNFO. Nuoroda tikrinta 2022-03-31.
  14. Vinogradov, Aleksandr. „На испуг: русские в странах Балтии подвергаются моральному прессингу [Išgąsdinti: rusai Baltijos šalyse patiria moralinį spaudimą] “ Izviestija. Originalas archyvuotas 2022-03-01. Nuoroda tikrinta 2022-05-16.
  15. „Latvia rejects making Russian an official language [Latvija atsisako rusų padaryti valstybine kalba]“ BBC News. Originalas archyvuotas 2012-02-19. Nuoroda tikrinta 2022-05-16.
  16. „Should Russian speakers be obliged to learn Estonian? [Ar rusakalbiai turėtų būti įpareigojami išmokti estiškai?]“ Free Speech Debate. Nuoroda tikrinta 2022-05-16.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]