Gurbantiungiutas
46°16′ š. pl. 86°40′ r. ilg. / 46.267°š. pl. 86.667°r. ilg.
Gurbantiungiutas | |
---|---|
Šalis: | Kinija |
Dykumos dalis: | Gobio dykuma |
Tipas: | smėlio kopagūbriai, barchanai, smėlio ir žvirgždo lygumos |
Plotas: | 45–50 tūkst. km² km² |
Gurbantiungiuto dykuma (kin. 古尔班通古特沙漠, pinyin: Gǔ'ěrbāntōnggǔtè Shāmò), Dzosotyn Elisunas (rus. Дзосотын-Элисун) – antra pagal dydį Kinijos Liaudies Respublikos dykuma. Plyti Rytų Turkestane (Sindziange), užima centrinę Džiungarijos lygumos dalį. Dažnai laikoma Gobio dykumos vakariausia dalimi.
Ši smėlio dykuma užima 45–50 tūkst. km² plotą, iš kurio ~38 tūkst. km² sudaro pusiau tvirti smėlio kopagūbriai ir barchanai, likusią dalį – smėlio ir žvirgždo lygumos bei takyrai. Gūbriai daugiausia dienovidžių krypties, iki 30 m aukščio (šiaurėje – iki 100 m), su stačiais rytiniais šlaitais ir nuožulnesniais vakariniais.
Gurbantiungiuto dykumos smėlynuose vietomis auga saksaulai, kiečiai, takyruose pasitaiko eglūnų. Dykuma naudojama kaip kupranugarių ir avių ganykla[1]. Dykumą kerta plentas Altajus–Baluntajus, Irtyšiaus–Karamajaus kanalas.
Gurbantiungiuto dykuma įdomi geodeziniu požiūriu – joje yra toliausiai nuo vandenyno nutolusi pasaulio sausumos vieta bei viena iš 4 pasaulio vietų, kurios vienodai nutolę nuo Grinvičo ir 180 dienovidinių bei pusiaujo ir šiaurės arba pietų ašigalio.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Дзосотын-Элисун,Большая советская энциклопедия, T. VIII (Дебитор—Евкалипт). – Москва: Советская энциклопедия, 1972