Rusijos Tolimoji Šiaurė
Rusijos Tolimoji Šiaurė (rus. Крайний Север) – Rusijos (anksčiau – Tarybų Sąjungos) teritorijos dalis, daugiausia esanti šiauriau šiaurės poliaračio. Dauguma šių teritorijų pasižymi itin atšiauriu klimatu, tai аrktinė dykuma, tundra, miškatundrė ir dalis šiaurinės taigos.
Rusijoje (o anksčiau – Tarybų Sąjungoje) Tolimosios Šiaurės teritorijos apibrėžtos juridiškai, kadangi veikla joje dažnai remiama valstybės, ten mokami didesni atlyginimai.
Tolimosios Šiaurės rajonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal Rusijos Federacijos įstatymus Tolimosios Šiaurės regioną sudaro (pavadinimas, parašytas kursyvu, rodo, kad Tolimajai Šiaurei priskirtas ne visas šis administracinis vienetas, o tik jo dalis):
- Visos Arkties vandenyno ir jo jūrų, taip pat Beringo jūros ir Ochotsko jūros salos.
- Archangelsko sritis – Nencų autonominė apygarda, miestas Severodvinskas; rajonai: Lešukonskojės , Mezenės , Pinegos, taip pat Solovkų salos.
- Irkutsko sritis – Katangos rajonas.
- Kamčiatkos kraštas.
- Karelijos respublika – miestas Kostomukša; rajonai: Belomorsko, Kalevalos, Kemės, Louchio.
- Komijos respublika – miestai Vorkuta, Inta, Usinskas; rajonai: Ižmos, Pečioros, Ust-Cilmos; o kaimas Ust-Lyža (Usinsko miesto apygarda) prilygintas Tolimosios Šiaurės rajonams).
- Krasnojarsko kraštas – miestai: Igarka, Dudinka ir Norilskas; rajonai: Severo-Jeniseiskio, Taimyro dolganų–nencų, Turuchansko, Evenkų.
- Magadano sritis.
- Murmansko sritis.
- Sachalino sritis – miestas Ocha; rajonai: Kurilsko, Noglikio, Ochos, Severo-Kurilsko, Južno-Kurilsko.
- Tuvos respublika – rajonai (kožunai): Mongun Taigos, Todžos; Šynano kaimo administracija Kyzylo kožune.
- Tiumenės sritis – Jamalo Nencų autonominė apygarda; Belojarskio ir Beriozovo rajonai Chantų Mansijoje[1]
- Chabarovsko kraštas – Ajano ir Majos ir Ochotsko rajonai.
- Čiukčių autonominė apygarda.
- Jakutija.
Vietovės, prilygintos Tolimosios Šiaurės rajonams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kai kurios Rusijos Federacijos vietovės juridiškai prilygintos Tolimosios Šiaurės rajonams.[2]
- Altajaus Respublika – rajonai: Koš-Agačo ir Ulagano.
- Amūro sritis – miestai: Zėja ir Tynda; rajonai: Zėjos, Selemdžinsko ir Tyndos.
- Archangelsko sritis – miestai: Archangelskas, Kotlasas, Koriažma, Mirnas, Novodvinskas, Onega; rajonai: Velsko, Verchniaja Toimos, Vilegodsko, Vinogradovo, Kargopolio, Konošos, Kotlaso, Krasnoborsko, Lenos, Niandomos, Onegos, Plesecko, Pajūrio (Приморский район), Ustjos, Cholmogorų, Šenkursko.
- Buriatijos respublika – rajonai: Barguzino, Baunto evenkų, Kurumkano, Mujos, Okos, Šiaurės Baikalo.
- Užbaikalės kraštas – rajonai: Kalaro, Tungiro-Oliokmos, Tungokočeno.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Постановлением Правительства РФ от 03.03.2012 N 170 «Об отнесении Берёзовского и Белоярского районов Ханты-Мансийского автономного округа – Югры к районам Крайнего Севера» Archyvuota kopija 2013-10-23 iš Wayback Machine projekto. Берёзовский и Белоярский районы Ханты-Мансийского автономного округа — Югры с 01.01.2013 г. отнесены к районам Крайнего Севера.
- ↑ Toks prilyginimas įforminamas, nes tos vietovės:
- juridiškai nėra Tolimosios Šiaurės rajonų dalis, tačiau jų vietinis klimatas toks pat atšiaurus.
- yra tolimos, sunkiai pasiekiamos.
- imtos įsisavinti vystant jose gavybą ir pramonę, tad jose stinga darbuotojų. Darbuotojų pritraukimo priemone gali būti didesnis atlyginimas ir suteikiamos lengvatos.