Taimyro dolganų–nencų rajonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Taimyro dolganų–nencų rajonas
Таймырский Долгано-Ненецкий район
Flag of Taymyr Autonomous Okrug.svg Coat of Arms of Taimyria.svg
Krasnojarski-krai-taymyrsky.png
Laiko juosta: (UTC+8)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Kraštas: Krasnojarsko kraštas Krasnojarsko kraštas
Administracinis centras: Dudinka
Kaimo apylinkių: 4
Įkūrimo data: 2007 m.
Gyventojų (2013): 34 053
Plotas: 879 900 km²
Tankumas (2013): 0,04 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Taimyro dolganų–nencų rajonasVikiteka

Taimyro dolganų–nencų rajonas (rus. Таймырский Долгано-Ненецкий район) arba Taimyrija – Krasnojarsko krašto rajonas, esantis šiaurinėje krašto dalyje; didžiausias visos Rusijos rajonas (didesnis už bet kurią Europos šalį). Administracinis centras – Dudinka. Šiame krašte esantis Norilsko miestas su apylinkėmis (Talnachas, Kajerkanas, Snežnogorskas) rajonui nėra pavaldus.

Taimyro rajonas sudarytas 2007 m., prijungus Taimyro (dolganų–nencų) autonominę apygardą prie Krasnojarsko krašto.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajonas ribojasi su Jakutija rytuose, su Jamalo nencų autonomine apygarda vakaruose, su Krasnojarsko krašto Turuchansko ir Evenkų rajonais pietuose. Taimyro rajonas užima 37 % Krasnojarsko krašto ir 5,14 % Rusijos ploto.

Taimyro rajonas įsikūręs daugiausia Taimyro pusiasalyje, taip pat apima rytinį Gydano pusiasalio pakraštį. Iš šiaurės skalauja Karos ir Laptevų jūros, giliai įsiterpiančios Jenisiejaus ir Chatangos įlankos; čia yra šiauriausia Azijos žemyno vieta – Čeliuskino kyšulys. Rajonui priklauso Šiaurinės Žemės salynas, Sibiriakovo, Susivienijimo, Kirovo salos. Taimyro pusiasalyje iškilę Byrangos kalnai, toliau pietuose plyti Šiaurės Sibiro žemuma, yra šiaurinė Putorano plynaukštės dalis.

Svarbiausios upės: Jenisiejus, Chatanga (su Cheta, Kotuju, Popigajumi), Piasina (su Dudypta), Taimyra. Gausybė ežerų (Taimyro, Piasino, Lamos, Changajaus, Nadudoturku, Labazo, Kokoros, Melkojės ir kt.).

Klimatas itin vėsus, atšiaurus: liepą temperatūra siekia +10–14 °C, sausį -32–40 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 450–500 mm.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis (2002 m.):

Pagrindinės gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]