Patagonijos plokščiakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Plokščiakalnis ir Neukeno upė

Patagonijos plokščiakalnis yra Pietų Amerikos pietuose, Patagonijoje, tarp Patagonijos Andų kalnų ir Atlanto vandenyno. Šiaurinė riba eina Kolorado upe. Šiauriau pereina į La Platos žemumą. Užima apie 520 tūkst. km² teritoriją.

Plokščiakalnio paviršius plokščias, terasomis leidžiasi link vandenyno. Paviršius giliai išraižytas upių slėnių. Daug kur iškyla pavienės plynaukštės. Upės slenkstėtos, sudaro krioklius. Svarbiausios: Negras, Čiubutas, Čikas, Deseadas.

Dėl rūstaus klimato ir skurdaus dirvožemio plokščiakalnio paviršių dengia retos stepės ir pusdykumės. Jose auginamos avys ir galvijai. Yra naftos ir gamtinių dujų telkinių.