Serbijos politinė sistema

Serbijos politinė sistema grindžiama unitarinės parlamentinės respublikos modeliu, įtvirtintu Serbijos konstitucijoje. Respublikos prezidentas yra valstybės vadovas, o ministras pirmininkas – vyriausybės vadovas. Vykdomąją valdžią įgyvendina vyriausybė (ministrų kabinetas, kurį sudaro ministras pirmininkas ir ministrai) ir Respublikos prezidentas. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienerių rūmų Tautos Skupštinai, kurią sudaro 250 proporciniu būdu išrinktų deputatų. Teisminė valdžia yra nepriklausoma nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių; jai vadovauja Aukščiausiasis Teismas – aukščiausioji šalies teisminė institucija.

2024 m. „Economist Intelligence Unit“ Serbiją įvertino kaip „demokratiją su trūkumais“ ir savo Demokratijos indekse skyrė jai 64–ąją vietą pasaulyje.^[1] „Bertelsmann Stiftung“ 2026 m. Transformacijos indekso ataskaitoje šalis apibūdinama kaip „vidutinio lygio autokratija“.^[2] Organizacija „Freedom House“ Serbiją taip pat laiko „iš dalies laisva“ valstybe, nurodydama demokratinį nuosmukį: pastaraisiais metais valdžioje esanti Serbijos pažangos partija nuosekliai silpnino politines teises ir pilietines laisves, taip pat darė teisinį ir neteisinį spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai, politinei opozicijai ir pilietinės visuomenės organizacijoms.^[3]

Valdymo forma

Įstatymų vykdomoji valdžia

Pareigos	Vardas	Partija	Pareigose nuo
Prezidentas	Aleksandar Vučić	Serbijos pažangos partija	2017 m. gegužės 31 d.
Ministras pirmininkas	Đuro Macut	Serbijos pažangos partija	2025 m. balandžio 16 d.

Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui, kuris vadovauja ministrų kabinetui. Ministras pirmininkas yra išrenkamas Tautos Skupštinos, prezidento siūlymu. Prezidentas duoda pasiūlymą tik pasitaręs su parlamento lyderiais. Ministrų kabinetas yra sudaromas ministro pirmininko ir patvirtinamas Tautos Skupštinos. Ministrų kabinetas yra laikomas sudarytu, kai jis būna patvirtinamas Tautos Skupštinos balsų dauguma. Ministras pirmininkas yra atsakingas už darbotvarkės pristatymą Tautos Skupštinai. Prezidentas yra išrenkamas tautos per tiesioginius rinkimus, bet faktiškai neturi daug valdymo galios. Pagrindinės prezidento funkcijos yra šalies užsienio politikos formavimas, ryšių palaikymas su kitomis valstybėmis, tarptautinių sutarčių ratifikavimas. Prezidentas išrenkamas penkeriems metams ir gali būti perrenkamas antrajai kadencijai.

Įstatymų leidžiamoji valdžia

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra suteikta parlamentui, kuris vadinamas Tautos Skupština. Ją sudaro 250 slaptu balsavimu pagal proporcinę rinkimų sistemą išrinktų deputatų. Tautos Skupština taip pat svarsto ir priima konstitucijos pataisas.

Teisminė valdžia

Serbijos teisminių institucijų sistema yra vadovaujama Aukščiausiojo teismo. Teismas peržiūri ir, jei yra būtinybė, nusprendžia dėl bylų, kurios buvo pradėtos žemesniuose teismuose. 2008 m. teismų skaičius Serbijoje buvo sumažintas nuo 168 iki 64. Taip pat buvo įsteigtos kelios teismų pakopos: apylinkės teismas, apygardos teismas, apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Taip pat yra keli specializuoti teismai, tokie kaip administracinis teismas.

Partijos ir rinkimai

Serbijoje yra daugiapartinė sistema su daugybe politinių partijų, nė viena partija čia negauna absoliučios valdžios, todėl čia susiformuoja koalicinė valdžia. Parlamentas yra renkamas ketveriems metams.

Tarptautinės organizacijos

Serbija yra šių tarptautinių organizacijų narė: Jungtinių Tautų Organizacija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba, Juodosios jūros ekonomikos kooperacijos organizacija, NATO taikos partnerystė, Centrinės Europos laisvosios prekybos sutartis, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio Bankas ir kt.

Serbijai buvo suteiktas kandidatės statusas Europos Sąjungos narystei. Serbija taip pat yra kandidatė į Pasaulio Prekybos Organizaciją.

Kosovo statusas

Nuo 1999 m. Kosovas yra laikomas Jungtinių Tautų protektoratu. 2008 m. vasario 17 d. etniniai albanai paskelbė Kosovo nepriklausomybę ir prašė užsienio tautų pripažinimo. Nors Serbijos valdžia pareiškė, kad nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, ji taip pat konstatavo, kad Serbija nori „normalaus gyvenimo visiems Kosovo gyventojams“.^[4]

Šaltiniai

↑ „Democracy Index 2024“.
↑ Stojanović, Marija (2026-03-27). „Serbia classified as moderate autocracy, other WB countries as defective democracies“. European Western Balkans. Nuoroda tikrinta 2026-03-30.
↑ „Serbia: Country Profile“. Freedom House (anglų). Nuoroda tikrinta 2026-03-30.
↑ „Political structure“. Suarchyvuotas originalas 2015-05-24.

v • a • r

Europos šalių politinės sistemos

[1] „Democracy Index 2024“.

[2] Stojanović, Marija (2026-03-27). „Serbia classified as moderate autocracy, other WB countries as defective democracies“. European Western Balkans. Nuoroda tikrinta 2026-03-30.

[3] „Serbia: Country Profile“. Freedom House (anglų). Nuoroda tikrinta 2026-03-30.

[4] „Political structure“. Suarchyvuotas originalas 2015-05-24.

[1]

[2]

[3]

[4]