Rusijos politinė sistema
Rusijos politinė sistema nustato Rusiją kaip federalinę pusiau prezidentinę respubliką.
Po Tarybų Sąjungos iširimo 1991 metais, valstybės valdymo forma Rusijos Federacijoje – prezidentinė demokratija. Valstybės galva – Prezidentas, kuris nurodo užsienio ir vidaus politikos kryptis bei reprezentuoja valstybę. Taip pat skiria ambasadorius, pasirašo tarptautinius susitarimus.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Federalinis susirinkimas, sudaryta iš 450 vietų Valstybės Dūmos (žemutiniai rūmai) bei 178 narių Federacijos Tarybos (aukštieji rūmai).
Vykdomoji valdžia – ministrų kabinetas, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas.
1993 m. šalies konstitucija apibrėžė šalies valdymą – pagal ją pagrindiniai valstybės vadovai yra prezidentas ir premjeras. Tiesa, prezidentui suteikta daugiau galių.
Nuo 2012 m. gegužės mėnesio šalies prezidentu yra Vladimiras Putinas, premjeru nuo 2020 m. sausio mėnesio – Michailas Mišustinas.
Prezidento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Konstitucijoje nurodyta, kad šalies prezidento kadencija trunka 6 metus, o tas pats žmogus šį postą gali užimti ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Kandidatas į prezidentus turi būti Rusijos pilietis, ne jaunesnis nei 35 metai ir gyventi šalyje bent 10 pastarųjų metų. Jei prezidentas dėl kokių nors priežasčių pasitraukia iš posto, nauji rinkimai vyksta ne vėliau nei trys mėnesiai nuo tos dienos. Rinkimai vyksta dviejų etapų principu – jei per pirmąjį ratą nei vienas kandidatas negauna daugiau nei pusės balsavusių balsų, rengiamas antras ratas.
Pirmuoju šalies prezidentu 1991 m. rinkimuose buvo išrinktas Borisas Jelcinas. 1991 metų gruodį kartu su Ukrainos vadovu Leonidu Kučma ir Baltarusijos parlamento pirmininku Stanislavu Šuškevičiumi nusprendė sukurti Nepriklausomų valstybių sandraugą, į kurią įsiliejo dauguma buvusių sovietinių respublikų. B. Jelcino įsaku 1994 metų pabaigoje į Čečėniją buvo įvesta kariuomenė, prasidėjo pirmasis Čečėnijos karas.
Antruose prezidento rinkimuose 1996 m. vėl nugalėjo B. Jelcinas.
1999 m. gruodžio 31 d. jis atsistatydino iš pareigų ir laikinuoju prezidentu tapo Vladimiras Putinas. 2000 m. kovo 25 d. vyko nauji prezidento rinkimai. Surinkęs beveik 53 % balsų nugalėjo V. Putinas. Jis vėliau prezidentu buvo ir antrai kadencijai iš eilės, nugalėjęs 2004 m. rinkimuose – surinkęs 71.31 % balsų.
2007 m. V. Putinas paskelbė, kad jo pasekėju jis mato Dmitrijų Medvedevą. 2008 m. rinkimuose jis tapo trečiuoju Rusijos prezidentu.
2012 m. kovo 4 d. vyko prezidento rinkimai.
2011 m. rugsėjo 24 d. Vieningosios Rusijos partijos suvažiavime D. Medvedevas oficialiai pasiūlė naujuoju prezidentu rinkti V. Putiną, o pastarasis pareiškė, kad mato D. Medvedevą naujuoju ministru pirmininku.[1] 2012 m. prezidento rinkimuose dalyvavo penki kandidatai – V. Putinas, Genadijus Ziuganovas, Sergejus Mironovas, Vladimiras Žirinovskis ir Michailas Prochorovas.
Partijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2011 m. gruodžio 4 d. vyko rinkimai į Rusijos Valstybės Dūmą. Daugiau nei pusę visų 450 vietų laimėjo valdančioji ir V. Putino vadovaujama partija Vieningoji Rusija – ji rinkimuose gavo 49,32% balsų.
19,19% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų ir antrąją vietą užėmė Rusijos Federacijos Komunistų partija. Trečia liko kairiųjų centro partija Teisinga Rusija – 13,24%. Nacionalistinė Rusijos liberalų demokratų partija liko ketvirta – 11,67% balsų.
Po šių rinkimų daug Rusijos piliečių liko nepatenkinti ir kaltindami valdžią (V. Putiną ir Vieningosios Rusijos partiją) padirbtais rinkimų rezultatais išėjo į miestų gatves. 2011 m. gruodžio 10 d. Rusijoje kilo didžiausi gyventojų protestai nuo Tarybų Sąjungos griuvimo. Žmonės reikalavo, kad V. Putinas ir kiti politikai atsistatydintų bei būtų surengti nauji rinkimai.[2] 2011 m. gruodžio 24 d. dar didesni protestai kilo sostinėje Maskvoje.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Airija |
Albanija |
Andora |
Armėnija |
Austrija |
Azerbaidžanas |
Baltarusija |
Belgija |
Bosnija ir Hercegovina |
Bulgarija |
Čekija |
Danija |
Estija |
Graikija |
Gruzija |
Islandija |
Ispanija |
Italija |
Jungtinė Karalystė (Anglija, Šiaurės Airija, Škotija, Velsas) |
Juodkalnija |
Kazachija |
Kosovas |
Kroatija |
Latvija |
Lenkija |
Lichtenšteinas |
Lietuva |
Liuksemburgas |
Makedonija |
Malta |
Moldavija |
Monakas |
Norvegija |
Nyderlandai |
Portugalija |
Prancūzija |
Rumunija |
Rusija |
San Marinas |
Serbija |
Slovakija |
Slovėnija |
Suomija |
Švedija |
Šveicarija |
Turkija |
Ukraina |
Vatikanas |
Vengrija |
Vokietija
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachstanas | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas