Japonijos politinė sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Japonija
Japonija

Straipsnis iš serijos:
Japonijos politinė sistema









Japonijos politinė sistemaparlamentinė konstitucinė monarchija. Formali valstybės galva yra imperatorius, kuris atlieka reprezentacines funkcijas ir yra valstybės simbolis, tačiau neturi realios politinės galios. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Parlamentui, kurį sudaro dveji rūmai: Atstovų ir Patarėjų. Vykdomoji valdžia susideda iš ministrų kabineto, vadovaujamo ministro pirmininko. Detali valstybės sąranga yra aprašyta nuo 1947 m. galiojančioje Konstitucijoje.

Valdžių padalijimas[taisyti | redaguoti kodą]

Valdžia Japonijoje padalinta tiek horizontaliai (į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę), tiek ir vertikaliai (į valstybinę, prefektūrų ir savivaldybių).

Įstatymų leidžiamoji Vykdomoji Teisminė
Valstybė parlamentas vyriausybė
ministras pirmininkas
Aukščiausiasis Teismas
Prefektūra prefektūros susirinkimas gubernatorius regioniniai teismai
Savivaldybė savivaldybės taryba meras rajonų teismai

Imperatorius[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Japonijos imperatorius.

Imperatorius (jap. 天皇 = tennō) yra oficialus Japonijos vadovas. Pagal dabartinę Konstituciją jis yra „valstybės ir tautos vienybės simbolis“, turintis nedidelę politinę galią. Tarp imperatoriaus formalių atsakomybių yra:

  • parlamento išrinkto ministro pirmininko patvirtinimas;
  • pritariant ir padedant vyriausybei, teisės aktų patvirtinimas, Parlamento sušaukimas, Atstovų rūmų paleidimas, eilinių rinkimų paskelbimas, ministerijų vadovų, Aukščiausiojo teismo pirmininko paskyrimas, apdovanojimų, malonės suteikimas, užsienio ambasadorių priėmimas.

Parlamentas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kokkai.

Parlamentas (jap. 国会 = Kokkai) yra pagrindinis Japonijos įstatymų leidžiamasis organas. Jis susideda iš dvejų rūmų: žemesniųjų, vadinamų Atstovų rūmais (Shūgiin) ir aukštesniųjų, vadinamų Patarėjų rūmais (Sangiin). Abiejų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose, taikant mišrią (tiek mažoritarinę, tiek proporcinę) rinkimų sistemą. Atstovų rūmai turi 480 vietų, į kurias nariai renkami ketveriems metams. Patarėjų rūmai – 242 vietas, o kadencija trunka šešerius metus, tačiau rinkimai vyksta kas trejus, išrenkant pusę narių.

Be teisės leisti naujus įstatymus, Japonijos parlamentas yra atsakingas už ministro pirmininko išrinkimą. Nuo 1955 m. (susikūrimo) su nedidele pertrauka 1993–1994 m. ir 2009–2012 m. parlamente daugumą turi Liberalų demokratų partija.

Vyriausybė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Japonijos ministrų kabinetas.

Kabinetas (jap. 内閣 = Naikaku) yra pagrindinė Japonijos vykdomosios valdžios institucija, šalies vyriausybė. Jai priklauso ministerijų vadovai - ministrai, kuriems vadovauja ministras pirmininkas. Dabartinį kabinetą sudaro 19 narių.

Ministrą pirmininką skiria parlamentas su imperatoriaus patvirtinimu, o likusius ministrus skiria ir atleidžia ministras pirmininkas. Visi kabineto nariai turi būti civiliai Japonijos gyventojai, dauguma jų ir būtinai ministras pirmininkas - parlamento nariai. Kabinetas yra atsakingas parlamentui ir, Atstovų rūmams pareiškus nepasitikėjimą, turi atsistatydinti.

Kabinetas atsakingas už teisės aktų įgyvendinimą, užsienio ryšius, sutarčių pasirašymą, valstybės tarnybos administravimą, biudžeto rengimą, ir kita.

Politikos ypatumai[taisyti | redaguoti kodą]

Yra daug teorijų, kuriomis siekiama paaiškinti Japonijos politikos ypatumus, galios pasidalijimą tarp valdžios šakų, verslo ir politikų santykius, skirtumus nuo Vakarų demokratijų ir kitus aspektus.[1] Nemaža dalis autorių (pavyzdžiui, Karel van Wolferen, Maruyama Masao, Shohei Yonemoto ir kiti) akcentuoja Japonijos politikai būdingą vieningo galios centro nebuvimą, silpną atskaitingumą, tamprų ryšį tarp parlamento, biurokratijos, verslo ir spaudos, polinkį į derybas, konsensuso paieškas, sąlyginai stiprų ministerijų vaidmenį.[2]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. James Arthur Ainscow Stockwin. Dictionary of the Modern Politics of Japan. Routledge, 2003, p. xxiv-xli
  2. Michael Mosher. Machiavellian Politics and Japanese Ideals: The Enigma of Japanese Power Eight Years Later, JPRI Occasional Paper No. 10 January 1998